„Dar mums yra tekę siūlyti sprendimus, prie kurių, džiaugiuosi, kad yra grįžtama. Čia kalbu apie seksualinių nusikaltėlių registrą. Gaila, kad pritrūko vėl politinės valios, buvo rasta visokių argumentų, dėl ko jis nebuvo priimtas, nors yra šalių, kurios turi, mūsų kaimynai lenkai, kurie tikrai yra krikščioniškas, katalikiškas kraštas, ir niekas ten kažkokių didelių problemų dėl to nematė ir turi“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
Pasak jo, seksualinių nusikaltimų problema nėra būdinga tik Bažnyčiai, todėl valstybė turėtų ieškoti sisteminių jos sprendimo būdų.
„Aš nesiečiau šios problemos tiktai su Bažnyčia. (...) Dabar tam tikra prasme bandoma padaryti Bažnyčią kaip tokią vienintele vieta, kur tokie nusikaltimai vyksta. Tai jie vyksta visur, kur yra žmonės, kurie turi problemų su tokiu elgesiu“, – teigė politikas.
I. Vėgėlė, L. Girskienė, R. Janušonienė: kaip stabdyti pedofilus?
Pasak jo, panašių nusikaltimų gali pasitaikyti įvairiose institucijose – medicinos, švietimo, teisėsaugos ar kitose srityse.
„Tie skaudūs įvykiai neturi tapti pretekstu apskritai apspjaudyti Bažnyčią. Jei bus pagautas gydytojas pedofilas, nebevyksite gydytis? Nebesikreipsite į sveikatos sistemą? Jei tai bus policininkas, nebekviesite policijos, jei įvyks kažkas? Nereikia istorijos paversti būdu apjuodinti Bažnyčią“, – kalbėjo A. Veryga.
Susiję straipsniai
„Valstiečių“ lyderio vertinimu, šiuo metu Lietuvoje taikoma QR kodų sistema nėra pakankama, nes informaciją gali patikrinti tik tam tikros institucijos, o ne visa visuomenė.
„Tas registras skirtas tam, kad žmonės, auginantys vaikus, bendruomenė žinotų, kur tie žmonės yra, kur jie atvažiuoja dirbti, ką jie dirba. Tai čia buvo bandoma spręsti kažkokiais QR kodais, bet tie QR kodai yra matomi tik tiems, kas dirba kažkokioje institucijoje, likusi visuomenės dalis negali pasižiūrėti į tai“, – aiškino A. Veryga.
Jo teigimu, noras tokiais atvejais labiau apsaugoti nusikaltimą padariusį asmenį nei potencialią auką jam nėra suprantamas.
„Tas noras čia labiau apsaugoti žmogų, kuris daro nusikaltimus, o ne auką, potencialią auką, man yra nesuprantamas, nes iš čia kyla tos baimės, dėl ko nesinori registro“, – sakė politikas.
A. Veryga taip pat mano, kad žmonėms, suvokiantiems, jog turi pavojingo seksualinio elgesio problemų, turėtų būti sudarytos galimybės kreiptis profesionalios pagalbos.
„Jei patys žmonės žino, kad turi tokią elgesio problemą, tai yra susiję su tam tikromis psichikos problemomis, jiems turėtų būti galimybė kažkur kreiptis ir gauti savo elgesio korekcijos pagalbą“, – sakė europarlamentaras.
A. Veryga tikisi, kad pastarieji viešumoje aptariami atvejai paskatins politikus grįžti prie platesnių prevencinių priemonių.
„Labai gaila, kad prireikė vėl ir vėl tokių istorijų, bet norėtųsi tikėtis, kad supurtymas bus toks didelis, kad politikams valios užteks“, – teigė jis.
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti, nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas.