Vos vieną dieną kandidatu pabuvęs kritikos susilaukęs R. Baranovas nurodė pats priėmęs sprendimą nebekandidatuoti, atsižvelgęs į neaiškią teisinę situaciją ir nenorėdamas užkrauti papildomo darbo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Tikėtina, kad artėjant rudeniui būtų sukurtas precedentas, nes prieš registruojant R. Baranovą kandidatu VRK žadėjo diskutuoti bei gilintis į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimus. Svarstyta kreiptis į KT ir atskiro išaiškinimo.
VRK komisiją nustebino R. Baranovo kandidatavimas Nalšios šiaurinėje apygardoje: tai pasitaiko pirmąkart
„Nenorėdamas sukurti VRK būtinybės apsispręsti, kaip tai traktuoti, šiandien atsiėmiau savo kandidatūrą. Noriu dar kartą pabrėžti, kad demokratinio atstovavimo problemų kaip nemačiau, taip nematau, ir nemanau, jog yra korektiška sakyti, kad mes rinkėjus laikome kvailiais. Atvirkščiai – rinkėjai būtų viską žinoję ir patys apsisprendę. Man atrodo, argumentas, kad mes laikome rinkėjus kvailiais, ir yra rinkėjų laikymas kvailiais, jog jie kažko nesupras, nors būtų viskas atvira ir aišku“, – kalbėjo R. Baranovas.
Socialdemokratas tvirtino, kad dabar jis galės būti „mini nerinktas krašto vienmandatininkas“, kuris padės spręsti krašto problemas.
Susiję straipsniai
„Taip pat noriu jums visiems padėkoti už turiningą savaitę. Pradėjome nuo nuotraukos, dabar daug kalbėjomės apie rinkimus“, – užbaigdamas pasisakymą į žurnalistus kreipėsi R. Baranovas, omeny turėdamas antradienį pasirodžiusias publikacijas apie tai, kad į priėmimą Prezidentūroje šis atėjo ne su žmona.
Su savimi R. Baranovas atsivedė ir nueinantį vidaus reikalų ministrą V. Kondratovičių, kurį oficialiai pristatė kaip naująjį kandidatą.
„Ačiū Ruslanui už tikrai atsakingą ir korektišką sprendimą. Manau, jis parodė, kad politikoje svarbu ne asmeninės ambicijos, o pasitikėjimas rinkėjais, pasitikėjimas rinkimų procesu, kuris yra aiškus ir konkretus. Manau, tie sprendimai, kurie yra priimami šiandien, sąlygoja, kad yra įsiklausyta į galimus neatitikimus. Kad nebūtų ateity spekuliacijų tuo klausimu, tas sprendimas tikrai yra solidus“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
„Aš su visa atsakomybe priimu partijos sprendimą deleguoti mane kaip kandidatą į Nalšios šiaurinę apygardą. Tikrai manau, kad mano patirtis savivaldoje, vidaus reikaluose, saugumo politikoje, transporto politikoje (...) padės geriau įsiklausyti į Visagino, Zarazų, Ignalinos krašto žmonių poreikius ir tinkamai jiems atstovauti“, – tęsė jis.
Po šių pasisakymų abu politikai kartu stojo prie tribūnos komandiškai atsakyti į žurnalistų klausimus. Tai – kiek neįprasta, nes dažniausiai prie sienelės komentarai teikiami atskirai.
Mini nerinktu vienmandatininku pasiskelbęs R. Baranovas žadėjo ne tik pats nuo dabar daugiau pasigilinti į šią vienmandatę apimančio krašto problemas, bet ir prisidėti prie V. Kondratovičiaus rinkiminės kampanijos, talkinti jam ir sėkmės rinkimuose atveju.
„Ir dabar, bendraudamas su mūsų skyriais – tiek Ignalina, tiek Visaginu – esu pridėjęs ranką prie įvairių jų problemų sprendimo. Po viso to, kas įvyko per dvi dienas, jaučiu dar didesnį įsipareigojimą“, – patikino „socdemas“.
R. Baranovas tvirtino, kad jo sprendimo atsisakyti kandidatavimo nesąlygojo baimė, jog, jei galiausiai duris jam užtrenktų VRK, socialdemokratai liktų be kandidato. Anot jo, yra „teisinių būdų, kaip užsitikrinti, kad mes nebūtume praradę, net jeigu manęs neregistruotų“.
„Aš esu pripratęs prie dėmesio ir įvairių visuomenės reakcijų. Kaip ir sakau, labiausiai nesinorėjo dėl to, kad nenorėjau statyti į tokią situaciją paties rinkimų proceso, VRK narių, kuriuos aš irgi pažįstu, dirbant daugelyje rinkimų. Dėl to taip ir pasirinkau“, – pakartojo politikas.
V. Kondratovičius aiškino, kodėl būtų tinkamas atstovas
V. Kondratovičius, paklaustas, kada sulaukė siūlymo kandidatuoti, turėjo pripažinti, kad tai įvyko vakar. Tiesa, jis pažymėjo, kad jo kandidatūra buvo svarstoma ir dar prieš pasirenkant R. Baranovą. Paprasčiausiai tuomet buvo diskutuojama, kuris kandidatas būtų tinkamesnis.
Kokios V. Kondratovičiaus sąsajos su tuo kraštu?
„Kaip Ruslanas sako – seneliai, tai aš, jeigu paieškočiau, ir prosenelių greičiausiai rasčiau... Nereikia pamiršti, kad nėra skirtumo, koks yra ar vienmandatininkas, ar daugiamandatininkas – kiekvienas Seimo narys yra visos tautos atstovas“, – aiškino jis.
„Norėčiau pasakyti, kad regionas yra labai artimas Vilniaus, Vilniaus rajono regionui, kur tikrai nemažai laiko esu dirbęs, atsidavęs kaip valstybės tarnautojas, kaip politikas, kaip tarybos narys. Ir tos pasienio regiono problemos yra panašios, kalbant apie tai, kad pati apygarda yra praktiškai iš trijų savivaldybių“, – pažymėjo V. Kondratovičius.
Sulaukė daugybės kritikos
Kaip skelbta, dėl R. Baranovo kandidatūros Nalšios šiaurinės apygardos Seimo nario rinkimuose socialdemokratai sulaukė aštrios kritikos bei kaltinimų gudravimu.
Toks atvejis, kai priesaiką davęs ir parlamente tebedirbantis Seimo narys būtų renkamas į tos pačios kadencijos parlamentą – pirmas Lietuvos istorijoje.
Kritiką žeriantys teisininkai bei valdančiųjų socialdemokratų oponentai akcentavo – R. Baranovo pergalė vienmandatėje apygardoje „socdemo“ padėties iš esmės niekaip nekeistų. Juk jis 2024-ųjų spalį vykusiuose rinkimuose buvo išrinktas pagal daugiamandatės apygardos sąrašą.
Tad, jeigu „socdemui“ būtų nusišypsojusi sėkmė, tai būtų atidarę parlamento duris pirmam už brūkšnio daugiamandatėje apygardoje likusiam laikinosios premjerės Ingos Ruginienės patarėjui Tadui Vinokurui.
Pats R. Baranovas anksčiau tikino, kad nei jis, nei jo atstovaujama partija šioje situacijoje nesiima jokių gudrybių. Anot politiko, jo giminė yra kilusi iš Ignalinos krašto, tad partijos kolegos pasirinko jį kaip tinkamą kandidatą.
„Nėra taip, kad mes neturime kandidatų. Kiti kandidatai, ruošiasi, kaip sakau, savivaldos rinkimams ir nemato prasmės eiti į Seimo rinkimus, o tada į savivaldos rinkimus“, – ketvirtadienį portalui Lrytas kalbėjo R. Baranovas.
Šių metų lapkričio 8 d. Seimo nario rinkimai vienmandatėje Nalšios šiaurinėje apygardoje vyks po to, kai gegužę anapilin iškeliavo 2024-aisiais išrinktas Seimo narys, liberalas Jevgenijus Šuklinas.
Rinkimuose žada dalyvauti 11 partijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Liberalų sąjūdis, Tautos ir teisingumo sąjunga, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, „Nemuno aušra“, Centro dešinės sąjunga, Laisvės partija bei Lietuvos regionų partija.
Taip pat savo kandidatūrą iškėlė ir nepartinis, prokremliškais pareiškimais garsėjantis buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus.