Naujosios Vyriausybės programos projektas: nuo plano dėl Baltarusijos – iki gausių išmokų (1)

89 puslapių apimties dokumentas suskirstytas į 12 skyrių.

Vyriausybės programos projekte išskirta 14 veiklos prioritetų.

Ministrų kabinetas nurodo sieksiantis apsaugoti šalies gyventojus nuo išorės grėsmių, auginti Lietuvos ekonomiką, gerinti sąlygas kurti šeimą ir vaikų auginimui Lietuvoje. Naujoji Vyriausybė taip pat ketina pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas, užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą, ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, gerinti, plėtoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą.

Taip pat paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė savo programoje žada investuoti į tvarią energetiką, stiprinti viešąją tvarką, kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, tausoti aplinką ir jos išteklius, puoselėti atvirą, demokratinę visuomenę, šalies kultūrą ir pilietinę tapatybę, skirti daugiau dėmesio regionams ir savivaldai. Be to, vienu iš veiklos prioritetų įvardijama ir užsienio politika.

Nauja Vyriausybė įgaliojimus veikti gauna, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Jeigu Vyriausybės programai nepritariama arba ji grąžinama Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikiama per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo.

Jei Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, ši privalo atsistatydinti.

Paskirtas premjeras, socdemų lyderis M. Sinkevičius penktadienį pristatė kandidatus į ministrus. Jis taip pat paskelbė, kad naujoji Vyriausybė ypatingą dėmesį skirs valstybės gynybos stiprinimui. Kaip akcentavo, gyvenama karo Europoje sąlygomis, todėl Lietuva turi būti stipri, pasirengusi, girdima ir patikima.

„Vyriausybė supranta, kad turime saugoti finansinį stabilumą, tačiau kartu negalime leisti, kad regionai, šeimos, mokyklos, keliai, sveikatos paslaugos ar socialinė apsauga būtų palikti vien pažadams. Ieškosime sprendimų, kurie leistų investuoti į žmones ir kartu neišbalansuotų valstybės finansų“, – „Facebook“ įraše nurodė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos socialdemokratų partijos lyderį M. Sinkevičių paskyrė premjeru.

Ingos Ruginienės Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam Ministrų kabinetui.

Valdančiąją koaliciją sudaro Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos.

Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.

21-osios Vyriausybės programoje konstatuojama, jog vienas svarbiausių ir ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų yra demokratinė bei laisva Baltarusija. Pabrėžiama, kad Minsko režimas ir toliau bus spaudžiamas, kad būtų išlaisvinti politiniai kaliniai, o taip pat bus stiprinama ir izoliacija, jeigu Baltarusija toliau vykdys priešiškus veiksmus.

„Jei Baltarusija toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą arba vykdys hibridines atakas prieš Europos Sąjungą (ES) ar Ukrainą, stiprinsime izoliaciją ir spaudimą“, – teigiama užregistruotame 21-osios Vyriausybės programos projekte.

„Spausime Baltarusijos režimą, kad būtų išleisti į laisvę politiniai kaliniai, nutraukti kankinimai, kad politiniams kaliniams būtų prieinama medicinos pagalba, o politinius kalinius gynusiems advokatams būtų atkurtos licencijos ir užtikrintas realus teisinis atstovavimas piliečiams“, – teigiama dokumente.

Be to, žadama ir toliau kelti nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) klausimą tarptautiniuose formatuose, bus siekiama ir Minsko atsakomybės dėl neteisėtos migracijos.

„Sieksime, kad Baltarusija laikytųsi aukščiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų bei vykdytų tarptautinius įsipareigojimus“, – tvirtinama programoje.

„Sieksime Baltarusijos režimo atsakomybės už organizuotą neteisėtos migracijos panaudojimą, sukėlusį pavojų žmonių gyvybėms ir pažeidusį tarptautinę teisę. Stiprinsime kovą su neteisėta migracija ir kitomis hibridinėmis atakomis“, – akcentuojama dokumente.

Vyriausybė ketina didinti išmokas vaikams, sparčiau indeksuoti senatvės pensijas ir tęsti Ingos Ruginienės Ministrų kabineto planuose buvusią „Sodros“ rezervo analizę.

Siekiant didinti gimstamumą, numatyta pertvarkyti vaiko išmokų sistemą taip, kad gimus vaikui šeimos galėtų išlaikyti turimą pajamų lygį – tam planuojama didinti vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, plėsti paramą gausioms, vaikus su negalia auginančioms, vienų vaikus auginančių tėvų šeimoms.

Taip pat numatyta iki 2027 m. pabaigos įvesti nemokamą pradinių klasių mokinių maitinimą, prioritetą teikiant sveikam maistui.

Planuojama peržiūrėti vaikų dienos centrų finansavimo modelį, atsižvelgiant į minimalios algos bei vartojimo prekių ir paslaugų kainų kilimą, kad jų tinklas apimtų visą šalies teritoriją.

I. Ruginienės Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane buvo numatyta iki 2028 m. pradžios atlikti „Sodros“ rezervo analizę – naujoji Vyriausybė taip pat ketina apsispręsti dėl optimalaus rezervo dydžio ir rasti pusiausvyrą tarp fondo augimo bei pensijų indeksavimo.

„Nustatysime socialiai priimtiną balansą tarp Socialinio draudimo rezervinio fondo kaupimo ir pensijų didinimo“, – teigiama projekte.

Vyriausybė numato papildomai indeksuoti senatvės pensijas, atsižvelgiant į atlyginimų augimą ir siekiant priartinti senatvės pajamų pakeitimo normą prie ES vidurkio.

Tarp planų – pensijų kaupime skatinti aktyviau dalyvauti darbdavius, siekti platesnio politinio susitarimo dėl orios senatvės dabartiniams ir būsimiems pensininkams užtikrinimo.

Numatoma tobulinti ir išankstinių pensijų sistemą, užtikrinant, kad tokią pensiją pasirinkę asmenys gautų papildomą priemoką, kai sumažintos pensijos suma susilygina su išankstinės pensijos laikotarpiu išmokėta suma.

Taip pat numatyta patvirtinti vyresnio amžiaus visuomenės poreikiams skirtos sidabrinės ekonomikos plėtros strategiją, kuri apimtų galinčių dirbti senjorų buvimo darbo rinkoje priemones, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės pagalbos sprendimus.

Vyriausybė savo programos projekte akcentuoja, kad įveiklins oro gynybą ir gyventojų perspėjimo sistemas. Būsima Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė taip pat žada sukurti veikiančią visuotinės gynybos sistemą, kovoti su dezinformacija ir bandymais kenkti demokratijai.

„Skubiai įveiklinsime oro pavojaus atpažinimo ir gynybos, ypač apsaugos nuo bepiločių orlaivių, sistemą. Išvystysime gyventojų perspėjimo sistemas. Tęsime karinių pajėgumų modernizacijos projektus, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos stiprinimui, Baltijos gynybos linijos vystymui, Vokietijos brigados priėmimui ir aprūpinimui iki 2027 m.“, – teigiama penktadienio pavakarę Seime užregistruotame Vyriausybės programos projekte.

„Užtikrinsime, kad Lietuvos nacionalinė divizija pasieks visą operacinį pajėgumą iki 2030 metų, gebės veikti su sąjungininkais. Sukursime veikiančią visuotinės gynybos sistemą. Stiprinsime gynybos pramonę. Kovosime su dezinformacija ir bandymais kenkti demokratijai bei skatinti visuomenės susiskaldymą“, – priduriama dokumente.

Būsimos Vyriausybės teigimu, valstybės atsparumas taps horizontaliu principu, taikomu visų viešosios politikos sričių planavimui, infrastruktūros vystymui ir investicijoms.

„Skatinsime vaikų ir jaunimo patriotinį ugdymą ir pasirengimą reaguoti įvykus ekstremaliosioms situacijoms, organizuosime pradinį karinį rengimą ugdymo įstaigose“, – rašoma projekte.

„Stiprinsime kibernetinį saugumą: parengsime valstybinių registrų ir ypatingos svarbos informacinių sistemų auditų planą bei kursime viešojo ir privataus sektorių kibernetinio reagavimo rezervą“, – tvirtinama dokumente.

Galiausiai pabrėžiama, jog bus siekiama ilgalaikio ir nepertraukiamo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgumų buvimo Lietuvoje, pripažįstant šios strateginės partnerės buvimą esminiu atgrasymo prioritetu.

Išlieka ir įsipareigojimas gynybai skirti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Derybose dėl naujosios Europos Sąjungos (ES) 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos bus siekiama, jog joje būtų numatytos finansinės priemonės, kurios leistų solidariai ir laiku reaguoti į išaugusią grėsmę Europos saugumui, prioritetą teikiant Šiaurės Rytų flango gynybos poreikiams“, – pažymima Vyriausybės programos projekte.