„Gavę tokį teismo sprendimą, Seimo vadovai, Seimo pirmininkas arba vicepirmininkas, privalo informuoti Seimą ir pradėti apkaltos procedūrą.
Viskas yra kur kas paprasčiau, negu kad pačiam Seimui reikia, tarkime, vienu ar kitu atveju nustatyti, ar buvo pažeidimas, ar ne. Dabar aiškiai Seimo statute parašyta, kad jeigu teismas pripažino, kad nusikalstama veika buvo padaryta, o nuosprendis yra apeliacinis, turi būti pradėta apkaltos procedūra“, – Eltai trečiadienį teigė V. Fiodorovas.
Pagal Seimo statutą, jei parlamentaras yra pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje, naikinamas jo mandatas.
2024 m. Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tada politikas pats atsisakė Seimo nario mandato.
Susiję straipsniai
V. Fiodorovas neatmeta, jog ir šį kartą parlamentaras mandato nuspręs atsisakyti pats.
„Jis yra šito reikalo specialistas, jau yra vieną kartą taip padaręs, ir aš neatmesčiau galimybės, kad šia galimybe pasinaudos dar kartą, nes iš to, ką bent jau matome viešojoje erdvėje, neatrodo, kad jis yra atsisakęs savo politinių ambicijų ateičiai. Jeigu Seimas nuspręstų jam panaikinti mandatą, durys užsidarytų į daugelį jo politinių ambicijų vietų. Bet neatmesčiau galimybės, kad, būdamas šito reikalo specialistu, jis pasielgtų dar kartą taip pat“, – teigė Seimo narys.
Pats R. Žemaitaitis Eltai tvirtino, kad iš Seimo nesitrauks. Be to, teismo sprendimą jis pavadino politiniu, sakė, kad jį skųs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT)
R. Žemaitaitis lieka nuteistas, teismas padidino baudą
Kaip skelbė ELTA, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad R. Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų.
Apeliacinis teismas padidino R. Žemaitaičiui anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su advokatu apeliaciniais skundais siekė išteisinimo. Šiuos skundus Apeliacinis teismas atmetė.
Šis teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas LAT.
R. Žemaitaitis neatvyko į teismą išklausyti bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sprendimo.
ELTA primena, kad pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.
Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.
Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje.
Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.