„Progresas tikrai yra. Galiu pasakyti, kad ir dėl tam tikrų konsulinių paslaugų teikimo dirbame su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, ir tam tikrų susitikimų yra – tai nėra užmiršta“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Budrys.
„Tačiau pats greitis – per kiek laiko galima tai padaryti ir kokiomis sąlygomis – jis yra žinomas Seimui. Ne visi dalykai nuo mūsų priklauso, tačiau mes to nesame užmiršę“, – pridūrė paskirtasis Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
Tiesa, pasak jo, pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos klausimu išlieka saugumas.
Susiję straipsniai
„Tarp visų užsienio politikos klausimų, aš pabrėšiu, saugumas mums yra svarbiausia. Kad mes galėtume toliau daryti tai, ką mes darome – kurti savo gyvenimus, kurti ekonomiką, įvairiausius dalykus ir laisvai jaustis, gyventi šiame pasaulyje“ – akcentavo K. Budrys.
K.Budrio likimas poste sietas su Kinijos klausimu
Kaip skelbta, praėjusią savaitę įslaptinta informacija su Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariais pasidalinęs K. Budrys teigė, kad Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių klausimas priklausys nuo naujosios Vyriausybės. Tuo metu parlamento URK pirmininkas Remigijus Motuzas po susitikimo tikino, kad Lietuvos ir Kinijos santykiuose yra poslinkių ir Pekinas dabar yra linkęs susitikti su Vilniaus atstovais.
Dar formuodamas Vyriausybę paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė negalįs patikinti, jog K. Budrys liks užsienio reikalų ministro pareigose. Tuomet jo likimas poste viešojoje erdvėje ir politikos kuluaruose sietas su Kinijos klausimu. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat buvo teigęs, kad ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.