Socialdemokratų suformuota naujoji Vyriausybė darbą pradėjo lydima ne tik politinių diskusijų, bet ir teisinio klausimo – ar ji apskritai buvo suformuota laikantis Konstitucijoje numatytų procedūrų?

Tačiau pirmoji Vyriausybės darbo savaitė atnešė ir virtinę politinių diskusijų. Štai užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sulaukė kritikos dėl sprendimo buvusią ambasadorę JAV ir viceministrę Audrą Plepytę pakeisti socialdemokratams artimesniu žmogumi.

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, panašu, nepaisė partijos raginimo ir atsisakė trauktis iš Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigų. O naujojo vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno paskyrimas įžiebė diskusiją, ar socialdemokratai apskritai nusprendė pasukti į dešinę.

Po ilgesnės tylos portalui „delfi.lt“ prabilo ir buvęs premjeras Gintautas Paluckas. Jis užsiminė, kad dar prieš politinę krizę buvo sulaukęs perspėjimų – tarp eilučių jam duota suprasti, kad priimant vienokius ar kitokius politinius sprendimus situacija gali eskaluotis.

[[ge:lrytas:lrytas:42894177]]

G. Paluckas patikino, kad iš Seimo trauktis neketina.

Kaip visas šias istorijas reikėtų vertinti socialdemokratų akimis? Apie tai kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ su socialdemokratų partijos garbės pirmininku Vyteniu Povilu Andriukaičiu.

[[ge:lrytas:lrytas:42787325]][[ge:lrytas:lrytas:43036415]][[ge:lrytas:lrytas:42895001]]

– Pradėkime nuo Vyriausybės suformavimo teisėtumo klausimo. Dažnai remiatės Konstitucija. Kaip vertinate argumentus, kuriuos bene garsiausiai išsakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris?

– Įdėmiai klausiau E. Kūrio argumentų. Kalbama apie procedūrinę eigą: ar pirmiausia turėjo būti pateikta Vyriausybės sudėtis, o tik po to Vyriausybės programa, ar, kaip atsitiko šiuo atveju, pirmiau buvo užregistruota programa, o vėliau pateikta sudėtis.

Akivaizdu, kad tai – procedūrinė prolematika, kuri konstituciniu požiūriu turėtų būti išaiškinta. Jeigu bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, paraginčiau, kad pasirašytų ir mūsų frakcijos nariai. Būtų suformuota aiški praktika, kurios ateityje turėtų laikytis visi – visi būsimi Vyriausybių formuotojai.

Nematau klausimo, kuris sukeltų konstitucinę teisėtumo krizę.

Manau, kad ir E. Kūris kalba ne apie tai. Jis kalba apie konstitucinio aiškumo problemą. Todėl pritariu, kad, jeigu kyla tokių klausimų, geriausia, jog dėl jų pasisakytų Konstitucinis Teismas.

– Buvo kilusių klausimų dėl Sauliaus Skvernelio, Ingridos Šimonytės vyriausybių – panašu, kad tą reikėtų kartą ir visiems laikams išsiaiškinti. Bet reikia turėti omenyje, kad E. Kūris apie tai įspėjo prieš kelias dienas. Jis netgi pasiūlė Mindaugui Sinkevičiui šiek tiek atsitraukti ir viską atlikti procedūriškai tiksliai. Ar tokiais atvejais nereikėtų labiau įsiklausyti į ekspertų nuomonę?

[[ge:lrytas:lrytas:43177887]]

– Manau, kad premjeras tos problemos ir neneigė. Kiek žinau, jis taip pat yra pasisakęs už tai, kad šį klausimą išaiškintų Konstitucinis Teismas.

Kita vertus, nežinau, ar šiuo atveju buvo reali galimybė dar labiau atidėti Vyriausybės formavimą. Tai nėra vienos partijos ar vieno žmogaus klausimas – čia susiję keli veikėjai: atsiranda Seimo sesijos pratęsimo problematika, Prezidento darbotvarkės ir pačios šalies stabilumo problemos. Kaip ten bebūtų, Seimas jau buvo išėjęs į vasaros pertrauką, todėl ir tai turėjo reikšmės.

Komponentų čia daug.

– Jūs gana tyliai stebėjote Vyriausybės formavimą. Kaip vertinate daugiausia diskusijų keliančius Vyriausybės narius? Pavyzdžiui, nuolat cituojamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, finansų ministrą Taurimą Valį pavadinęs „kosmonautu“. Nemažai diskusijų kelia ir vidaus reikalų ministras M. Katelynas: kai kas sako, kad toks paskyrimas rodo socialdemokratų posūkį į dešinę.

– Teisūs tie, kurie kelia klausimų apie M. Katelyną: jo įstojimas į socialdemokratų partiją susijęs su tuo, kad jis anksčiau buvo „Nacionaliniu susivienijimo“ flange.

Aš ir pats tikriausiai klausčiau, koks Lauryno Kasčiūno ryšys su Murzos partija (konservatorius L. Kasčiūnas kritikuotas, nes yra priklausęs Lietuvos nacionaldemokratinei partijai, siejamai su Mindaugu Murza – red. past.).

Tai tema, kuri niekad neišsemiama. Akivaizdu, kad problema bus aptarinėjama.

– Jums pačiam dėl to nekyla klausimų? M. Katelynas gana aiškiai sako, kad daugeliui idėjų, kurioms atstovauja „Nacionalinis susivienijimas“, iki šiol pritaria – jis neslepia savo atvirai dešiniųjų pažiūrų.

[[ge:lrytas:lrytas:43177922]]

– Manau, kad M. Katelynui teks vis labiau įsigilinti į socialdemokratijos vertybes, pasaulėžiūrą, programą ir principus. Manau, kad Martynas kaip jaunas socialdemokratas dar turi pakankamai laiko įsigilinti ir žiūrėti, kaip jo pažiūros keičiasi.

Visada esu už tai, kad žmonės subręstų tai politinei srovei, kurioje jie yra. Kitaip labai pavojinga nutrinti ribas tarp pažiūrų, vertybių, metodų ir demokratinio apsisprendimo. Galime atsidurti demokratijos krizėje.

– O finansų ministrą T. Valį asmeniškai pažįstate?

– Asmeniškai jo nepažįstu, nebuvau susitikęs. Nė negaliu pasakyti, kiek jis turi patirties socialdemokratų gretose.

– Opozicija stipriai kritikuoja K. Budrį dėl jo sprendimo pakeisti viceministrę A. Plepytę. Viešojoje erdvėje kalbama, kad tai nėra K. Budrio sprendimas – esą socialdemokratai siekia ministerijoje turėti daugiau jiems politiškai artimų žmonių. Ar jūs tokį sprendimą pateisinate? Dalis kritikų sako, kad A. Plepytė buvo itin aiškus kanalas Lietuvai link JAV administracijos.

[[ge:lrytas:lrytas:43177894]]

– A. Plepytę pažįstu asmeniškai ir vertinu ją kaip labai profesionalų žmogų.

Kita vertus, diplomato neutralumas yra labai svarbu. Tačiau viceministro poste diplomatas susisaisto su politine srove ir politine Vyriausybės programa.

A. Plepytę labai vertinu, tačiau viceministrų komandoje turėti žmones, kurie atstovauja valdančiajai koalicijai ir jos programai – visiškai logiška.

Akivaizdu, kad žmogus gali būti puikiai integruotas į kitas diplomatines misijas ir užduotis. Diplomatiniai gebėjimai ir kontaktai niekur nedingsta.

Mes ne kartą diskutavome, kad K. Budrio pastangos atstovauti platesnei valdančiosios koalicijos platformai turi būti sustiprintos. Manau, kad dėl to premjeras M. Sinkevičius ir K. Budrys diskutavo.

– Gal tuomet reikėjo ne keisti viceministrus, o pakeisti patį užsienio reikalų ministrą?

– Aš turėjau ir tokią nuomonę. Vienaip ar kitaip, tai yra valdančiosios daugumos, valdančiosios koalicijos, parlamento daugumos ir premjero sprendimas, priimamas diskutuojant su koalicija. Neabejotinai čia yra ir Prezidento įtakos, kadangi tai – Prezidento ir Vyriausybės bendro darbo laukas.

Gali būti, jog ir buvo nutarta išlaikyti šį kompromisą.

– Dalis socialdemokratų pasakoja, kad rudenį K. Budrį bandys pakeisti. Be to, ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas atvirai pripažinęs: veikiausiai, kai Lietuva pirmininkaus ES, ne K. Budrys bus užsienio reikalų ministras. Gal apie tai jūs žinote daugiau?

– Galiu tik pasidžiaugti, kad pastarąsias savaites buvau įjunkęs į didžiulį darbą. Buvau tolokai nuo Vyriausybės formavimo. Nedalyvavau net ir valdybos bei prezidiumo posėdžiuose.

[[ge:lrytas:lrytas:43177893]]

– Bet jūs, kaip buvęs Europos Komisijos narys, o dabar – Europos Parlamento narys, turbūt suprantate, kad valstybei būtų žalinga keisti užsienio reikalų ministrą prieš pat pirmininkavimą ES?

– Ministro keitimas prieš pirmininkavimą ar per jį – labai dažnas reiškinys. Pavyzdžiui, Bulgarijos pirmininkavimo laiku per pusę metų vienoje srityje pasikeitė keturi ministrai. Belgijos pavyzdys: pirmininkavo valstybė, kuri nebuvo suformavusi vyriausybės.

– K. Vilkauskas, panašu, nenori palikti Kultūros komiteto pirmininko pareigų. Panašu, kad į jo pusę stoja pusė komiteto – rodos, nepavyks jo pakeisti. Ką patartumėte daryti partijos pirmininkui?

[[ge:lrytas:lrytas:43177890]]

– Būsiu nepopuliarus: jeigu man būtų pareikštas nepasitikėjimas arba būtų paprašyta pasitraukti, tą ir padaryčiau. Ne kartą esu tą įrodęs.

Mano logika ta pati ir tais atvejais, jeigu pareikšti įtarimai ir prasidėjęs procesas – Seime būti netinka. S. Skvernelio ir G. Palucko atvejais siūliau labai paprastai – padėti mandatą, apsiginti ir po to sugrįžti. Lygiai tą patį kalbėjau ir Remigijaus Žemaitaičio atveju (visų trijų politikų atvejais kilę teisinių problemų: S. Skverneliui – dėl įtarimų korupcijos byloje, G. Paluckui – dėl įtarimų neteisėtu praturtėjimu, R. Žemaitaičiui – dėl viešų pasisakymų, – red. past.).

Duosiu jums Viktoro Pranckiečio pavyzdį – buvo nei šis, nei tas pasilikti ir kitais balsais užsitikrinti sau poziciją (2019 m. Seimo Pirmininko postą užėmusį V. Pranckietį dalis valstiečių norėjo pakeisti, o šis bandė išlaikyti poziciją remdamasis galimu kitų Seimo narių palaikymu, – red. past.). Bet aš nežinau detalių, negaliu pasakyti, kas kaip balsavo.

Juolab negalėčiau vienareikšmiškai pasakyti, kad įvyko kažkokia konfrontacija. Manau, kad naujoje sesijoje vienaip ar kitaip šis klausimas iškils. Neabejoju, kad iškils.

– K. Vilkauskas teigia, kad jis neišgirdo jokios kritikos, dėl ko jį norima patraukti iš šių pareigų. Galima suprasti, kodėl jį norima patraukti – kad Vaida Aleknavičienė užimtų šitą poziciją, nes buvusiai kultūros ministrei reikia kažką duoti.

– Jūs palietėte klausimą dėl Vyriausybės sudėties pakeitimų. Kaip žinote, aš manau, kad nėra gerai, kai per kadenciją vieni ministrai ateina, kiti išeina, vėl keičiami, vėl grįžta.

Aš tikrai liūdžiu, kad mūsų, socialdemokratų, frakcijai nepavyko išlaikyti Vyriausybės stabilumo. Trečia Vyriausybė – tai yra didžiulis iššūkis. Man tai yra be galo nemalonu ir skaudu. Man gaila V. Aleknavičienės, bet suprantu ir K. Vilkausko problematiką. Suprantu, kad čia vyko postų keitimasis ir siūlymai – kam atsitraukti, kam užleisti vietą. Visapusiškai nemaloni situacija.

Manau, kad V. Alenkavičienė elgiasi garbingai.

Keičiant portfelius reikėjo sutarti su abiem. Galbūt pritrūko laiko, bet aš tuo nesu patenkintas.

– G. Paluckas davė interviu „delfi.lt“ ir jame pasakė, kad iš Seimo trauktis neplanuoja. Išgirdome, kad jis buvo gavęs įspėjimų, jog jeigu priims vienokius ar kitokius politinius sprendimus, situacija gali eskaluotis. Ar jūs tikite, kad galėjo būti kažkoks susidorojimas su buvusiu premjeru?

[[ge:lrytas:lrytas:43177888]]

– Kiekvienu atveju, kai Vyriausybė paliečia tokius klausimus kaip mokesčiai ar panašiai, visada gali atsirasti tokių signalų.

Kita vertus, manau, kad Gintautas pats turi atsakyti į klausimą: kaip atsitiko, kad jis pats pamiršo įvykdyti teismo sprendimą?

Yra akivaizdūs įvykiai, kurie sukėlė didžiulę krizę. Manau, kad jis tikrai galėjo gauti tokių grasinimų – čia nieko naujo. Aš per savo gyvenimą esu gavęs grasinimų ir dar baisesnių. Sykį netgi buvo padegtas mano butas.

Taigi, politikoje tai yra gana dažnas reiškinys. Kiek kartų panašių atvejų buvo Jungtinėje Karalystėje, kai buvo nužudytas vienas ar kitas parlamentaras.

Problema ta, kad pats Gintautas turi atsakyti į klausimus, kaip atsitiko, kad jis vienaip ar kitaip neįvykdė savo teisinių įsipareigojimų. Štai čia ir yra esmė.

– Dėl panašių reputacinių klausimų jums dėl M. Sinkevičiaus nekyla abejonių? Girdime apie sklypų istorijas, apie advokatams mokėtas lėšas.

– Nekyla. Todėl, kad Mindaugas pakankamai buvo dėmesio centre ir ne kartą turėjo didelių nemalonumų. Jis buvo sustabdęs narystę, padėjęs mandatą. Dabar manyti, kad dar yra kažkas neatsakyta, būtų katastrofa. Jis pats tai supranta geriau už bet ką kitą.

Opozicijos pastangos jį atakuoti suprantamos – iš šiaudo priskaldys vežimą.

Kita vertus, manau, kad žmogus, kuris jau tiek kartų buvo susidūręs su sunkumais, eidamas į tokias pareigas tikrai žinotų, kad yra dar kažkokia kompromituojanti informacija. Tai būtų katastrofa jam pačiam.

Todėl tikiu, kad jis tvirtai jaučiasi ir kad tie faktai, kurie yra, neprasilenkia su teisinėmis normomis.

[[ge:lrytas:lrytas:43177856]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

V. P. Andriukaitis laukia atsakymų iš G. Palucko, o dėl M. Sinkevičiaus klausimų – nekyla (4)