Kaip portalui Lrytas pirmadienį nurodė policijos atstovai, vertinant tendencijas, registruojamų seksualinių nusikalstamų veikų vaikų atžvilgiu atvejų skaičius išlieka stabilus – šių metų sausio–gegužės mėnesiais registruotų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų skaičius buvo 2 proc. didesnis nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu (atitinkamai 501 ir 491 atvejis).
„Lietuvos policijos statistika ir teismų praktikos analizė rodo, kad seksualinį smurtą prieš vaikus dažniausiai vykdo ne nepažįstami asmenys ar institucijų darbuotojai, o vaiko artimos ir pažįstamos aplinkos žmonės.
Visiškai nepažįstamų asmenų padaromos veikos sudaro apie dešimtadalį atvejų. Institucijose, tokiose kaip būreliai, stovyklos, globos ar ugdymo įstaigos, nustatomi atvejai sudaro gerokai mažesnę dalį“, – nurodė policija.
I. Vėgėlė, L. Girskienė, R. Janušonienė: kaip stabdyti pedofilus?
Tiesa, ryškiausia tendencija, anot pareigūnų, stebima elektroninėje erdvėje.
„Registruotų disponavimo pornografinio turinio dalykais atvejų skaičius padidėjo apie 25 proc. (nuo 247 iki 309), o disponavimo vaikų pornografiniu turiniu atvejų skaičius išaugo apie 38 proc. (nuo 186 iki 256).
Tai rodo, kad pagrindinė grėsmė vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę, kur seksualinis išnaudojimas pasireiškia per vaikų pornografinio turinio kūrimą, platinimą, viliojimą ir kitokias nuotolinio seksualinio išnaudojimo formas“, – Lrytas atsiųstame komentare teigė policija.
Vaiko teisių gynėjai siunčia svarbią žinią
Susiję straipsniai
Kaip Lrytas praėjusią savaitę tvirtino vaiko teisių gynėjai, daugiausiai seksualinio smurto prieš vaikus atvejų fiksuojama Vilniaus mieste bei Vilniaus, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse.
Kaip teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė, seksualinis smurtas – viena skaudžiausių galimų vaiko patirčių, o palikti emociniai randai yra gilūs ir ilgalaikiai. Deja, pridūrė specialistė, tai – ir viena iš tų smurto formų, kuri vis dar sunkiai atpažįstama ir įrodoma.
Neretai nukentėjusieji slepia savo išgyvenimus ir nedrįsta kreiptis pagalbos dėl patiriamų stiprių baimės, nerimo ir gėdos jausmų.
A. Marčiukaitienės teigimu, pastebima jog kasmet pranešimų apie galimą seksualinį smurtą prieš vaikus daugėja.
„Vaiko teisių gynėjų duomenimis, 2024 m. mūsų šalyje fiksuoti 375 seksualinio smurto prieš vaikus atvejai, pernai – 422, o per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuoti jau 203 seksualinio smurto prieš vaikus atvejai. Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys atskleidžia, jog dažniau nuo seksualinio smurto nukenčia mažamečiai vaikai iki 14 metų, kadangi jiems neretai sunku suprasti ir įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau.
Taip pat svarbu pastebėti, kad net 70–85 procentų seksualinio smurto atvejų įvyksta vaikui artimoje, žinomoje aplinkoje, o skriaudėjas yra žmogus, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki: giminaitis, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas žmogus“, – pabrėžė vaiko teisių tarnybos specialistė.
Svarbu suprasti, kad nuo seksualinio smurto nukentėjusios aukos tikrai sulauks pagalbos, tik reikia išdrįsti apie tai prabilti.
„Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas, todėl jiems reikalingas ne tik artimųjų dėmesys, supratimas bei palaikymas, bet ir itin profesionali ir laiku suteikta specialistų pagalba.
Tokią pagalbą teikia vaiko teisių gynėjų Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius, kuriame sutelktos visos paslaugos, reikalingos tiriant seksualinio smurto prieš vaikus atvejus bei teikiama pirminė bei antrinė nemokama psichologinė pagalba tiek nukentėjusiems vaikams, tiek kartu emociškai išgyvenantiems jų artimiesiems“, – nurodė A. Marčiukaitienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės teigimu, kasmet augantys ne tik pažeidimų, bet ir pranešėjų skaičiai dėl galimai vaikų patiriamo seksualinio smurto teikia vilčių, jog pokytis vyksta.
„O visuomenės sąmoningumas ir gebėjimas atpažinti seksualinį smurtą auga. Todėl vaiko teisių gynėjai skatina visuomenę ir toliau išlikti smalsia ir drąsia – mokytis atpažinti seksualinį smurtą išduodančius požymius ir apie tai nedelsiant pranešti policijos pareigūnams ar vaiko teisių gynėjams“, – žinutę siunčia vaiko teisių specialistė.
Vaiko teisių gynėjai savo ruožtu tėvams siūlo ir pagalbą, kaip su vaikais apie galimas grėsmes pasikalbėti tinkamai.
„Visiškai normalu, kad pokalbiai su vaikais lytiškumo ugdymo temomis gali tapti iššūkiu tėvams, todėl rekomenduojame prieš kalbantis su vaiku, pasikonsultuoti su specialistais, pavyzdžiui, psichologais, ar kreiptis į Vaiko teisių liniją nemokamu numeriu 0 800 10 800, kurioje atsakyti į rūpimus klausimus ar nukreipti pagalbos visada pasirengę vaiko teisių gynėjai“, – Lrytas nurodė A. Marčiukaitienė.
Kas nutiko?
Primename, kad praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, kurie buvo vykdomi 23 metus. Nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
Byloje nukentėjusiais pripažinti 11 asmenų, kurie nusikaltimų įvykdymo metu buvo nepilnamečiai.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisakė įvardyti, kas yra šie asmenys, paaiškėjo, kad šiais nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas.