203 – tiek oficialių seksualinio smurto prieš vaikus atvejų vos per pusmetį šiemet jau fiksavo vaiko teisių gynėjai. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, vieningai kartoja specialistai.

Šią savaitę Lietuvą sukrėtusi nauja kunigų pedofilijos istorija atskleidė, kad Vilniaus arkivyskupijos kunigas Tadas Švedavičius galimai 23 metus seksualiai išnaudojo nepilnamečius. Jo aukų sąrašas kol kas siekia 11 vaikų. Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kurioje kaltinimai pateikti dar vienam kunigui – Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.

Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad daugiausiai seksualinio smurto prieš vaikus atvejų fiksuojama Vilniaus mieste bei Vilniaus, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse. Blogoji žinia, kad ši smurto forma vis dar sunkiai atpažįstama ir įrodoma, o neretai aukos tiesiog bijo ar gėdijasi prabilti.

Su nuo seksualinio išnaudojimo nukentėjusiais vaikais dirbanti psichologė Vilma Paliaukienė atkreipė dėmesį, kad seksualinė prievarta yra kupina paradoksų, ir vaiko reakcijos į tai gali būti labai skirtingos. Patirtos traumos vaikas kartais gali iš karto net ir nesuvokti.

[[ge:lrytas:lrytas:43523606]]

„Dalis seksualinės prievartos yra per santykio sukūrimą, kad smurtautojas užmezga santykius su vaiku, vaikas tampa reikšmingas, ypatingas jam. Tuomet atliekami kažkokie seksualinio išnaudojimo, seksualinio smurto veiksmai, ir vaikui ne visada yra aišku, kas vyksta. Ir tame etape jis lyg gali nepademonstruoti kažkokių labai stiprių emocinių reakcijų“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo psichologė.

Vaiko teisių gynėjai siunčia ir dar vieną žinutę – net 70–85 procentų seksualinio smurto atvejų įvyksta vaikui artimoje ir gerai žinomoje aplinkoje. Pabrėžiama, kad labai svarbu yra vaiku tikėti – mat kartais sunku suvokti, jog šiurpius nusikaltimus galėtų atlikti gerą autoritetą turintis ir, atrodo, net nekvestionuojamas žmogus.

[[ge:lrytas:lrytas:43503164]][[ge:lrytas:lrytas:43517694]][[ge:lrytas:lrytas:43520574]]

Kuri amžiaus grupė nukenčia dažniausiai?

Kaip portalui Lrytas teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė, seksualinis smurtas – viena skaudžiausių galimų vaiko patirčių, o palikti emociniai randai yra gilūs ir ilgalaikiai.

Deja, pridūrė specialistė, tai – ir viena iš tų smurto formų, kuri vis dar sunkiai atpažįstama ir įrodoma. Neretai nukentėjusieji slepia savo išgyvenimus ir nedrįsta kreiptis pagalbos dėl patiriamų stiprių baimės, nerimo ir gėdos jausmų.

A. Marčiukaitienės teigimu, pastebima jog kasmet pranešimų apie galimą seksualinį smurtą prieš vaikus daugėja.

„Vaiko teisių gynėjų duomenimis, 2024 m. mūsų šalyje fiksuoti 375 seksualinio smurto prieš vaikus atvejai, pernai – 422, o per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuoti jau 203 seksualinio smurto prieš vaikus atvejai.

Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys atskleidžia, jog dažniau nuo seksualinio smurto nukenčia mažamečiai vaikai iki 14 metų, kadangi jiems neretai sunku suprasti ir įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau.

Taip pat svarbu pastebėti, kad net 70 – 85 procentų seksualinio smurto atvejų įvyksta vaikui artimoje, žinomoje aplinkoje, o skriaudėjas yra žmogus, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki: giminaitis, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas žmogus“, – pabrėžė vaiko teisių tarnybos specialistė.

[[ge:lrytas:lrytas:43544745]]

Pabrėžiama, kad nuo seksualinio smurto vaikai nukenčia visoje Lietuvoje, tačiau daugiausiai atvejų fiksuojama Vilniaus mieste bei Vilniaus, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse.

Svarbu suprasti, kad nuo seksualinio smurto nukentėjusios aukos tikrai sulauks pagalbos, tik reikia išdrįsti apie tai prabilti.

„Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas, todėl jiems reikalingas ne tik artimųjų dėmesys, supratimas bei palaikymas, bet ir itin profesionali ir laiku suteikta specialistų pagalba.

Tokią pagalbą teikia vaiko teisių gynėjų Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius, kuriame sutelktos visos paslaugos, reikalingos tiriant seksualinio smurto prieš vaikus atvejus bei teikiama pirminė bei antrinė nemokama psichologinė pagalba tiek nukentėjusiems vaikams, tiek kartu emociškai išgyvenantiems jų artimiesiems“, – nurodė A. Marčiukaitienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės teigimu, kasmet augantys ne tik pažeidimų, bet ir pranešėjų skaičiai dėl galimai vaikų patiriamo seksualinio smurto teikia vilčių, jog pokytis vyksta.

„O visuomenės sąmoningumas ir gebėjimas atpažinti seksualinį smurtą auga. Todėl vaiko teisių gynėjai skatina visuomenę ir toliau išlikti smalsia ir drąsia – mokytis atpažinti seksualinį smurtą išduodančius požymius ir apie tai nedelsiant pranešti policijos pareigūnams ar vaiko teisių gynėjams“, – žinutę siunčia vaiko teisių specialistė.

Iš psichologės – ir raginimas tėvams

Vaikų psichologė V. Paliaukienė, dirbanti su nuo seksualinio smurto nukentėjusiais vaikais, pastebėjo, kad seksualinė prievarta visgi yra kupina paradoksų, ir paties vaiko reakcijos į tai yra labai skirtingos.

„Ta trauma kartais nėra išoriškai ir pačiam vaikui iš karto suvokiama kaip labai traumuojanti. Jeigu yra, tarkime, išžaginimas, tai vaikas patiria skausmą ir supranta, kad tai, kas įvyko, yra netinkama, ir gal jis praneša, gal kažkas pamato jo sužeidimus ant kūno. Tai turime tokius drastiškus atvejus.

Tačiau dalis seksualinės prievartos yra per tokio santykio sukūrimą, kad smurtautojas užmezga santykius su vaiku, vaikas tampa reikšmingas, ypatingas jam. Tuomet atliekami kažkokie seksualinio išnaudojimo, seksualinio smurto veiksmai, ir vaikui ne visada yra aišku, kas vyksta.

Ir tame etape jis lyg gali nepademonstruoti kažkokių labai stiprių emocinių reakcijų“, – tvirtino vaikų psichologė.

[[ge:lrytas:lrytas:43544759]]

Anot V. Paliaukienės, jeigu vaikas yra glamonėjamas, bučiuojamas, galbūt jam ir yra nemalonu, bet tą jausmą jis kartais ignoruoja, nes vaikui tiesiog neskauda.

„O žmogus jam yra labai svarbus, reikšmingas, autoritetingas. Tai ta trauma, nors tuo metu gali neatrodyti, kad vaikas blogai jaučiasi, bet gyvenimo kontekste tikrai gali turėti didžiulį poveikį“, – pabrėžė specialistė.

Ateityje tokio pobūdžio smurtą patyręs vaikas gali patirti nemenkų sunkumų mezgant santykius, būnant intymume su kitu žmogumi.

„Tai paveikia labai įvairias sritis ir labai įvairiais laikotarpiais. Prasideda nuo to, kada vaikas supranta, kas atsitiko, gali įprasminti, kas buvo tame santykyje“, – kalbėjo V. Paliaukienė.

Pašnekovė priminė ir vaiko teisių gynėjų turimą statistiką, kad vien šių metų pirmąjį pusmetį fiksuoti 203 seksualinio smurto atvejai prieš vaikus. Tačiau tai – toli gražu ne viskas.

„Tam tikra prasme šitą skaičių aš matyčiau kaip tų drąsių žmonių, kurie pranešė, skaičių. Kad štai, tiek atvejų pateko į teisėsaugos akiratį, vaiko teisių akiratį, ir apie juos mes jau žinome.

Kokio masto problema tai yra iš tiesų, čia turbūt nėra priemonių įvertinti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ svarstė psichologė.

Kartais jau su suaugusiais žmonėmis dirbdama V. Paliaukienė iš jų išgirsta, kad vaikystėje jie patyrė seksualinę prievartą. Apie tai jie prabyla būdami ir, pavyzdžiui, jau 50-ies metų.

„Tai tikrai yra labai daug latentiškumo, nežinome, kokie yra mastai“, – tikino specialistė, pridūrusi, kad turima statistika yra tik ledkalnio viršūnė.

Vienas iš svarbiausių dalykų, siekiant užkardyti seksualinį smurtą, anot psichologės – suaugusiųjų pasitikėjimas vaiku. V. Paliaukienė aiškino, kad labai svarbus yra vaiko sąmoningumas, kurį suaugusieji gali skatinti jau juo tikėdami.

Nereikėtų sakyti vaikui, kad tam tikras žmogus yra autoritetas, kuris yra nekvestionuojamas, puikus žmogus, kuris negali taip nusikalsti.

„Jeigu mes iškeliame vaiko situaciją aukščiau tų autoritetų ir nesuteikiame jam jausmo, kad tam tikros pareigos ar tam tikri žmonės yra neliečiami, galima apie viską kalbėtis, nes visko gali nutikti, tada vaikui atsiranda galimybė pasakyti apie bet kokį žmogų, kad su manimi taip elgiasi“, – pabrėžė specialistė.

Per 10 savo veiklos metų ji tikino jau pastebinti, kad atpažįstamumas visgi didėja.

„Žmonės praneša. Tai čia yra ir smurtautojui tokia žinutė, kad vaikas neliks nepastebėtas“, – akcentavo V. Paliaukienė.

Kartais, tęsė ji, apie patirtą netinkamą seksualinio pobūdžio elgesį pasisako pats vaikas, kartais apie tai pasipasakoja draugui, o šis supranta, kad reikia apie tai pranešti. Kartais iniciatyvos imasi ir vaiko mokytojai, gydytojai ar psichologai.

[[ge:lrytas:lrytas:43544747]]

„Kartais praneša patys tėvai, bet kaip yra su tėvais – apie 80 proc. atvejų smurto seksualinio vyksta artimoje aplinkoje. Tai pranešimas gali būti itin komplikuotas, ir pamatyti, kad mano vaikas nukenčia nuo mano labai artimo žmogaus, gali būti nepaprastai sudėtinga ir tikrai labai baisu pranešti“, – pastebėjo V. Paliaukienė.

Pasak psichologės, apskritai tėvų pareiga yra jau nuo mažų dienų vaikui paaiškinti, kaip jam elgtis, jeigu kažkas prie jo liečiasi ne taip, kaip jam yra įprasta. Tam esą nereikia jokio specialaus išsilavinimo.

„Reikia pamokyti vaiką, kad jis įvardintų kūno dalių pavadinimus taip, kaip jos vadinasi, ir kad štai, tose vietose niekas neturi teisės prie jo liestis. O jeigu liečiasi, jis turi pranešti“, – pažymėjo su nuo seksualinio smurto nukentėjusiais vaikais dirbanti specialistė.

Vaiko teisių gynėjai savo ruožtu tėvams siūlo ir pagalbą, kaip su vaikais apie galimas grėsmes pasikalbėti tinkamai.

„Visiškai normalu, kad pokalbiai su vaikais lytiškumo ugdymo temomis gali tapti iššūkiu tėvams, todėl rekomenduojame prieš kalbantis su vaiku, pasikonsultuoti su specialistais, pavyzdžiui, psichologais, ar kreiptis į Vaiko teisių liniją nemokamu numeriu 0 800 10 800, kurioje atsakyti į rūpimus klausimus ar nukreipti pagalbos visada pasirengę vaiko teisių gynėjai“, – Lrytas nurodė A. Marčiukaitienė.

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]][[ge:lrytas:lrytas:43545007]]

Vos per pusmetį – per 200 seksualinio smurto prieš vaikus atvejų: kartais žmonės apie prievartą išdrįsta prabilti tik 50-ies (1)