Tiesa, toks M. Sinkevičiaus pasirinkimas jau vertinamas prieštaringai, mat kritika M. Katelynui skrieja tiek dėl patirties trūkumo, tiek dėl kai kurių praeities veiksmų – pavyzdžiui, Lietuvos pareigūnų palyginimo su omonininkais.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis nurodė, kad G. Nausėda susitikime akcentavo regioninės politikos svarbą, taip pat nemažai dėmesio skirta ir migracijos klausimams.
„Šioje vietoje noriu pabrėžti, kad prezidento ir kandidato nuomonės, sakyčiau, šimtu procentų sutapo“, – patikino D. Matulionis.
G. Nausėda Seimui pristatė M. Sinkevičiaus kandidatūrą į premjerus: „Lietuvai reikia atsakingos lyderystės“
Su M. Katelynu G. Nausėda taip pat aptarė civilinės saugos, priedangų plėtros, sienos apsaugos, kovos su kontrabanda klausimus.
„Prezidentui kandidatas paliko neblogą įspūdį. Iš tikrųjų matosi tam tikrų klausimų neblogas žinojimas, todėl įvertinimas šiandien būtų toks, kad prezidentas vertina kandidatą kaip rimtą ir perspektyvų kandidatą į vidaus reikalų ministro postą“, – informavo šalies vadovo patarėjas.
Susiję straipsniai
Pats M. Katelynas tikino, kad susitikimas su G. Nausėda buvo „itin konstruktyvus“.
„Prioritetus išsakiau ir aš asmeniškai. Atėjau pasiruošęs, tuos prioritetus nusistatęs. Jie, manau, sutapo, kaip ir minėjo, su migracija, šimtu procentų. Tikrai galima rasti bendrą sutarimą, ar tai liestų pareigūnų atlyginimus, ar tai liestų civilinę saugą, ar požiūrį į regionus.
Tai šitie dalykai, manau, viskas sutariama, ir jeigu būčiau patvirtintas, tikiuosi, kad būtų galima tuos prioritetus paversti realiais darbais“, – kalbėjo kandidatas į vidaus reikalų ministrus.
D. Matulionio pasiteiravus, ar prezidentas vertino M. Katelyno įrašus apie Lietuvos pareigūnus ir jo mintis apie tai, kad nelegalus būtų galima stabdyti mirtinomis priemonėmis, jis teigė, kad šalies vadovas šias temas taip pat palietė.
„Taip, apie tuos pasisakymus buvo kalbama iš tiesų. Vis dėlto reikia įvertinti bendrą kontekstą, kas tuo metu, 2021 metais, buvo.
Turėjome rimtą migracijos krizę ir tikrai įtampos buvo didelės visuomenėje. (...) Taip, mes apie juos kalbėjome šiandien“, – aiškino D. Matulionis.
Pats M. Katelynas teisinosi, kad visas reikalas su Lietuvos pareigūnų palyginimu su Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis yra „ištrauktas iš konteksto“.
„Problema buvo, kad tuo metu Lietuva susidūrė su neregėto masto hibridine ataka. Visi puikiai žinome, kiek migrantų tuo metu nevaldomai plūdo į Lietuvą, visi žinome tuo metu vykusį protestą, kuris vėliau virto riaušėmis prie Seimo, visą tą bendrą situaciją dėl kovido ribojimų, ir mano kritika buvo nukreipta ne į pareigūnų veiksmus, o į tuometinį VRM vadovybės elgesį ir bandymą spręsti tą krizę“, – aiškino kandidatas į ministrus.
Anot M. Katelyno tinkamas ministras turėtų nuraminti gyventojus, paaiškinti jiems, kas vyksta ir kokių priemonių bus imamasi. To padaryta, teigė politikas, nebuvo, o buvo tiesiog nuleistas sprendimas, kad į Rūdninkus bus perkeliami migrantai.
Kontroversijų viešojoje erdvėje yra sukėlęs 2021 m. M. Katelyno paskelbtas, bet vėliau ištrintas įrašas, kuriame Lietuvos pareigūnai buvo palyginti su Baltarusijos „OMON“.
Kaip skelbė Delfi, tais metais centrinė valdžia nusprendė įkurdinti neteisėtai sieną kirtusius migrantus Rūdninkų poligone. Tai nepatiko vietiniams gyventojams, kurie protestuodami bandė užtverti įvažiavimą į poligoną, todėl policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai protestuotojus nuo kelio traukė jėga.
Būtent remdamasis šiuo epizodu M. Katelynas feisbuke kėlė klausimą, kuo Lietuvos pareigūnai skiriasi nuo „OMON“.
Politinių oponentų ranką jis įžvelgia ir priminime dėl to, kad M. Katelynas pritarė siūlymui migrantus stabdyti „mirtinomis priemonėmis“. Jis vėlgi tai vadino ištraukimu iš konteksto, nors savo žodžių ir neišsižada.
„Situacija tuo metu buvo tokia, kad pasieniečiai irgi tuo pat metu susidūrė su beprecedente krize, neturėjo netgi priemonių iki galo jos sustabdyti, (...) ir tą problemą sprendė taip, kaip galėjo. Ką parodė ir vėlesni pavyzdžiai Lenkijoje, žuvęs pasienietis, kai bandė stabdyti migrantų antplūdį, mano tuometinėmis žiniomis, pasieniečiams nebuvo suteikta teisė panaudoti mirtiną jėgą, jeigu net iškiltų pavojus jų gyvybei.
Mano mintis buvo ta, kad tarnybos metu, kadangi valstybės siena turi būti ginama, ir jeigu tai yra paskutinė gynybos linija – tik panaudoti ginklą, kad apgintume valstybės sieną, (...) tai pareigūnas turi turėti teisę, aišku, ir atsakomybę, panaudoti ginklą, kada to reikia“, – nurodė kandidatas į VRM vadovus.
Tiesa, jis pripažino, kad dabar rinktųsi kitokią retoriką.
„Bet aš nebėgu nuo savo pasisakymų, kurie kažkada buvo pasakyti – aš juos galiu paaiškinti. Bet tikrai neneigsiu, kad to nepasakiau“, – aiškino M. Katelynas.
Paklaustas, kada sužinojo, kad bus kandidatas į vidaus reikalų ministrus, jis galutinį paskirtojo premjero verdiktą tikino sužinojęs tik šiandien.
Kaip jau skelbė Lrytas, 2024 m. iš Varėnos rajono kilęs 31-erių M. Katelynas į Seimą pateko su socialdemokratais, laimėjęs Dzūkijos vienmandatėje apygardoje.
Vėliau įstojo ir į pačią Lietuvos socialdemokratų partiją. Anksčiau, 2020–2022 m., priklausė Nacionaliniam susivienijimui.
M. Katelynas yra įgijęs chemijos bakalauro, magistro išsilavinimą Vilniaus universitete bei studijavęs, bet nebaigęs biochemijos doktorantūros studijų. Šiuo metu jis darbuojasi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, užima pirmininko pavaduotojo pareigas.