Ką reiškia Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programoje nugulę Lietuvos įsipareigojimai Baltarusijos atžvilgiu?

Antradienį Seimui pristatytame dokumente apie Baltarusijos režimo izoliaciją kalbama kitaip, nei buvusios, darbą baigiančios Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje. Aliaksandro Lukašenkos režimas nėra įvardijamas grėsme Lietuvai. Taip pat pasikeitė nuostata dėl Baltarusijos tarptautinės izoliacijos. Kitaip, nei paskutines dienas skaičiuojančios XX-osios Vyriausybės, šiuo klausimu numatoma sąlyga – spaudimas ir izoliacija bus stiprinama, jeigu Minsko režimas ir toliau rems Rusijos karą prieš Ukrainą bei tęs hibridines atakas.

M. Sinkevičius bei kai kurie jo Vyriausybės nariai – pavyzdžiui, paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas – anksčiau yra kvestionavę sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui efektyvumą bei poreikį.

Todėl opozicinių partijų lyderiai šiuose programiniuose pokyčiuose įžvelgia grėsmę – įtariama, kad tai signalizuoja apie planuojamus M. Sinkevičiaus Ministrų kabineto laikysenos šiuo klausimu pasikeitimus. Taip pat nerimaujama, kad Vyriausybė gali švelninti pozicijas, pasisakant dėl europinių sankcijų pratęsimo.

[[ge:lrytas:lrytas:43072311]]

Paskirtasis premjeras bei Seimo „socdemai“ pabrėžia – principinė pozicija dėl Baltarusijos režimo nesikeičia.

Vis tik, Seimo pirmininkas J. Olekas sutinka – tonas, kalbant apie Minską, švelnėja. Tačiau, anot jo, tai nereiškia jokių rimtesnių Vyriausybės kurso pokyčių.

[[ge:lrytas:lrytas:43069731]][[ge:lrytas:lrytas:43072608]][[ge:lrytas:lrytas:43072284]]

Kas pasikeitė Vyriausybės programose?

Darbą baigiančios XX-osios I. Ruginienės Vyriausybės programoje teigiama: „Imsimės aktyvių veiksmų, kad būtų toliau išlaikyta Rusijos ir Baltarusijos tarptautinė izoliacija“.

Taip pat nurodoma, kad „demokratinė ir laisva Baltarusija yra vienas svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų“, o dabartinis A. Lukašenkos režimas įvardijamas grėsme valstybei. Taip pat pažymima, kad nuolatinę grėsmę kelia ir nesaugios Astravo atominės elektrinės eksploatavimas.

Dalis nuostatų pasikartoja ir M. Sinkevičiaus Vyriausybės programoje – dėl demokratinės Baltarusijos, dėl Minsko režimo atsakomybės už organizuotą neteisėtą migraciją ir pan.

Visgi, esama ir skirtumų. Kalbant apie tarptautinę Lietuvai priešiškų šalių izoliaciją, kalbama tik apie Rusiją – Baltarusijos formuluotėje neliko.

„Imsimės aktyvių veiksmų, kad būtų toliau išlaikyta Rusijos tarptautinė izoliacija“, – rašoma Vyriausybės programos projekte.

[[ge:lrytas:lrytas:43075150]]

Dėl Minsko režimo iškeliama sąlyga – nurodoma, kad spaudimas ir izoliacija bus stiprinami, „jeigu Baltarusija toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą arba vykdys hibridines atakas prieš ES ar Ukrainą“. Pats A. Lukašenkos režimas nebeįvardijamas grėsme Lietuvai.

Opozicija: pasikeitęs tonas dėl Baltarusijos neramina

Seimo opozicinių partijų lyderiai netruko pastebėti šių skirtumų I. Ruginienės ir M. Sinkevičiaus Vyriausybių programose.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nurodė, kad apie kintančią socialdemokratų laikyseną Minsko atžvilgiu kalbėta jau anksčiau, o XXI-osios Vyriausybės programoje nugulusi formuluotė kelia įtarimų ir nerimo.

„Manyčiau, kad tai yra, matyt, premjero pozicija. Mindaugas Sinkevičius ne kartą angažavosi užsienio politikoje dar iki tol, kol apskritai paskelbė apie savo sprendimą eiti į premjerus, ir atrodė, kad jo požiūris gan reikšmingai skiriasi nuo, pavyzdžiui, ministro Budrio požiūrio. Tai aš matau tame pavojų ir, aišku, apie tai reikia kalbėti, kad neatsitiktų taip, kad vieną rytą prabusime, o valstybės politika Baltarusijos atžvilgiu – Lukašenkos Baltarusijos atžvilgiu, pabrėžiu – yra pasikeitusi“, – antradienį Seime žurnalistams kalbėjo Seimo vicepirmininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:43075154]]

Jai antrino ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jo manymu, „socdemų“ dominuojama Vyriausybė tiesiog purena dirvą ateičiai – kai kitąmet Europos Sąjunga (ES) svarstys dėl sankcijų Baltarusijai pratęsimo.

Konservatorius neatmeta, kad M. Sinkevičiaus Vyriausybė šiuo klausimu gali užimti ne tokią kategorišką ir stiprią poziciją, kaip iki šiol buvusios valdžios.

„Labai tikiuosi, kad tai nėra klojami pamatai kitų metų pavasariui, kai Europos Sąjungoje vėl reikės ginti poziciją dėl trąšų tranzito draudimo pratęsimo. Ir jeigu mes nebūsime ta šalis, kuri atstovaus šią idėją ir ją gins, gali būti taip, kad Europos Sąjunga panaikins šitą draudimą. O tai reiškia, kad Lukašenkos režimas toliau galės pelnytis iš šitų pinigų tranzito, o mūsų valstybės sistema, ekonominė sistema gali apaugti tarpininkais, įvairiomis schemomis, kurios po to gali finansuoti ir mūsų politinę sistemą“, – įspėjo jis.

„Gali būti link to einama“, – neatmesdamas tokių Vyriausybės užmačių pridūrė L. Kasčiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:43075157]]

Paskirtasis premjeras pabrėžia – niekas nekinta

Opozicijai uždegus raudoną lemputę, pats paskirtasis premjeras M. Sinkevičius ramina – anot jo, principinė Lietuvos ar jo vadovaujamos Vyriausybės pozicija dėl Baltarusijos režimo nepasikeitė.

„Aš tiksliai nepamenu tos formuluotės, bet ten yra tikrai vieta, kur aiškiai pasakyta – kad stiprinsime izoliaciją Baltarusijai, jeigu ji toliau bendradarbiaus arba padės vykdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tai apie izoliaciją yra kalbama, tiktai gal kitoje (Vyriausybės programos – Lrytas) vietoje. Bet tai nėra eliminuota iš Vyriausybės programos“, – antradienį Seime sakė jis.

„(Principinė pozicija – Lrytas) nesikeičia. Ne“, – užtikrintai pabrėžė paskirtasis premjeras.

Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas kalba aptakiau. Jis neneigė, kad būsimosios Vyriausybės programoje nubrėžiamos pozicijos dėl Baltarusijos – kitokios nei I. Ruginienės Ministrų kabineto.

Socialdemokrato teigimu, tam tikras pokytis atsirado ir dėl Vašingtono pozicijų dėl Baltarusijos režimo, ir dėl pokyčių, susijusių su Minsko veiksmais prieš Lietuvą. J. Olekas pastebėjo, kad pastaruoju metu ženkliai sumažėjo į Lietuvą iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių oro balionų skaičius.

[[ge:lrytas:lrytas:43075158]]

„Aš manau, kad mes esame tokiose realijose, kur yra tam tikra mūsų pagrindinio strateginio partnerio JAV pozicija, kur jie išnaudoja daugiau tokį dialogo arba bandymo ieškoti kažkokio kontakto (taktiką – Lrytas) ir išspręsti tas problemas, kurios susikaupė, kurios labai aštriai lietė, pirmiausiai, Baltarusijos visuomenę. Keli šimtai politinių kalinių, ypatingai opozicijos lyderiai buvo paleisti. Ir tai lietė Lietuvą, kur buvo sulaikytos mūsų transporto priemonės, kurios buvo paleistos dėl tokios taktikos. Tai buvo ir mūsų civilinės aviacijos trikdžiai su meteorologiniais balionais“, – antradienį sakė jis.

„Todėl man atrodo, ir XXI-osios Vyriausybės programa (yra – Lrytas) šiek tiek pakeitus toną, nei buvo ankstesnėse“, – aiškino parlamento vadovas.

Opozicinėms jėgoms nerimaujant, kad gali keistis Lietuvos pozicija tarptautiniuose formatuose diskutuojant dėl sankcijų Baltarusijai pratęsimo, J. Olekas patikino – nėra jokių signalų, kurie leistų manyti, kad Vilnius nepasisakys už ribojimų Minsko režimui pratęsimą.

„Ta programa, kuri pateikta – ji nieko nesako apie tokius pasikeitimus. Aš manau, kad praktikoje, kaip buvome šalininkai to, kad turime turėti demokratinį kaimyną, taip ir toliau darysime. Jeigu tie pokyčiai vyksta, tada bus galima kalbėti ir apie sankcijų režimo keitimą. Bet kol kas aš tokių dalykų dar nematau“, – pridūrė socialdemokratas.

[[ge:lrytas:lrytas:43075162]]

R. Baranovas: situaciją gali keisti JAV laikysena

Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Ruslanas Baranovas, viena vertus, antrina partijos lyderiams – principinė pozicija nekinta. Parlamentaro teigimu, būsimosios Vyriausybės programoje keliama atitinkama sąlyga A. Lukašenkos režimui yra logiška.

„Man atrodo, jeigu Baltarusija, atsižvelgusi į Lietuvos Vyriausybės programą, nustotų padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, tai visi mes turbūt apsidžiaugtume, įskaitant ir pačius ukrainiečius. Tai tas tarptautinių santykių teorijoje taip vadinamas signalizavimas, kad yra tam tikros sąlygos, man atrodo, yra labai suprantamas dalykas“ – portalui Lrytas dėstė R. Baranovas.

„Aš kažkokio principinio pokyčio tikrai nematau“, – pridūrė jis.

Be to, tęsė „socdemas“, pagrindo abejoti, kad būsimoji Vyriausybė užims kitokias pozicijas į Briuselio darbotvarkę grįžus klausimui dėl sankcijų pratęsimo – nėra.

Tačiau, atkreipė dėmesį jis, svarbus elementas šioje situacijoje yra JAV laikysena. Jeigu Vašingtonas ir toliau dės pastangas A. Lukašenką atitraukti nuo Maskvos ir išlaisvinti politinius kalinius, gali susiklostyti tokios aplinkybės, kai Lietuvai, norint išlaikyti palankų ryšį su amerikiečių partneriais, teks svarstyti apie užsienio politikos pokyčius.

[[ge:lrytas:lrytas:43075159]]

„Kiek JAV sugrįš prie tų pastangų (Baltarusijos atžvilgiu – Lrytas)? Ir ar jie mūsų prašys ar neprašys kažkaip prisidėti prie jų? Nes jeigu bus kalba, tarkime, apie susitikimą žemu diplomatiniu lygiu tarp Lietuvos ir Baltarusijos, tai man bent jau keistai atrodytų, kad mes siunčiame karius į Hormuzo sąsiaurį išminavimo misijai ir tai mums okei, bet susitikti viceministrams mums jau yra per didelis prašymas, palaikant gerus santykius su JAV“, – kalbėjo jis.

Kartu politikas kelia ir retorinį klausimą – ar dabartinis Lietuvos požiūris į Baltarusiją ir vykdoma politika išties atneša tų rezultatų, kurie valstybei yra geriausi?

„Ar tos sankcijos, kurias dabar turime, ir izoliacijos politika – ar ji kažkaip gerina mūsų saugumo situaciją? Turbūt ne. Gal net galėtų kažkas sakyti, kad atvirkščiai – tas režimas tampa labiau desperatiškas ir vis prigalvoja naujų mums hibridinių dilemų“, – samprotavo jis.

R. Baranovo manymu, Baltarusijos klausimu Lietuvos politikų gretose reikalinga gerokai platesnė ir gilesnė diskusija.

Vyriausybės tonas dėl Baltarusijos – švelnėja? Opozicija įtaria pavojingus „socdemų“ planus (6)