Lietuvą sudrebino ne vienas FNTT tyrimas, nuplėšęs net ir aukštų politikų kaukes. Paties įvairiausio politinio spektro: nuo konservatorių ir socialdemokratų iki „Nemuno aušros“.

Laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Rolandas Kiškis atviravo apie tai, kaip tarnybos prisikasa iki aukštų politikų ir kokius nepatogumus dėl to tenka iškęsti.

Taip pat – apie galimą politikų spaudimą tyrėjams ir būdus nuo jo apsisaugoti.

Politikai ne visada supranta, kad yra veikiami

[[ge:lrytas:lrytas:42938346]]

Kaip politikai pakliūva į teisėsaugos akiratį? Pasak R. Kiškio, paprastai tarnybos pradeda tirti tam tikrus nusikaltimus ir tik tyrimo metu atranda sąsajas su tam tikrais politikais.

„Šiaip pas mus ar policijoje tu tiktai tyrimo metu pamatai, kad [nusikalstamas veikas darantys] asmenys pabando įtakoti politikus ar pabando prasiskverbti į politiką dėl tam tikrų sprendimų“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42427173]]

Kitaip tariant, stebimas nusikaltėlis ir pamatoma, kad jis turi ryšių su politiku.

„Ir tada natūraliai tų tyrimų objektu tampa ir tie patys politikai arba politikų aplinka. Per tuos tyrimus pamatai, kiek bando tie asmenys paveikti politikus dėl paprasčiausių dalykų.

[[ge:lrytas:lrytas:42955077]][[ge:lrytas:lrytas:42835565]][[ge:lrytas:lrytas:42737036]][[ge:lrytas:lrytas:42094202]]

Pabando paįtakoti per teisėkūrą. Neretais atvejais pasimato, kad politikai to net nesupranta, nes nusikalstamas pasaulis sugeba investuoti į teisininkus, kurie pateikia, kad tai naudinga pačiai Lietuvai“, – sakė FNTT vadovas.

Pasak R. Kiškio, kokia bebūtų sritis – energetika, statybų sektorius, grynųjų pinigų kartelės mažinimas ar didinimas, – investuojant į tam tikrą žiniasklaidą ir ypač – į socialines medijas – siekiama dezinformuoti ir išbalansuoti visuomenę.

FNTT vadovas pabrėžė, kad nusikaltėliai, siekdami savo tikslų, veikia taip, lyg būtų kokia lobistinė bendrovė.

Tyrimai dėl G. Palucko – finišo tiesiojoje

R. Kiškis priminė, kad dėl Remigijaus Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“ partijos yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai. „Mūsų pagrindinė užduotis – uždokumentuoti, ar buvo, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika įsigyjant tuos du automobilius.

Kalbant apie pačios „Nemuno aušros“ finansavimą, piniginių lėšų kilmę, esam atlikę tam tikrą analitinį vertinimą ir perdavę Specialiųjų tyrimų tarnybai“, – atskleidė R. Kiškis.

Kalbant apie buvusį ministro pirmininką G. Palucką, tyrimai prasidėjo nuo aplinkos ir tik paskui peraugo į artimesnę G. Palucko aplinką.

„Tyrimai irgi, mano galva, jau yra baigiamojoje stadijoje. Tam tikrus išvadinius dalykus kartu su prokurorais mes pateiksime“, – žadėjo FNTT vadovas.

[[ge:lrytas:lrytas:42969508]]

Politikų spaudimas FNTT

Paklaustas tiesiai šviesiai, ar kada nors yra patyręs politikų spaudimą dėl savo tyrimų, R. Kiškis prisipažino, kad pats nemaloniai jaučiasi iš žmogiškosios pusės, kai tenka tirti veikiančius politikus, ypač pirmuosius šalies asmenis – ministrus ar ministrus pirmininkus.

„Tu nemaloniai jautiesi, nes šiaip tiki valstybe. Mums nėra didelio skirtumo, kas yra valdžioje. Svarbu, kad valstybė augtų ir kad tikslai būtų pasiekti, ir kad tai būtų pasiekta skaidriai.

Teisėsaugos tikslas – kaip ir žvalgybos institucijų, prižiūrėti, patarti veikiantiems pirmiems asmenims, kur yra didžiausios rizikos, kur turėtų būti prioritetas. Mes labiau turėtume būti tie, kurie pataria, kad būtų išvengta vienų ar kitų spekuliacijų ir kad valstybė augtų visom prasmėm, visose socialinėse srityse. Dėl to darosi nemalonu.

Kitas dalykas – tas laviravimas. Jeigu tu atlieki tyrimą, susijusį su ministru pirmininku, klausimas, kiek ir kokiam lygmeny ir kada tu turi informuoti prezidento aplinką. Jeigu pradėjus tyrimą dėl to paties „Foxpay“ matai, kad tai susiję su viena iš ministrių, tu turi galvoti, kada informuoti, vien dėl to, kad tie pirmi asmenys suformuotų teigiamą žinutę, kad visuomenė neskiltų. Čia laviravimas, bet tai nėra spaudimas.

Tiesioginio spaudimo aš nesu pajautęs. Ir mes su kolegom kalbam, kad to tiesioginio spaudimo, ką čia darot, kodėl čia taip, atneškit, parodykit įrodymus, – nei kai vadovavau kriminalinės policijos biurui, nei čia tokių dalykų nebuvo“, – tikino R. Kiškis.

Jis hipotetiškai svarstė, jeigu atsirastų politikų grupė, kuri norėtų susidoroti su FNTT, galėtų bandyti ją paveikti per vadovų rotacijas, per pačios tarnybos finansavimą.

„Buvo laikotarpiai, kaip penkerius metus į tarnybą nebuvo investuojama, tai, natūralu, pasidaro taip, kad užauga kitos institucijos, kurios irgi turi tyrėjus, analitikus. Tyrėjai, analitikai mato, kad kitoj institucijoj alga 500 € didesnė. Tai tarnyba darosi tiktai tokia, kuri „gesina gaisrus“, bet tikrai neauga ir nesivysto“, – sakė FNTT vadovas.

[[ge:lrytas:lrytas:42969504]]

Kaip apsaugoti tarnybas nuo spaudimo

Ar siekiant apsisaugoti nuo tokio galimo poveikio įmanoma, kad teisėsaugos institucijų biudžetai būtų kaip, pavyzdžiui, kariuomenės arba LRT, susieti su tam tikru mokesčiu ar su bendro vidaus produkto augimu?

„Valstybėje nemažai buvo padaryta kalbant apie institucijų savarankiškumą.

Dabartinis reguliavimas per įstatymų leidybos prizmę tikrai šiek tiek atriboja politikus nuo mūsų institucijų. Mes su politine valdžia susitariam dėl prioritetinių sričių, kurias turim tirti, ir dėl įgyvendinimo plano, kaip tai turi būt padaryta. Bet apie tyrimus, jų taktiką, įtariamuosius, figūrantus, atliekamus veiksmus mes nekalbam. Nebent institucijų vadovai patys nori apie tai pakalbėti, bet politikai nereikalauja.

Mes matom rizikas. Jeigu matom, kad prie politiko stengiasi prieiti, ir jei matom, kad tikrai su politiku viskas gerai, bet laiko perspektyvoje jis gali paprasčiausiai padaryti klaidą, arba tie, kurie susiję su nusikaltimais, taip sudėlios situaciją, kad pastatys į nepatogią padėtį, sukompromituos – mūsų logika tokia, kad geriau užbėgti įvykiams už akių.

Tą patį mes darom ir su savo pareigūnais. Pas mus taip pat, kaip ir kitose institucijose, yra imuniteto tarnyba, bet mūsų filosofija – padaryti viską, kad tai būtų užkardyta pirminėje stadijoje. Jeigu įmanoma – užbėgti už akių iki to laiko, kol prieis prie tavo pareigūno ir ta pareigūnas padarys klaidą. Dažniausiai tokie atvejai būna susiję su kontrabanda regionuose“, – sakė R. Kiškis.

[[ge:lrytas:lrytas:42969503]]

Iš nusikaltėlių atimti pinigai – teisėsaugai

Vidaus reikalų ministrui yra pateikta idėja apie tai, kad FNTT iš nusikaltėlių sugrąžinti pinigai būtų panaudojami tarnybų veiklai stiprinti.

„Žodinis pritarimas yra, – sakė FNTT vadovas. – Mes pateikėm idėją pasiremdami užsienio praktika. Geriausias pavyzdys čia būtų Italija. Yra sukurtas fondas iš konfiskuoto turto, iš tam tikrų surinktų baudų, kurį tarnybos gali naudoti savo modernizavimui. Aš asmeniškai tikiu labiau šita idėja.

Mūsų siūlymas – visų institucijų konfiskuotą turtą sudėti į vieną fondą, ir kad atsirastų kažkoks kolegialus organas su tam tikrais priežiūros saugikliais, kuris galėtų spręsti, kad, pavyzdžiui, iš to fondo 20 milijonų šiais metais reikia investuoti į kriminalinės policijos biurą, nes reikia stiprinti tą infrastruktūrą. Tą patį turi italai, rumunai, Moldova, iš dalies Prancūzija.“

Jis pasakojo, kad Italijoje iš nusikaltėlių konfiskuoti automobiliai, lėktuvai, laivai taip pat naudojami tarnybos reikmėms. Tą esą būtų įmanoma įgyvendinti ir Lietuvoje.

FNTT vadovas tiesiai šviesiai – apie tyrimus dėl aukštų politikų ir ar yra patyręs spaudimą (5)