Šį kreipimąsi į G. Nausėdą pasirašė viešoji įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“, Dainavos gamtos fondas, gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Aplinkos apsaugos politikos centras, viešoji įstaiga „Už švarią Lietuvą“, labdaros ir paramos fondas „Išsaugokime Baltiją“, Lietuvos entomologų draugija, gamtos fotografas, knygų autorius Marius Čepulis, muzikantas Giedrius Širka.
Kreipimesi į šalies vadovą akcentuojama, kad Žemės ūkio ministerija yra viena svarbiausių valstybės institucijų, nuo kurios sprendimų priklauso šalies apsirūpinimas maistu, žemės ūkio konkurencingumas, kaimo plėtra, biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaitos švelninimas, vandens išteklių kokybė, Baltijos jūros apsauga bei Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas.
„Todėl šiai ministerijai turi vadovauti asmuo, gebantis užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių interesų bei priimti sprendimus vadovaudamasis viešuoju interesu“, – nurodo aplinkosauginės organizacijos.
Susiję straipsniai
Jos priminė, kad Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, šiuo laikotarpiu žemės ūkio ministrui teks svarbus vaidmuo formuojant Europos Sąjungos žemės ūkio politiką, vedant derybas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų bei ieškant kompromisų tarp valstybių narių.
Aplinkosauginės organizacijos abejoja, ar K. Mažeika galėtų būti ministru, kuriam rūpėtų biologinė įvairovė, klimato kaita.
„Vieši Kęstučio Mažeikos pasisakymai ir ankstesnė politinė veikla leidžia pagrįstai abejoti, ar kandidatas pakankamai vertina biologinės įvairovės, klimato kaitos ir aplinkos apsaugos svarbą formuojant šiuolaikinę žemės ūkio politiką. Eidamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pareigas jis inicijavo arba palaikė sprendimus, kurie sulaukė reikšmingos mokslininkų, saugomų teritorijų specialistų, aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės kritikos.
Tarp jų – siekis sudaryti išimtis žvejybai griežčiausio apsaugos režimo Žuvinto gamtiniame rezervate, sprendimas sustabdyti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą, nors jos tikslas buvo užtikrinti griežtesnę vienos vertingiausių Lietuvos sengirių apsaugą, bei kandidato palaikyta iniciatyva įteisinti medžioklę lankais, kuriai nepritarė mokslininkai, veterinarijos specialistai ir gyvūnų gerovės organizacijos. Vertinant šiuos sprendimus visumoje matyti politinė kryptis, kurioje gamtos apsaugos interesams buvo skiriama mažesnė reikšmė nei gamtos išteklių naudojimo plėtrai“, – rašoma kreipimesi į G. Nausėdą.
Aplinkosauginių organizacijų atstovai taip pat priminė, kad šių metų kovą Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus žemės ūkio srityje, K. Mažeika teigė, kad reikšminga Strateginio plano lėšų dalis skiriama aplinkosauginėms priemonėms, kurios, jo vertinimu, nėra investicijos į žemės ūkio gamybą.
„Tačiau ekologinis ūkininkavimas, ekologinės sistemos, agrarinės aplinkosaugos priemonės, dirvožemio apsauga ir parama vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, yra neatsiejama Bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Šios priemonės skirtos ne tik aplinkosauginiams tikslams įgyvendinti, bet ir ilgalaikiam žemės ūkio konkurencingumui, dirvožemio derlingumo išsaugojimui, vandens kokybės gerinimui bei klimato kaitos poveikio mažinimui“, – pabrėžia aplinkosauginės organizacijos.
Šių organizacijų atstovai taip pat pabrėžė, kad papildomų klausimų kelia ir kandidato į žemės ūkio ministrus viešai įvardinti prioritetai.
„Kęstutis Mažeika yra ne kartą akcentavęs grūdų sektoriaus plėtrą. Kartu viešuose pasisakymuose jis yra pripažinęs, kad Lietuvoje užauginama gerokai daugiau grūdų nei jų suvartojama, o didelė jų dalis eksportuojama kaip žaliava dėl nepakankamai išvystyto perdirbimo. Tai iš tiesų atskleidžia vieną svarbiausių Lietuvos žemės ūkio iššūkių. Vis dėlto ilgalaikė valstybės žemės ūkio politika neturėtų apsiriboti vien grūdų sektoriaus stiprinimu.
Siekiant didesnės ekonominės vertės, didesnio atsparumo rinkų svyravimams ir didesnio apsirūpinimo maistu saugumo, būtina lygiagrečiai stiprinti gyvulininkystę, sodininkystę, daržininkystę, ganyklomis grindžiamą ūkininkavimą bei kitus didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius. Tokia kryptis kartu prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, vandens išteklių ir Baltijos jūros apsaugos“, – nurodo aplinkosauginės organizacijos.
Kreipimesi, apibendrinus išdėstytas pastabas K. Mažeikai, organizacijos prašo G. Nausėdos neskirti šio politiko žemės ūkio ministru.
K. Mažeika su prezidentu G. Nausėda susitiko trečiadienį. Po susitikimo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba teigė, kad kandidatas į ministrus turi patirties žemės ūkio sektoriuje, tačiau pasigendama siūlymų, kaip praktiškai spręsti įvairias žemės ūkio srities problemas.