Vyriausybės programa patvirtinta: darbą oficialiai pradeda M. Sinkevičius ir jo ministrai (7)

Vyriausybės programą palaikė 72, prieš balsavo 29, susilaikė – 4 Seimo nariai.

Ministrams ir paskirtajam premjerui užėmus savo vietas ložėje Seime, susidarė nejauki situacija, nes kiek vėluodamas atėjęs finansų ministras Taurimas Valys rado savo kėdę užimtą – kaip įprasta, finansų ministras, kaip dešinioji ranka, sėdi prie premjero, jo dešinėje pusėje, tačiau čia jau buvo įsitaisęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

T. Valys bandė sėstis į pirmąją vietą eilėje, M. Sinkevičiaus kairėje, tačiau jam buvo priminta, kad ši kėdė turi likti laisva – ji skirta prezidentui, net kai jo nėra Seime, kaip ir šįkart. Būsimasis finansų ministras kelias sekundes blaškėsi, kur jam prisėsti, ir galiausiai turėjo pėdinti į eilės galą.

Premjero dešiniosios rankos ložės gale, panašu, nepastebėjo net ir kai kurie parlamentarai. Prie šoninio mikrofono stojęs liberalas Vitalijus Gailius pasidžiaugė, kad pagaliau atvyko ir T. Valys, nors jis niekur nebuvo išėjęs, tik akimirkai šnektelti telefonu.

„Grįžo finansų ministras į posėdžių salę, nes jo iki šiol nebuvo. Norėtųsi, kad Vyriausybė būtų pilnos sudėties. Aš nekalbu apie tai, kad finansų ministro...“ – sakinio nebeužbaigė V. Gailius, nes jo mikrofonas buvo užtildytas.

Tiesa, maždaug po poros valandų įvyko sėdėjimo vietų rotacija – T. Valys sėdo prie M. Sinkevičiaus, o R. Kaunas nukulniavo ten, kur prieš tai sėdėjo finansų ministras.

Seimo salėje poziciją dėl Vyriausybės programos išsakė frakcijų seniūnai, nuomones pateikė ir komitetai. Po dar vienos klausimų-atsakymų sesijos vyko balsavimas.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris tvirtina, kad M. Sinkevičiaus Vyriausybės programa buvo pateikta nesilaikant Konstitucijoje numatytų procedūrų. E. Kūris pažymėjo, kad paskirtasis premjeras Vyriausybės programos projektą pateikė dar nepatvirtinus Ministrų kabineto.

Vyriausybės programos projektas Seime buvo įregistruotas liepos 3 dieną. O prezidentas Gitanas Nausėda dekretą, kuriuo patvirtino XXI Vyriausybės sudėtį, pasirašė liepos 6-ąją.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad priėmus Vyriausybės programą, kuri buvo registruota dar prieš prezidentui patvirtinant Ministrų kabineto sudėtį, ateityje kils teisinė ir politinė krizė.

„Visi puikiai suprantama, kad Vyriausybės programa, kurią neaišku, kas parengė, buvo registruota anksčiau, negu prezidentas savo dekretu patvirtino Vyriausybės sudėtį. Vieniems gali atrodyti, kad tai yra kažkokia procedūrika, smulkmena, detalė (...). Bet kai formuoja aukščiausio lygio institucija, turi būti preciziškai tikslus. Kas atsitiks, jeigu rudenį priėmus tam tikrus įstatymus, turėsime situaciją, kai kažkas apskųs jų konstitucingumą? Tada turėsime politinę ir teisinę krizę valstybėje“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Labai gaila, kad būtent taip mes ir pradedame naujos Vyriausybės darbą“, – akcentavo jis.

Pasak politiko, frakcija nesulaukė atsakymų, kaip bus pildomi programoje žadami punktai.

„Turime dvejus prarastus metus, dabar dar vienas bandymas. Yra daug įsipareigojimų, daug pažadų. Bandėme šią savaitę išsiaiškinti, iš kokių finansinių šaltinių visa tai bus padaryta. Nenorime tikslių sprendimų, to ir nereikalausime. Bet pasakykite, iš kokių krypčių (...) Atsakymų nėra. O kai atsakymų nėra, reiškia, kad vėl sukelti visuomenės lūkesčiai, jie nebus įgyvendinti, geriausiu atveju bus visiems šiek tiek pabarstyta ir jokio proveržio valstybė neturės. Ir čia yra didžioji tragedija, didžioji drama“, – sakė jis.

Pastarajam antrino ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot politikės, Seimas antradienį neturėtų svarstyti šios Vyriausybės programos.

„Paskirtasis premjeras Mi. Sinkevičius tikrai galėjo pradėti darbus iš esmės pozityviame fone: pasikeitimai koalicijoje, jo, kaip tinkamesnio kandidato premjero pareigoms vertinimas sudaro tam visas sąlygas. Deja, ir šiuo trečiuoju socialdemokratams šansu pasinaudota nebuvo“, – tikino liberalė.

„Vietoje to, esame situacijoje, kai šio dokumento, vadinamo Vyriausybės programa, mes šiandieną iš esmės neturėtume net svarstyti“, – pridūrė ji.

Be to, V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad šią Vyriausybės programą rengė ne būsimi ministrai, o M. Sinkevičiaus aplinkos žmonės.

„Pirma, tai ne šios Vyriausybės bendrai ruoštas dokumentas. Jį parengė kažkas iš M. Sinkevičiaus aplinkos ir pateikė žmonėms, kuriuos vėliau M. Sinkevičius pasirinko kaip būsimus ministrus“, – sakė ji.

„Antra, atrodo, kad socialdemokratai bando visuomenei įrodyti, kad gali keisti Vyriausybes kas devynis ar dešimt mėnesių ir kaskart pateikti iš esmės vis silpnesnį sąstatą“, – akcentavo politikė.

Savo ruožtu iš koalicijos išmestos „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis kėlė klausimus dėl Vyriausybės programoje įvardinamų įsipareigojimų bei atskirų ministrų kompetencijų.

„Sulaukia daug teisinių niuansų: teisėtai, neteisėtai, bet taip jau yra. Deja, šiandieną mes turėjome susitikimus su keturiais ministrais, kurie, atrodo, turi svarbią reikšmę valstybės veiklai. Klausimas yra vienas ir pagrindinis arba keletą pagrindinių mes išskyrėme: sveikata, bendras vidaus produktas, kaip mes ketiname jį auginti ir finansai“, – dėstė politikas.

„(...) Kaip įsivaizduoja atlyginimų kėlimą statutiniams pareigūnams, sako: jie turi kilti palaipsniui. Tai jie palaipsniui kyla taip ar taip, nes infliacija, indeksacija. Kokius reikia vėjus kalbėti ir nežinoti, kas yra parašyta Vyriausybės programoje?“ – įspūdžiais iš frakcijos susitikimo su M. Katelynu dalijosi R. Žemaitaitis.

Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovas Tomas Tomilinas tikino, kad Vyriausybės programoje įtvirtintas centro kairės daugumos siekių nuoseklumas.

„Nors po rinkimų keičiasi jau trečias premjeras, mes vis dar taisome ir pildome XIX Vyriausybės programos dokumentą, kurio rengime dalyvavo ir demokratai, kurdami Gintauto Palucko Vyriausybę. Todėl visus opozicijos skaičiuojamus milijardus mums reikia skaičiuoti įtraukus praėjusių metų ir šių metų biudžetus. Ant to paties dokumento dirbo ir Ingos Ruginienės Vyriausybė“, – dėstė T. Tomilinas.

„Tad nepaisant ministrų pavardžių kaitos – ši kryptis yra labai nuosekli. Tai yra centro kairės daugumos programa. Pasirinkome pasilikti svarbiausius dalykus programoje, neišbraukinėti to, kas buvo, kas yra iš dalies įgyvendinta. Net jei tam yra užtikrintas finansavimas“, – pabrėžė jis.

Be to, parlamentaras džiaugėsi, kad programoje dėmesys skiriamas demografijos didinimui, pensijoms.

„Labai svarbu, kad premjeras Sinkevičius pasirinko demografiją, kaip prioritetą, nes demografiniai rodikliai Lietuvoje yra blogiausi Europoje“, – sakė T. Tomilinas.

„Kiek mes besvajotume apie gerėjančią demografiją, visų pirma, esame senėjanti visuomenė. Todėl sutarėme taisyti ir praeitų kadencijų klaidas, kai visiškai sunyko stažo įtaka pensijai“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius tikino, kad programoje akcentuojama šeimos politika.

„Palaikys nepaisant to, kad koalicijos bendrame darbe, kūrime yra neišvengiamas kompromisas. Pagrinde šis kompromisas yra teigiamas dalykas, todėl, kad šioje programoje yra numatyta kryptis į šeimos institucijos, šeimos sąvokos ir šeimos aprūpinimo užtikrinimą ir gerinimo viziją“, – sakė politikas.

„Pagaliau mes esame pasiryžę ir tikimės, kad bus pabaigta žemės reforma, kuri tęsiasi daugiau nei tris dešimtmečius“, – pridūrė jis.

Todėl pastarasis ragino palaikyti XXI Vyriausybės programą.

„Ši programa dar labiau orientuota į žmogų, į šeimą, į regionus, į bendruomenes, socialinį teisingumą į lygias galimybes, ji siekia, kad valstybės pažanga būtų juntama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kiekviename miestelyje, kaime“, – tikino J. Narkevičius.

Tuo metu valdančiųjų Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė pabrėžė, kad patvirtinus programą, būtų užtikrinamas Vyriausybės darbų tęstinumas.

„Šiandien labai svarbu užtikrinti Vyriausybės darbų tęstinumą (...). Mindaugo vedama ministrų komanda įsipareigoja stiprinti šalies oro gynybą ir parengtį ekstremalioms situacijoms, gerinti investicinį klimatą (...)“, – dėstė politikė.

„Kviečiu patvirtinti energingos, ambicingos ir išmintingos XXI Lietuvos Vyriausybės programą ir pritarti joje įtvirtintam socialinės pažangos kursui“, – sakė socialdemokratė.

Paskirtasis premjeras M. Sinkevičius akcentavo, kad jo vadovaujama Vyriausybė dirbs su įvairiomis visuomenės grupėmis ir skirtingomis frakcijomis, politinėmis partijomis.

„Noriu padėkoti Seimui, už konstruktyvią Vyriausybės programos analizę, vertingas pastabas, pasiūlymus ir argumentuotą kritiką. Į ją būtinai atsižvelgsime. Ši Vyriausybė visada bus atvira pasiūlymams ir pasirengusi dirbti su visais, nepaisant frakcijos ar politinės partijos“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Taip pat girdėsime visas visuomenės grupes, net jei mūsų požiūriai skirsis. Šiandien negalime sau leisti susiskaldymo“, – akcentavo jis.

Paskirtasis premjeras taip pat pabrėžė, kad Vyriausybės formavimo procesas vyko laikantis Konstitucijos.

„Šiandien baigiame naujosios Vyriausybės formavimo procedūrą ir noriu pasinaudoti šia proga ir padėkoti visiems, kad ji vyktų sparčiai, sklandžiai ir laikantis Konstitucijos“, – tikino politikas.

Valstybės vadovas patvirtino į finansų ministrus pasiūlytą užsienio reikalų viceministru dirbantį Taurimą Valį, aplinkos ministre paskirta Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Briuselyje Ieva Andriulaitytė, kultūros – šios ministerijos kanclerio pareigas ėjęs Lukas Alsys, vidaus reikalų – parlamentaras Martynas Katelynas, socialinės apsaugos ir darbo – Inga Ruginienė.

Krašto apsaugos ministerijai toliau vadovaus Robertas Kaunas, Švietimo mokslo ir sporto ministerijai – Raminta Popovienė, Užsienio reikalų ministerijai – Kęstutis Budrys, Susisiekimo ministerijai – Juras Taminskas.

Darbą naujoje Vyriausybėje tęs ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguota teisingumo ministrė Rita Tamašunienė bei valstiečių deleguotas ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Energetikos, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrais dirbs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai parlamentarai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis bei Kęstutis Mažeika.

Liepos pradžioje plenariniame Seimo posėdyje pristatytoje programoje Ministrų kabinetas nurodo sieksiantis apsaugoti šalies gyventojus nuo išorės grėsmių, auginti Lietuvos ekonomiką, gerinti sąlygas kurti šeimą ir vaikų auginimui Lietuvoje.

Naujoji Vyriausybė taip pat ketina pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas, užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą, ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, gerinti, plėtoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą.

M. Sinkevičiaus Vyriausybė savo programoje žada investuoti į tvarią energetiką, stiprinti viešąją tvarką, kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, tausoti aplinką ir jos išteklius, puoselėti atvirą, demokratinę visuomenę, šalies kultūrą ir pilietinę tapatybę, skirti daugiau dėmesio regionams ir savivaldai.

Be to, vienu iš veiklos prioritetų įvardijama ir užsienio politika.

Naujasis Ministrų kabinetas ketina didinti išmokas vaikams, sparčiau indeksuoti senatvės pensijas ir tęsti I. Ruginienės Vyriausybės planuose buvusią „Sodros“ rezervo analizę.

M. Sinkevičiaus Vyriausybė savo programoje žada normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Taip pat numatoma toliau spausti Minsko režimą ir didinti izoliaciją, jei Baltarusija toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą arba vykdys hibridines atakas prieš ES ar Ukrainą. Spaudimą planuojama tęsti siekiant visų politinių kalinių išlaisvinimo, teigiama, jog vienas svarbiausių ir ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų yra demokratinė bei laisva Baltarusija.

Jeigu Vyriausybės programai būtų nepritarta arba ji būtų grąžinta patobulinti, nauja programos redakcija Seimui turėtų būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo.

Jei Seimas du kartus iš eilės nepritartų naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalėtų atsistatydinti.