Šventesni už kitus? Atlaidų metu – R. Žemaitaičio kalba, „socdemui“ – apdovanojimas iš vyskupo rankų (8)

Penktadienį Žemaičių Kalvarijos atlaiduose, vyskupų akivaizdoje, prie altoriaus žengė ir kalbas sakė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, o Seimo narys, „socdemas“ Alvydas Mockus iš Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus rankų priėmė apdovanojimą.

Šeštadienį socialiniuose tinkluose pradėjo plisti Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos paskelbtos nuotraukos, kuriose matyti ir minėti politikai, sakantys kalbas arba atsiimantys apdovanojimus.

„Gargždų dekanato diena Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose“, – skelbiama feisbuke prie šių nuotraukų.

Apdovanojimą atsiėmęs parlamentaras, socialdemokratas A. Mockus penktadienio vakarą ir pats pasidalijo vaizdais bei padėka vyskupui A. Jurevičiui.

„Yra dienų, kurios lieka širdyje visam gyvenimui. Šiandien – viena iš jų. Švenčiant Telšių vyskupijos 100-mečio jubiliejų, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius apdovanojo mane Šventojo Justino – Telšių vyskupijos Patrono – medaliu. Priimu šį apdovanojimą su nuolankumu – ne kaip nuopelną, o kaip įpareigojimą.

Kaip rašoma apdovanojimo žodžiuose – drąsiai tarnauti Viešpaties vynuogyne. Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų, dirbdamas sąžiningai ir su meile žmonėms, prisideda prie šio darbo. Nuoširdžiai dėkoju Jo Ekscelencijai vyskupui Algirdui Jurevičiui už šį įvertinimą ir pasitikėjimą.

Dėkoju visiems, su kuriais kartu dirbame savo bendruomenėms ir Lietuvai – šis apdovanojimas priklauso ir Jums. Su dėkingumu širdyje“, – rašė socialdemokratas.

Šios nuotraukos socialiniuose tinkluose kaipmat susilaukė pasipiktinimo bangos.

„O jūs spėkit, koks politikas, pagal internete prieinamas nuotraukas, pamokslavo Žemaičių Kalvarijos atlaiduose? Tai aišku, kad šventasis (ar bent palaimintasis) remyga. Kaip visada – bažnyčia neturėtų kištis į politiką, bet jei jau kišasi tai tik su blažytėm (uspaskich), vėgėlėm ir žemaitaičiais...“ – rašė politologas Ignas Kalpokas.

„Aukštas katalikų bažnyčios standartas – mums niekad tokio nepasiekt“, – sureagavo europarlamentaras Dainius Žalimas.

„Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė ir Bažnyčia yra atskiros, dvasininkai negali užimti politinių postų valdžioje, o Bažnyčia oficialiai neremia konkrečių partijų“, – priminė žurnalistė Daiva Žeimytė.

Lrytas bandė susisiekti su A. Mockumi, tačiau kol kas nesėkmingai. Komentaro kreipėsi ir į Telšių vyskupiją. Gavę atsakymus, publikaciją papildysime.

Tai – toli gražu ne pirmas atvejis, kai politikams leidžiama pasisakyti bažnyčioje. Atgarsio sulaukia ir atvejai, ypač rinkiminiu metu, kai net ir be pačių politikų prašymo agitacija mišių metu užsiima kunigai.

„Viešpatie, trokštame, kad mūsų vadovų rinkimai būtų paremti mūsų visų atsakomybe, meile. Asmeniškai reiškiu didžiulę simpatiją advokatui Vėgėlei. Tai yra mano malda. Kiekvienas palydėkite savo favoritą. Meldžiame, kad Dievas duotų mūsų tėvynei, Lietuvai, vadovų, politikų, mylinčių ne savo grupes, ne savo partijas, bet partiją, kuri vadinasi Lietuva“, – tiesioginės transliacijos metu, aukodamas mišias, kalbėjo V. Sikorskas.

Jis pats portalui tuomet tikino apie politiką nekalbėjęs, esą išreikštas palaikymas I. Vėgėlei buvo maldos dalis.

„Žiūrėkite, politika su religija... Aš esu Lietuvos pilietis – jūs man to niekaip nepaneigsite. Aš turiu savo nuomonę, nes smegenų turiu, esu baigęs Romoje studijas aukštąsias, esu baigęs Lietuvoje, esu mokyklos vadovas Kaune, samdomos biudžetinės įstaigos – tikrai turiu nuomonę ir žinau, ką ir kur sakyti.

Bet šiuo atveju išsprūdo žodis, tai ką aš pasakiau – Hitleris ar auksinis Putinas? Jūs juokaujate? Tai tikrai nepolitikavau, bet aš sakau, šitų dalykų vengiama sakyti ir jų nereikėtų sakyti. Tai buvo spontaniška malda, ne pamokslas, ne kažkoks dekretas ir net nebuvo nė užuominos, kad balsuoti“, – aiškino V. Sikorskas.

Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius, kunigas Kęstutis Smilgevičius tuomet pabrėžė, kad Lietuvos vyskupų konferencija jau ne kartą yra išsamiai išdėsčiusi bažnyčios mokymą politinės agitacijos klausimu bei to mokymo konkretų pritaikymą.

„Kunigai yra pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos, tad neturėtų aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti, kaip nurodo Kanonų teisės kodeksas“, – Lrytas atsiųstame atsakyme teigė K. Smilgevičus.

Pasak jo, jei politine agitacija užsiimama šventoriuje ar juolab bažnyčios viduje, ne tik klebonas, kunigas, bet ir tikintieji turėtų atkreipti į tai dėmesį, nevienareikšmiškai paragindami agitatorius pasirinkti tinkamesnes tam vietas, nes bažnyčios sakralumas nesuderinamas su politikavimu.

„Bažnyčia yra viena iš institucijų, kuria visuomenė pasitiki labiausiai, tad prieš rinkimus žmonės teiraujasi ir apie kandidatus, paramą jiems. Kai kurie klausia, kodėl bažnyčioje negalima agituoti už vienus ar kitus. Tačiau sprendimą, už kurį kandidatą balsuoti, kiekvienas pilietis priima asmeniškai, pagal savo įsitikinimus, patirtį ir vertybes“, – nurodė kunigas.

Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius atkreipė dėmesį, kad bažnyčia palaiko visas geros valios iniciatyvas ir neišskiria jokių politinių įsitikinimų žmonių, kol jie neprieštarauja bažnyčios mokymui.

„Jeigu dvasininkas per pamokslą ragina balsuoti už konkretų kandidatą ar partiją, reikėtų švelniai atkreipti jo dėmesį, kad tai netinkama, jei nepadeda – informuoti bažnyčios kleboną, o jei agitacija nesiliauja – vyskupą.

Kaip ne kartą kartojo vyskupai, kiekvieno laisvės ir demokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio svarbiausia pareiga – dalyvauti rinkimuose ir per tai prisidėti prie visuomenės gerovės.

Pagal krikščioniškąją sampratą, pilietinė pareiga neatsiejama nuo pareigos artimui ir bendrajam gėriui“, – prieš kelerius metus komentavo K. Smilgevičus.