Savo įraše kunigas iškėlė klausimą ne tik dėl atsakomybės už galimus nusikaltimus, bet prakalbo ir apie kur kas platesnę problemą – kunigų psichoemocinę sveikatą.
Kunigas savo įrašu sutiko pasidalinti ir su portalo Lrytas skaitytojais.
„Man liūdniausia, kad šaukštas deguto sugadina visą statinę medaus...
Vilniaus kunigui – 34 kaltinimai vaikų prievartavimu, įtraukimu į girtavimą: tęsėsi 23 metus
Gaila už tuos kunigus, kurie tyliai, ramiai ir pasišventę tarnauja žmonėms ir turi pakelti gėdą, dėl kurios nėra kalti...
Gal pagaliau bus pradėta rūpintis kunigų psichoemocine sveikata ir teikiama profesionali psichologinė pagalba tiems, kurie turi įvairių sunkumų?
Susiję straipsniai
Gal „vaistai“ nebebus kilnojimas iš parapijos į parapiją kol neužpilinguoja žurnalistai ar teisėsaugos pareigūnai.
Deja, bet sveikatos, psichinės, buitinės, socialinės problemos yra kiekvieno atskiro kunigo reikalas.
Net galvoju, jei kunigas kreiptųsi pagalbos į vyresnybę, ar yra strategija kur nukreipti, ar yra specialistų kontaktų duomenų bazė? Ir už kieno pinigus tą pagalbą gauti, jei savo asmeninius deda į bažnyčios remontą.
Toks atvejis kaip šiandien – dviejų pedofilija kaltinamų kunigų pavardžių, o tiksliau – paties fakto paviešinimas, kai kuriems kunigams tikrai kerta per kunigiškąją savivertę, kyla svarstymų, ką aš veikiu šioje bendruomenėje, kaip toliau dirbti ir būti, kai ir su kunigiškais rūbais išeiti į gatvę kiek nejauku.
Savitarpio pagalbos grupės, kurias turi kitų sričių specialistai, pvz. mokytojai, galėtų būti viena iš išeičių.
Nesakau, kad kunigas visai nerūpi ganytojui, bet ramaus, be vertinimo, be sprendimo, be moralizavimo, be priekaišto pokalbis būtų vaistas. Atviras – tėvo ir sūnaus, vyresnio ir jaunesnio brolio pokalbis – dialogiškumas. Turint laiko, nedirsčiojant į laikrodį.
Tiesiog – kavos puodelis kartą per metus, peržvelgiant, pareflektuojant, tikint ir pasitikint. Ne probėkšmais, ne koridoriuj, ne jubiliejų šventimo sūkury.
Kad klausimą, ką nuveikei, keistų – kaip tu gyveni ir jautiesi?
Patys tą turim kurti. Nenusileis stebuklinga staltiesė iš dausų...“, – rašo R. Baltrušaitis.
Lrytas primena, kad antradienį teismams perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų.
Manoma, kad dvasininkas nusikaltimus vykdė nuo 2002-ųjų iki 2025 m.
Šioje byloje prieš teismą stos 56-erių Tadas Švedavičius.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje.
Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui – Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.
T. Švedavičius į kunigus įšventintas 2001 metų birželio 29 d..
Pernai jis paskirtas Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu, šias pareigas jis ėjo iki 2025 metų gruodžio 19 d. Iki tol jis dirbo dar trijose parapijose Trakų ir Šalčininkų rajonuose.
Tuo metu R. Peciunas į kunigus įšventintas 1999 metų lapkričio 21 d.
Jis ir T. Švedavičius skirtingu metu yra dirbę tose pačiose Paluknio Šv. Jono Krikštytojo ir Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapijose.
R. Peciuno byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tuo metu sunkiais nusikaltimais kaltinamo T. Švedavičiaus bylą nagrinės Vilniaus apygardos teismas, posėdis šioje byloje dar nepaskirtas.