Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai nurodė, kad yra duomenų, jog Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes, pridurdamas, kad galimoms provokacijoms ruošiasi ir Lietuva.

Birželio viduryje apie tai, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse, jau pranešė ir Vidaus reikalų ministerija (VRM), o šią žinią dar labiau sustiprino šią savaitę Vilniuje nuskambėjęs Latvijos prezidento pareiškimas, jog artimiausi keli ar dvylika mėnesių bus esminiai Baltijos šalių saugumui.

Ką iš tiesų reiškia šie perspėjimai ir ko artimiausiu metu gali imtis Rusija? Portalo Lrytas kalbinti karybos ekspertai pabrėžia – panikuoti nereikia, tačiau ruoštis – būtina.

„Per kovidą Vyriausybė kiekvieną dieną išeidavo į eterį ir šnekėdavo, ką daro, kokie veiksmai. Tai gal ir dabar kažko panašaus reikia? Nes tik raminimas, visi suprantame, kad yra absurdas. Reikia ruošti savo visuomenę, bendruomenes, pratybų daugiau. Negąsdinu, bet noriu pasakyti, kad mums reikia be jokios panikos, adekvačiai reaguoti į susidariusią situaciją“, – svarstė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

[[ge:lrytas:lrytas:43044206]]

Atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis pabrėžia, kad saugumo situaciją labai rimtai reikia vertinti visada – mat bet kuriuo atveju NATO valstybės Rusijos karinėje doktrinoje įvardijamos kaip pagrindinis priešas. Jis taip pat paaiškino, kokiu atveju aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį jau taptų neišvengiama.

„Visada reikia galvoti šalta galva, nes pradėti pasaulinį karą nėra problema“, – Lrytas sakė atsargos majoras.

[[ge:lrytas:lrytas:43143932]][[ge:lrytas:lrytas:43147862]][[ge:lrytas:lrytas:43149071]]

Reikia ruoštis taip, lyg būtume užpulti jau po mėnesio

Apie galimas grėsmes kalbėjęs šalies vadovas G. Nausėda tikino, kad Rusija nėra pajėgi kovoti dviem frontais, tačiau Lietuva galimoms provokacijoms ruošiasi.

„Šiandien, be abejo, turime duomenų, kad Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes, neįvardijant konkrečiai tik Lietuvos, Lenkijos ar Estijos. Tačiau šiuo metu Rusija nėra pajėgi vykdyti plataus masto karinių operacijų dviem frontais – tai daugiau nei akivaizdu, nes jai stinga pajėgumų net ir viename fronte, Ukrainoje“, – interviu TV3 žinioms teigė G. Nausėda.

„Vis dėlto provokacijos yra galimos ir joms ruošiamės. Disponuodamas iš tarnybų gauta informacija, aš sukviečiau visas už saugumą atsakingas institucijas. Kadangi gauname signalų apie grėsmes būtent kritinei infrastruktūrai, sustiprinome svarbiausių energetikos ir transporto objektų apsaugą. Šiam tikslui pasitelkta ir kariuomenė, ir tikiuosi, kad tai veiks sėkmingai“, – aiškino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:43158428]]

Pasak G. Nausėdos, jei Rusija užpultų bet kurią NATO valstybę, šalis sulauktų griežto Aljanso atsako.

„Pirmiausia nustokime kalbėti apie tai, kad grėsmė kyla tik atskiroms mūsų kaimyninėms šalims. Tokie pasisakymai nėra konstruktyvūs. Ką reikštų Rusijos intervencija prieš vieną ar kitą NATO šalį? Tai reiškia, kad Rusija puola visą NATO. Jei tai nutiktų – tikiuosi, niekada nenutiks – tai jau reikštų nebe faktą, kad Rusija užpuolė vieną NATO valstybę, bet, kad Rusija užpuolė visą NATO su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ir labai rimtu bei solidžiu NATO atsaku“, – sakė prezidentas.

Dar birželį VRM taip pat pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Reaguojant į tai, imtasi papildomų veiksmų svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad stiprinama tiltų, elektros pastotės, dujų tiekimo sistemos, ryšių mazgų apsauga. Vėliau jis teigė, kad ne tik sustiprinta kritinių objektų apsauga, bet ir prevenciškai dėliojami papildomi planai bei reakcijos į įvairius galimus Kremliaus veiksmus prieš mus.

Anot VRM, sustiprintą strateginių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba (VST), o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.

Kaip šias žinias vertina gynybos ir karybos ekspertai? Atsargos pulkininkas V. Malinionis atkreipė dėmesį, kad galimų Rusijos hibridinių atakų paletė yra „gana didelė“.

„Jeigu prezidentai kalba žvalgybos kalba, tai, matyt, kažkas tikrai vyksta. Ir Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis paminėjo keletą variantų, tai vienas iš variantų, kad gali būti nusitaikyta į mūsų kritinę infrastruktūrą.

Kritinė infrastruktūra yra mūsų energetika, geležinkeliai, oro uostai, strateginės gamyklos“, – vardijo jis.

Kalbėdamas apie galimus grėsmių scenarijus V. Malinionis taip pat prisiminė ir 2023 metų spalio įvykius Izraelyje.

„Kai iš 195 taškų mažomis grupelėmis, kartais iki 200–300 žmonių, buvo užpultas Izraelis. Tai negalima atmesti ir tokių variantų – reikia visokioms provokacijoms ruoštis“, – tikino pašnekovas.

Atkreipus jo dėmesį, jog tai jau skamba labai rimtai, V. Malinionis kartojo, kad galimi scenarijai yra labai įvairūs – nuo mažiau rimtų, iki labai rimtų provokacijų.

„Tai prisiminkime tą Izraelio atvejį ir atitinkamai ruoškime savo bendruomenes – reikia kažkaip jas organizuoti, nes tų variantų gali būti labai daug. Blogiausia, ką galime daryti, tai tiesiog ignoruoti ir nieko nedaryti, tai reikia vis dėlto bendrauti su visuomene ir visus suorientuoti.

Izraelio atveju kariuomenė negebėjo būti visur, o bendruomenės sugebėjo pasipriešinti. Žinoma, rezervistai, tokie kaip mūsų šauliai, kurie turi ginklus, sugebėjo daug ką padaryti, ir dėl to atsilaikė.

O tas Izraelio variantas įmanomas todėl, kad gali būti pasakyta, jog čia kažkokie vietiniai sukilėliai, kažkokie nepatenkinti pasienio gyventojai, ar dar kažkas. Aš neatmesčiau ir tokio scenarijaus“, – svarstė atsargos pulkininkas.

O kadangi tų scenarijų daug, tęsė V. Malinionis, visada geriausia ruoštis pačiam blogiausiam.

„Ruoštis blogiausiam, o tikėtis geriausio – kad nieko nebus“, – patikslino jis.

Kaip galėtų atrodyti galimos kinetinės operacijos?

[[ge:lrytas:lrytas:43158274]]

„Rusai gali panaudoti ir tuos pačius ukrainietiškus dronus. Vyksta karas, rusai yra perėmę nemažai tų dronų, tai gali organizuoti operacijas, neva paklydo ukrainiečių dronai, bet jie labai taikliai pataikė į mūsų, pavyzdžiui, energetinės infrastruktūros strateginį objektą ir sutrikdė mūsų elektros tiekimą, pavyzdžiui, Vilniaus regione ar Kaune“, – svarstė V. Malinionis.

O kai veikiama pilkojoje zonoje, tęsė ekspertas, nėra jokių garantijų, kad čia tikrai ataka, nors visi ir suprantame, jog tai greičiausiai yra būtent ataka.

„Bet vėlgi, žodis „greičiausiai“ pasako, kad yra abejonė. Ir viskas – tada 5-ojo straipsnio nelabai yra kaip aktyvuoti, nors žala padaryta, sakykime, jau 5-ojo straipsnio.

Aš tikiu, kad NATO išmoko tam tikras pamokas po tų visų pilkosios zonos operacijų toje pačioje Ukrainoje, ir manyčiau, kad Rusija gali žaisti maksimaliai, bet iki 5-ojo straipsnio. Tai yra, pilkojoje zonoje“, – spėjo atsargos pulkininkas.

Jis teigė nemanantis, kad Rusija yra suinteresuota 5-ojo NATO straipsnio aktyvavimu, kadangi ji to tiesiog neatlaikytų dėl beviltiško užstrigimo Ukrainoje.

„O eskalacijos principas pas V. Putiną yra labai logiškas – jis yra visiškai įsispraudęs save į kampą ir dabar bando ieškoti kažkokių kitų krypčių, kur galėtų būti sėkmė. Tai gali būti ir Moldova, gali būti ir Padniestrė, gali būti Armėnija. Daug scenarijų.

Manyčiau, kad mums vis dėlto reikėtų įsivertinti, kokie gali būti blogiausi scenarijai ir pagal tai elgtis valstybėje“, – kartojo V. Malinionis.

Anot jo, jau ne vienerius metus kalbama apie tai, kad mums reiškia ruoštis taip, lyg būtume užpulti jau po mėnesio.

„Toks elgesys turi būti, bet kol kas šito nelabai matome. Kol kas viskas „ramu“. Nesimato skubumo ir svarbumo jausmo. Panikos jokiu būdu nereikia, bet reikia priimti faktus ir reikia tiesiog organizuotis.

Pavyzdžiui, per kovidą Vyriausybė kiekvieną dieną išeidavo į eterį ir šnekėdavo, ką daro, kokie veiksmai. Tai gal ir dabar kažko panašaus reikia? Nes tik raminimas, visi suprantame, kad yra absurdas. Reikia ruošti savo visuomenę, bendruomenes, pratybų daugiau.

Negąsdinu, bet noriu pasakyti, kad mums reikia be jokios panikos, adekvačiai reaguoti į susidariusią situaciją“, – akcentavo V. Malinionis.

Kada būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis?

Atsargos majoras D. Antanaitis taip pat pabrėžė, jog saugumo situaciją visą laiką reikia vertinti labai rimtai – vis dėlto NATO valstybės Rusijos karinėje doktrinoje įvardijamos kaip pagrindinis priešas.

„Todėl be jokios abejonės rusai visada stengsis pakenkti, sužlugdyti ar kitaip sunaikinti NATO infrastruktūrą arba NATO valstybes.

Anot krašto apsaugos ministro R. Kauno, šiandien mūsų žvalgyba nemato rusų pasirengimo plataus masto invazijoms, dalinių susikaupimo prie mūsų sienos, tačiau taip pat pažymima, kad dėl savo pralaimėjimo Ukrainoje Rusija pradeda agresyvėti, ir agresyvėti ta prasme, kad stengsis pakirsti paramą Ukrainai ar pakirsti tvarką valstybėse, kurios remia Ukrainą, ir tokiu būdu Ukrainą susilpninti.

Todėl bet kokiu atveju į saugumą reikia žiūrėti ypatingai atsakingai ir nuolat“, – portalui Lrytas kalbėjo D. Antanaitis.

Paklaustas, kokias operacijas mūsų atžvilgiu galėtų vykdyti Rusija, karybos ekspertas atkreipė dėmesį, kad žvalgybiniai duomenys negalėtų būti išviešinti, todėl kol kas galime tik paspekuliuoti apie tai, kas, anot rusų, Lietuvai labiausiai skaudėtų.

„Kalbant išskirtinai apie Lietuvą, tai rusams, ko gero, lengviausia būtų eskaluoti situaciją per Rusijos krovinių ir keleivių tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos, taip pat įvairūs išpuoliai prieš, pavyzdžiui, sunkvežimių vairuotojus, prieš civilius gyventojus, kurie keliauja į ar iš Karaliaučiaus srities, taip pat ir energetiniai objektai, kurie gali maitinti ar maitina Karaliaučiaus sritį, taip pat infrastruktūros objektai, tokie kaip tiltai.

Energetika mums yra ypatingai svarbi, tai jeigu mes remiame Ukrainą, siųsdami įvairius generatorius, be jokios abejonės, rusams būtų labai paranku, kad mes nesiųstume ir orientuotumėmės į save.

Tai visą laiką žiūrima pagal tai, kokią didžiausią žalą gali padaryti mažiausiomis prieinamomis priemonėmis“, – dėstė D. Antanaitis.

Tuo metu Latvijos prezidento E. Rinkevičiaus minčių apie tai, jog artimiausi 12 mėnesių Baltijos šalių saugumui bus esminiai, jis komentuoti nesiėmė, bet kvietė politikus veikti ne žodžiais, o darbais.

„Jeigu vyriausybių atstovai ar prezidentai jaučia, kad yra reali grėsmė, tai paprastai vietoje kalbų yra aktyvuojamas 4-tas arba kiti NATO straipsniai ir yra sustiprinama valstybė.

[[ge:lrytas:lrytas:43158429]]

O kalbant apie 10 arba 12 mėnesių, tai visą laiką pas mus yra tam tikra grėsmė, bet aš būčiau linkęs labiau vadovautis žvalgybos duomenimis, grėsmių analize, kurią mes turime. Žinoma, turime klausytis, ką sako politikai, nes jie irgi gauna įvairius duomenis, tačiau jeigu politikai sako, kad yra reali grėsmė mūsų suverenitetui, tai reikia ne kalbėti, o stiprinti mūsų gynybą, kviečiant sąjungininkus ir stiprinant mūsų žemes“, – pažymėjo D. Antanaitis.

Latvijos prezidentas taip pat kalbėjo, jog nebepasiekęs jokių reikšmingų pergalių Ukrainoje Kremlius gali bandyti netiesiogiai ištestuoti NATO 5-ojo straipsnio reagavimo mechanizmus.

Paklaustas, kokio masto operacijos turėtų įvykti, kad būtų aktyvuotas 5-tasis NATO straipsnis, atsargos majoras akcentavo, kad kiekvienas atvejis turėtų būti apsvarstytas ypač atsakingai.

„5-asis straipsnis reiškia, kad visos NATO šalys pradeda ginti arba pradeda kovinius veiksmus prieš šalį agresorę, arba prasideda pilno masto karas. Jeigu į oro erdvę įskrenda kovinis bepilotis, tai dar nėra karo paskelbimas.

Karo paskelbimas yra tada, kai yra sumanymas pradėti karą arba kai tas bepilotis yra aiškus agresijos ženklas – tai yra, prasideda koviniai veiksmai.

Todėl visada reikia galvoti šalta galva, nes pradėti pasaulinį karą nėra problema. Lygiai taip pat ir mūsų bepiločiai, ir NATO bepiločiai buvo įskridę į kitų šalių oro erdves, bet tai nereiškia, kad NATO paskelbė karą. Todėl kiekvienas atvejis turi būti apsvarstytas“, – nurodė D. Antanaitis.

Po įspėjimų apie galimas rimtas provokacijas – karybos ekspertų žinia: ką gali sugalvoti Rusija? (8)