„Jungtinės Amerikos Valstijos yra stipri NATO dalis. Šiuo metu rotacija yra peržiūrima atsižvelgiant į besikeičiančias grėsmes visame pasaulyje. Procesas juda į pabaigą ir tikimės artimiausiu metu išgirsti konkrečius terminus, datas“, – LRT radijui kalbėjo R. Kaunas.
Pasak jo, nors neoficiali informacija leidžia tikėtis Lietuvai palankaus sprendimo, kalbėti apie tai viešai dar per anksti.
„Žinutės yra teigiamos, bet kol neturime oficialaus patvirtinimo, yra prašymas to ir nedaryti“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Susiję straipsniai
Išvyko pasibaigus rotacijai
Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. Dar nežinoma, kas ir kada juos pakeis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.
Tuo metu G. Nausėda ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad Vašingtonas siunčia labai pozityvius signalus dėl amerikiečių karių tolesnio buvimo Lietuvoje.
Anksčiau birželį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė turįs žinių, kad liepos mėnesį į Lietuvą atvyks nauji kariai.
Kaip skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.
R. Kaunas: NATO oro gynybos misija leis greičiau ir griežčiau reaguoti į galimas grėsmes
Aljansui nusprendus NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perkvalifikuoti į oro gynybos misiją, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad šis sprendimas užtikrins greitesnę ir griežtesnę reakciją į galimas grėsmes bei pakeis NATO pajėgų veikimo algoritmus.
Pasak ministro, šis sprendimas suteikia papildomus įgaliojimus ir įrankius vyriausiajam NATO sąjungininkų Europoje vadui, siekiant užtikrinti oro gynybą kiekvienoje Aljanso narėje.
„Šis sprendimas įgalina kariuomenės vadus, NATO sąjungininkų Europoje vadą turėti papildomus įrankius, dedikuotas oro gynybos priemones, kurias jis savo įsakymais galėtų perdislokuoti į tas valstybes, kurios susidurtų su didesnėmis problemomis. Šiuo metu didžiausia įtampa yra Rytų NATO Aljanso dalyje“, – LRT radijui ketvirtadienį nurodė R. Kaunas.
Ministro teigimu, perėjimas nuo oro policijos misijos prie oro gynybos reiškia ir naujus NATO reagavimo algoritmus, kaip NATO oro pajėgos reaguotų į galimas grėsmes.
„Be abejo, reakcijos būtų ir greitesnės, ir griežtesnės“, – tvirtino R. Kaunas.
Pasak ministro, NATO viršūnių susitikime priimtas sprendimas jau pradėtas įgyvendinti, nors dar reikės atlikti tam tikras technines procedūras. Visgi jis pažymi, kad oro gynyba Baltijos šalyse jau veikia.
„Mes jau dabar turime NATO naikintuvus tiek Šiauliuose, tiek Estijoje ir jau dabar NATO gynyba mūsų regione veikia“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta, trečiadienį NATO viršūnių susitikime Ankaroje nuspręsta NATO oro policijos misiją perkvalifikuoti į oro gynybos.
Tokia žinia pasidalijo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, oro policijos misija labiau veikia taikos sąlygomis, tačiau dėl susiduriamų hibridinių iššūkių su dronais reikia atitinkamų priemonių.
Šalies vadovas tikisi, kad šis sprendimas suteiks didesnį veikimo spektrą ir aiškesnius algoritmus. Taip pat, sakė jis, jeigu įvyktų dar vienas dronų incidentas, tikimasi, jog objektas būtų sunaikintas.