„Mūsų bendras tikslas – iki kitų metų pabaigos sukurti visą prioritetinę infrastruktūrą Vokietijos brigadai Lietuvoje. Šis projektas – daugiau nei statybos, tai yra ilgalaikė viešo ir privataus sektoriaus partnerystė. (…) Noriu padėkoti mūsų rangovams, tiek ir mūsų pirmosios dalies, kuri, kalbant apie terminus, bus baigiama dešimt mėnesių anksčiau ir jau šių metų rudenį čia kelsis pirmieji kariai“, – žurnalistams karinio miestelio statybvietėje penktadienį sakė R. Kaunas.
„Rūdninkų karinio miestelio statyba – egzaminas tiek verslui, tiek valstybei, kurį privalome išlaikyti“, – tikino jis.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pažymėjo beprecedentį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos srityje, teigė besiviliantis, kad statybos vyks sparčiai ir efektyviai.
Iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje tikimasi dislokuoti 5 tūkst. karių
Penktadienį oficialiai pradėjus Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo statybas, Vokietijos Gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janas Stossas sako, kad iki 2027-ųjų pabaigos Lietuvoje tikimasi dislokuoti 5 tūkst. vokiečių karių ir personalo.
Susiję straipsniai
„Mūsų pusė taip pat intensyviai dirba, kad Vokietijos brigada būtų dislokuota Lietuvoje. Šiuo metu ji išaugo iki 2 tūkstančių vyrų ir moterų“, – penktadienį kalbėjo Rūdninkų poligone apsilankęs Vokietijos Gynybos ministerijos valstybės sekretorius.
„Iki kitų metų pabaigos tikimės, kad čia, Lietuvoje, bus dislokuota apie 5 tūkstančius Vokietijos karių ir civilinio personalo narių“, – nurodė J. Stossas.
Karinė bazė keliems tūkstančiams karių
ELTA primena, kad nuo liepos 13 d. įsigaliojo „Merko statyba“ ir Krašto apsaugos ministerijos pasirašytos viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) sutartys dėl Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo B ir C dalių projektavimo, statybos ir infrastruktūros priežiūros.
Ministerijos duomenimis, antrojo etapo B ir C dalių bendra nominali vertė gali siekti apie 700 mln. eurų (be PVM).
Įsigaliojus minėtai sutarčiai, antrajame Rūdninkų karinio miestelio statybų etape tikimasi sukurti visą reikalingą modernią karinę infrastruktūra. Karinio poligono teritorijoje taip pat žadama įrengti kelius, takus, aikšteles, lauko apšvietimą, lietaus surinkimo sistemas ir sutvarkyti aplinką.
Planuojama, kad užbaigus statybas, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, 170 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta keliems tūkstančiams karių.
Kaip skelbta, Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Tiesa, birželio pabaigoje Lietuvoje apsilankęs B. Pistoriusas pripažino, jog ne visi vokiečių kariai Lietuvoje bus dislokuoti jų noru. Sklandžiai jų dislokacijai Lietuvoje užtikrinti, anot jo, bus pasitelkiamos visos turimos priemonės – skatinant savanorystės principus bei ieškant galimų alternatyvų.