ELTA glaustai: Seime pasirašyta naujoji koalicijos sutartis, Vyriausybės vadovu turėtų tapti LSDP vedlys

Politikai taip pat diskutavo apie parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko pasisakymus dėl galimų Lietuvos ir Kinijos diskusijų atkuriant dvišalį diplomatinį atstovavimą laikinųjų reikalų patikėtinių lygmeniu, tuo metu šalies geležinkelių grupė pristatė infrastruktūros planus artimiausiems 24 metams ir vėlesniam laikotarpiui – paskelbta apie ketinimus nutiesti greitąją vėžę tarp Kauno ir Klaipėdos, naujas jungtis įrengti į kitus miestus.

Naujos valdančiosios daugumos partnerės pasirašė koalicinę sutartį. Dokumentą savo parašais patvirtino Seimo frakcijų seniūnai – socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos vadovas Jaroslavas Narkevičius ir demokratų frakcijai vadovaujantis Lukas Savickas. XXI Vyriausybę turėtų formuoti premjero posto siekiantis Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Tuo metu Seimui ir toliau turėtų vadovauti socialdemokratas Juozas Olekas. Sutarta ir dėl ministerijų – demokratams priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos ministerijos. Valdančioji LSDP toliau vadovaus devynioms ministerijoms, o Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija išlaiko dviejų ministerijų – Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo – kuravimą. Aiškumo dėl to, kas galėtų dirbti būsimajame ministrų kabinete, tikimasi po Joninių. Laikinasis demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius sakė, kad jo vadovaujama partija į ministrus deleguos partijų narius. Jis teigė kandidatus jau aptaręs su M. Sinkevičiumi.

Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis norima į regionus pritraukti jaunus medikus. Šią Seimo vicepirmininkės socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvą palaikė 82 Seimo nariai, 23 buvo prieš, 8 susilaikė. Įstatymas numato, kad į papildomas rezidentūros vietas priimti gydytojai rezidentai įsipareigoja baigę studijas 5 metus dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją tam tikroje apskrityje esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų. Sveikatos apsaugos ministras turės nustatyti tvarką, pagal kurią bus planuojamos papildomos medicinos rezidentūros vietos. Priimant į tokias papildomas medicinos rezidentūros vietas universitetai kaip priėmimo sąlygą turės prie kiekvienos vietos nurodyti apskritį, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia netvirtinsiantis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Remigijaus Motuzo pasisakymų apie Kiniją. Pastarasis teigia, kad Lietuva sutiko su pasiūlymu dabartiniame etape atkurti dvišalį diplomatinį atstovavimą laikinųjų reikalų patikėtinių lygmeniu. Pats K. Budrys sako, jog diplomatija yra diskretiška, o tema – jautri. Pasak jo, kuo daugiau viešumoje kalbama apie santykių normalizavimą su Kinija, tai tuo sunkiau diskretiškai pasiekti tikslus.

Valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) pristatė šalies geležinkelių tinklo architektūros studiją, kurioje iki 2050 m. ir vėlesniu laikotarpiu numatoma nutiesti greitąją vėžę tarp Kauno ir Klaipėdos, taip pat naujas jungtis į Palangą, Alytų ir Druskininkus. LTG teigimu, analizė rodo, kad iki 2050 m. didžiausią naudą sukurtų europinės vėžės koridorius nuo Lenkijos iki Latvijos sienos – šiuo metu tiesiama europinė vėžė „Rail Baltica“ bei naujos greitųjų traukinių jungtys tarp Kauno ir Klaipėdos bei Kauno ir Vilniaus. Pasak laikinojo LTG vadovo, iki 2050 m. reikalinga investicijų suma siekia 25–28 mlrd. eurų, didžioji jos dalis bus nukreipta į Kauno–Klaipėdos europinę vėžę. Susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako teigimu, europinės vėžės tinklo plėtra yra orientuota į tiesioginį išėjimą į Vakarų rinkas per Klaipėdos uostą. Tiesa, LTG teigimu, svarbiausia studijos išvada – ekonomiškai ir strategiškai optimaliausias kelias Lietuvai yra nuosekli europinės vėžės plėtra, išlaikant dalį esamos, vadinamosios rusiškos, vedančios į Kaliningradą, vėžės tinklo. Grupė taip pat prognozuoja, kad iki 2050 m. krovinių vežimo apimtys galėtų padidėti nuo 27,8 mln. tonų iki beveik 50 mln. tonų per metus. Tuo metu keleivių kelionių geležinkeliais skaičius Lietuvoje taip pat, manoma, gali išaugti beveik keturis kartus – nuo maždaug 5 mln. kelionių per metus šiuo metu iki daugiau nei 19 mln.

Tyrime dėl dviejų gegužę vykusių traukinių avarijų Kauno ir Kėdainių rajonuose laukiama Europos geležinkelių audito išvados, kuri turėtų būti gauta dar šią savaitę, sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. Anot jo, visos tyrimo išvados galėtų būti paviešintos dar birželį. Gegužės pradžioje Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys į Palemoną vykę skaldą gabenę vagonai, dėl to buvo sutrikęs traukinių eismas. Kitas incidentas tą patį savaitgalį įvyko Kauno rajone esančioje Jiesioje, kai nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai. Po šių incidentų ministerijai pavaldi „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) inicijavo komisiją, kuri tyrė avarijų priežastis. Bendrovė taip pat pasižadėjo parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą.

Trišalėje taryboje sutarimą dėl minimalus mėnesio atlyginimo (MMA) ir neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) augimo radę darbdaviai ir profsąjungos kritikuoja Ingos Ruginienės Vyriausybę dėl nenoro pritarti sutartiems dydžiams. Verslo atstovai teigia, jog taip ministrų kabinetas nesilaiko savo pažadų ir rodo nepagarbą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Šį antradienį partneriai Trišalėje taryboje sutarė, kad 2027 m. MMA turėtų kilti 7,19 proc., o dvejus metus nedidintas bazinis NPD augti 4 proc. Tačiau Vyriausybė su pastaruoju siūlymu nesutinka, o minimalią algą siūlo kelti kiek sparčiau – 8 proc. – ir neliesti NPD. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė tuo metu teigė, jog Trišalės tarybos siūlomą sutarimą Vyriausybė turėtų rimtai apsvarstyti, tiesa, anot jos, svarstytinas yra ir Ministrų kabineto siūlomas variantas. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis tuo metu akcentavo, jog partneriai Trišalėje taryboje dabar laukia naujosios Seimo valdančiosios koalicijos ir ministro pirmininko postą užimti ketinančio Mindaugo Sinkevičiaus darbo pradžios. Viliamasi, kad šis pritars socialinių partnerių pateiktam pasiūlymui.

Vengrų pigių skrydžių aviakompanija „Wizz Air“ naikina kryptį iš Vilniaus į Suomijoje esantį Turku miestą. Apie tai paskelbė portalas lrt.lt. Šią žinią jam patvirtino pati oro bendrovė. Skelbiama, kad kryptis naikinama nuo šių metų rugsėjo 17 d. Iki tol bendrovė iš Vilniaus į Turku ir atgal skraidys tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Oro bendrovė taip pat nurodė, kad nuolat stebi savo maršrutų rezultatus, siekdama užtikrinti, kad jos maršrutų tinklas kuo geriau atitiktų keleivių paklausą, o populiariausioms kryptims būtų galima pasiūlyti kuo konkurencingesnes kainas. Jos teigimu, reguliariai optimizuojamas maršrutų tinklas, remiantis visų šių vertinimų rezultatais.

Ukraina surengė vieną didžiausių atakų prieš Maskvą per visą karą. Rusijos sostinėje ir aplink ją kilo gaisrai, buvo evakuotas didžiausias šalies oro uostas. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose nepatikrintuose vaizdo įrašuose buvo matyti virš miesto kylantys dideli juodų dūmų stulpai ir virš galvų zujantys dronai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas atakavo naftos perdirbimo gamyklą netoli Maskvos ir kitus taikinius Rusijoje bei okupuotose teritorijose, ir pavadino smūgius pagrįstu atsaku į Rusijos išpuolius. Ukrainos lyderis perspėjo, kad jei degs Ukraina, degs ir Maskva.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Procese tarpininkavęs Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas pranešė, kad Iranas pirmiausia vėl atvers Hormuzo sąsiaurį, o Jungtinės Valstijos atšauks jūrų blokadą. Vis dėlto tai tik laikina sutartis, suteiksianti laiko išsamioms deryboms dėl kur kas sudėtingesnio klausimo – Irano branduolinės programos. D. Trumpas pareiškė, kad jis yra pasirengęs subombarduoti Iraną, jei šis pažeis susitarimą.