Nuo Lietuvos nedaug atsilieka Estija (5,1 proc.), Latvija (4,9 proc.) ir Lenkija (4,68 proc.).
JAV 2026 m. gynybai numato išleisti 3,17, Vokietija – 2,69, Jungtinė Karalystė – 2,56, Prancūzija – 2,2 proc. BVP.
Aljanso vidurkis siekia 2,8 proc. BVP.
Kaip rašė ELTA, NATO antradienį pareiškė, kad Europos ir Kanados pagrindinės išlaidos gynybai 2026 m. išaugo 11 proc.
Naujausi skaičiai paskelbti tuo metu, kai 32 valstybes vienijančio Aljanso lyderiai susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Ankaroje vykstančiame viršūnių susitikime.
Susiję straipsniai
NATO skaičiuoja, kad Europos ir Kanados išlaidos 2026 m. pasieks 634 mlrd. JAV dolerių (555 mlrd. eurų), palyginti su 571 mlrd. dolerių (500 mlrd. eurų) 2025 m., tačiau vis dar neprilygs JAV išlaidoms savo kariuomenei.
Šis prieaugis yra mažesnis, lyginant su maždaug 19 proc. augimu nuo 2024 iki 2025 m.
G. Nausėda tikisi NATO partnerių solidarumo didinant gynybos investicijas: Lietuva rodo pavyzdį
Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad NATO viršūnių susitikime sąjungininkai pademonstruos ne tik politinį, bet ir finansinį solidarumą, įsipareigodami didinti išlaidas gynybai.
„Tikiuosi, kad šiandien pasieksime atitinkamą lygį solidarumo su NATO – čia kalbu ne tik apie moralinį solidarumą ir vienybę, bet ir apie finansinį solidarumą. Lietuva bando rodyti visiems kitiems pavyzdį, nes 2026 m. mes 5,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skiriame gynybai, o jei prie to pridėtume ir kitas su gynyba susijusias išlaidas – mūsų karinėms reikmėms skirtas finansavimas sudarys 7 proc.“ – prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje trečiadienį sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, Lietuva sąmoningai didina išlaidas gynybai, nors šios lėšos galėtų būti skirtos kitoms sritims.
„Tam, kad apsaugotume savo laisvę ir savo visuomenę, mes esame pasiruošę paimti nemažą dalį viešųjų finansų, kuriuos norėtume skirti kitiems poreikiams. Savaime aišku, kad mums reikia socialinių išmokų, mums reikia didesnių pensijų, tačiau mes suprantame, kokiame pasaulyje gyvename ir kokie yra mūsų kaimynai“, – teigė prezidentas.
Anot jo, Lietuva negalėtų tikėtis didesnio sąjungininkų indėlio į kolektyvinę gynybą, jei pati nesiimtų maksimalių pastangų stiprindama savo gynybos pajėgumus.
„Mes negalėtume tikėtis solidarumo iš kitų šalių, jei mes patys nedarytume visko, ką galime tvarkantis su mus supančiomis grėsmėmis“, – pridūrė G. Nausėda.
NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, vyksta liepos 7–8 d.
Šis dviejų dienų susitikimas, vykstantis didžiuliuose Turkijos prezidento rūmuose, rengiamas praėjus metams po to, kai NATO narės, spaudžiamos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo, įsipareigojo padidinti su saugumu susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
JAV atstovai skelbė, kad NATO susitikime Ankaroje daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos įsipareigojimų, dėl kurių buvo sutarta pernai Hagoje vykusiame viršūnių susitikime, įgyvendinimo vertinimui.
Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą ir raginama D. Trumpo, NATO praėjusių metų susitikime įsipareigojo beprecedentiškai padidinti išlaidas gynybai.
ELTA primena, kad praėjusių metų birželio pabaigoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu, atsižvelgdamos į Rusijos karą su Ukraina ir spaudžiamos JAV prezidento Donaldo Trumpo, Aljanso narės susitarė ateityje gynybai skirti ne mažiau nei 3,5 proc. kiekvienos šalies BVP.
Dar 1,5 proc. turės būti skiriama su gynyba susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, o iki 2035 m. turi būti pasiektas 5 proc. išlaidų rodiklis. Ankstesnis tikslas buvo 2 proc.