Po G. Nausėdos susitikimo su K. Mažeika – Prezidentūros kirtis (9)

„Kandidatas turi didelės patirties, turbūt ir asmeninės – pats yra ūkininkas, (…) dirbęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku, dabar esantis (…) komitete. Vienas aspektas, ko prezidentas pasigedo, tai tokių praktinių sprendimo būdų eilėje problemų“, – trečiadienį po šalies vadovo susitikimo su kandidatu žurnalistams sakė vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.

Tarp tokių neišspręstų problemų patarėjas išskyrė rinkos svyravimus pieno sektoriuje, trumpųjų maisto grandinių plėtros mechanizmą, skatinant į jas labiau įsitraukti savivaldybes, melioracijos fondo steigimą.

R. Dilbos teigimu, naujam ministrui taip pat keliamas lūkestis Europos Sąjungos (ES) lygiu „pakovoti“ dėl šaliai palankesnės Bendrijoje svarstomo žemės ūkio reformos, tiesioginių išmokų žemdirbiams, siekiant didesnės jų konvergencijos – dabar tas lygis nesiekia 80 proc. ES išmokų vidurkio.

„Aptarus šią temą su kandidatu, prezidentas išgirdo ambicingą tikslą artėti prie tiesioginių išmokų konvergencijos, taip pat kandidatas aptarė, kaip užtikrins tinkamą komandą ES Tarybos pirmininkavimo metų, (…) turėti stiprius viceministrus, kurie šioje srityje galėtų efektyviai darbuotis, nes laiko tikrai nėra daug“, – pažymėjo jis.

K. Mažeika: ūkininkas valstybėje turi būti laikomas ne problema, o strateginiu partneriu

Pats kandidatas į ministrus sakė, kad su prezidentu rado sutarimą svarbiausiais klausimais, tarp jų – dėl žemės ūkio kaip nacionaliniam saugumui svarbios ūkio šakos.

„Ūkininkas neturi būti laikomas problema, jis turi būti laikomas strateginiu valstybės partneriu, kuris užtikrina nacionalinį saugumą, gyvybingumą regionuose“, – žurnalistams kalbėjo K. Mažeika.

Demokrato teigimu, dabar dėl geopolitinių neramumų ūkininkams kyla daug finansinių iššūkių – kyla degalų ir kitų energetinių išteklių, grūdų kainos, dėl to daug ūkių bankrutuoja, žemdirbiai yra demotyvuoti.

„Tokia situacija, kokia susiklosčiusi pastaruoju metu, (…) turbūt taip blogai dar niekada nėra buvę rinkose, nes būdavo, kad vienas sektorius tempia kitą ir palaiko. (…) šioje situacijoje turime tam tikrus žingsnius daryti, kad tas kaimo gyvybingumas išliktų“, – aiškino K. Mažeika.

Anot jo, nors šių metų derliaus prognozės yra geros, iššūkių kyla dėl trąšų kainų, naujų europinio reguliavimo mechanizmų.

Kaip skelbė ELTA, prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Mindaugą Sinkevičių paskyrė premjeru, kandidatūrai antradienį pritarė Seimas.

Po šio Seimo sprendimo M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.

Valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos pasidalino ministerijų kuravimą.

Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.

Dabar Žemės ūkio ministerijai laikinai vadovauja „aušriečių“ anksčiau į pareigas deleguotas Andrius Palionis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai prisistatęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į žemės ūkio ministrus Kęstutis Mažeika neatmeta, kad jam užėmus pareigas galėtų būti panaikinta ministerijai pavaldi Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT).

„Pristačiau tam tikrą matymą, tam tikras galimybes. Toks scenarijus (VAT panaikinimas – ELTA) yra galimas, bet tai reikia įsivertinti“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė K. Mažeika.

Anot jo, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios tarnybos, kurioje kilo didžiulis korupcinis skandalas, įtraukęs ir buvusį demokratų lyderį Saulių Skvernelį bei buvusį konservatorių Kazį Starkevičių, funkcijos galėtų būti logiškai perskirstytos kitoms įstaigoms.

„Tokia funkcija, kaip laboratoriniai tyrimai, kur Augalininkystės tarnybos laboratorija net nėra akredituota, akivaizdu, kad turi būti perduota Nacionaliniam rizikos vertinimo institutui, kuris dabar kaip tik statosi naują laboratoriją, ir tą jis galėtų atlikti ir sumažinti kaštus“, – tikino kandidatas.

„Dėl kitų funkcijų irgi tam tikri matymai yra, bet tai vėlgi turime įsivertinti ir su ta pačia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu, kad nebūtų taip, jog perkeliame į kitą vietą, kur atsiranda vėlgi tokia panaši aplinka ir gali formuotis kažkokios papildomos rizikos“, – pabrėžė K. Mažeika.

Jis teigė neabejojantis, jog bus pakankamai susitikimų dėl VAT funkcijų bei kontrolės, parodysiančių, kuriuo keliu geriau eiti.

Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba pabrėžė, kad pirmiausia reikia sulaukti tyrimų dėl korupcijos VAT pabaigos ir tik tada kalbėti apie pokyčius. Tiesa, siūlymą visiškai panaikinti Augalininkystės tarnybą Prezidentūros atstovas pavadino „radikalia reforma“.

„Kas vyksta dabar kaip ikiteisminio tyrimo objektas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimas, tai jis nėra baigtas, ir dabar tiesiog reikia sulaukti galutinių išvadų ir vertinimo“, – kalbėjo R. Dilba.

„Buvo pasiūlyta tokia kaip ir pirminė idėja, tokios radikalios reformos, bet turbūt yra įvairūs variantai, kaip galbūt perskirstyti funkcijas, sustiprinti labiau vidinę kontrolę ir panašiai, nes tokia funkcija yra reikalinga. Kaip ir minėjo kandidatas, gal yra ten niuansų dėl akreditavimo, dėl kitų aspektų, kas tikrai užtikrintų kokybę ir kontrolę. Tačiau kokia institucija jau tą darys, tai turbūt antraeilis klausimas“, – aiškino valstybės vadovo patarėjas.

R. Dilba akcentavo, jog galimos korupcijos VAT atvejis parodė, jog šioje srityje reikia daugiau kontrolės ir korupcijos prevencijos, todėl prezidentas tikėtųsi K. Mažeikos komandoje matyti žmonių, turinčių patirties būtent tokio tipo darbuose.

„Ši situacija dar kartą parodė, jog žemės ūkyje ypatingai reikia prevencijos, tokios korupcijos prevencijos kontrolės. Ir čia turbūt ir lūkestis kandidatui, kad stiprintų komandą būtent tokiais komandos nariais, kurie turėtų patirtį korupcijos prevencijos srityje ir sutvarkytų tokias visas procedūras, tvarkas ir užtikrintų tikrai, kad tokie atvejai nepasikartotų“, – apibendrino patarėjas.

ELTA primena, jog VAT korupcijos byloje figūruoja kelis mėnesius Ingridos Šimonytės Vyriausybėje žemės ūkio ministru dirbęs K. Starkevičius. Ilgametis konservatorių partijos narys prisipažino paėmęs kyšį.

Generalinė prokuratūra yra nurodžiusi, kad 51 tūkst. eurų kyšio paėmimu įtariamas ir buvęs premjeras, Seimo pirmininkas bei Demokratų sąjungos pirmininkas S. Skvernelis.

Pernai gruodį tiriant itin stambią korupciją Augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Vėliau įtariamųjų skaičius padidėjo iki 15 asmenų.

Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

Jau tada kaip įtariamieji buvo įvardyti nuo pareigų nušalintas VAT direktorius Jurijus Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, dirbusi ir su parlamentaru S. Skverneliu, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Vasarį kratos buvo atliktos parlamentarų S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus namuose bei kabinetuose. Vėliau jiems buvo pareikšti įtarimai.

K. Starkevičius atsisakė Seimo nario mandato, pranešė stabdantis narystę TS-LKD partijoje. Vėliau naujienų portalui „15min“ jis prisipažino, kad paėmė iki 20 tūkst. eurų siekusį kyšį.