„Kiekvienu atveju prokuratūra, kai yra baigtas ikiteisminis tyrimas ar priimtas kitas sprendimas, visada viešiname (pavardes – Lrytas). Tokios praktikos, kad nuslėptume informacijos, tikrai neturime.
Šiuo konkrečiu atveju, prokuratūra neturėjo tikslo ir neslėpė šiuo metu dvasininkų, kunigų asmenybių. Bet mūsų tikslas buvo išsaugoti nukentėjusių asmenų asmenybes. Tai tikslas yra ne slėpti kunigų padarytas nusikalstamas veikas, nes kitu atveju nebūtume informavę apie baigtą ikiteisminį tyrimą – apie vieną, apie kitą ikiteisminį tyrimą – ir nebūtume pateikę informacijos“, – trečiadienį, po susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku, žurnalistams sakė N. Grunskienė.
„Pasikartosiu – prokuratūra neslepia kunigų asmenybių. Mūsų tikslas yra išsaugoti nukentėjusių asmenų asmenybes“, – pabrėžė ji.
I. Vėgėlė, L. Girskienė, R. Janušonienė: kaip stabdyti pedofilus?
Kaip skelbta, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų. Nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
Susiję straipsniai
Anot J. Lauciaus, kunigas kaltinamas 2 epizoduose dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, 13 epizodų dėl vaiko įtraukimo girtauti, 9 epizoduose dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, 4 epizoduose dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo, 3 epizoduose dėl lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, už atlygį. Taip pat dvasininkas yra kaltinamas ir mažamečio asmens seksualiniu prievartavimu.
„Taip, kaip nurodoma kaltinamajame akte, nusikaltimai buvo daromi nuo 2002 metų iki pat 2025 metų – t. y., 23 metus. Daugumą šių nusikaltimų buvo padaryti Romos Katalikų Bažnyčioje priklausančiuose tuometinėse šio kunigo gyvenamosiose vietose“, – dėstė J. Laucius.
Anot prokuroro, nusikaltimai buvo padaryti 6 skirtingose Lietuvos vietovėse.
Tiesa, pastaroji byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Vis tik, nei Generalinė prokuratūra, nei Vilniaus arkivyskupija neįvardijo, kas yra dvasininkai, kurie kaltinami minėtais nusikaltimais.
Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, pirmoje byloje kaltinamas 56-erių kunigas Tadas Švedavičius, o antroje, dėl pornografinio turinio disponavimo – 51-erių Ryšardas Peciunas.
Teiraujantis, kokiu būdu nukentėjusieji bus apsaugoti, jeigu įtariamieji dvasininkai nėra paviešinami, N. Grunskienė pastebėjo, jog skandale figūruojantys kunigai dirbo mažose parapijose. Todėl, generalinės prokurorės teigimu, tokiomis aplinkybėmis gali būti paprasta identifikuoti nukentėjusiuosius.
„Suprantate, mes vertiname visas aplinkybes. Mes vertiname, kur dirbo tie kunigai. Jie dirbo nedidelėse parapijose. Ir atrinkti nukentėjusį asmenį gali būti ne taip ir sunku“, – sakė ji.
„Lygiai taip pat, jeigu yra nukentėję šeimoje – mes irgi niekada neskelbiame, nes labai yra lengva išskaičiuoti tą nukentėjusį asmenį. Arba mokykloje, arba kitur. Buvo tokių, juk, bylų“, – pažymėjo N. Grunskienė, pakartodama, kad prokurorai siekia apsaugoti nukentėjusių asmenų tapatybes.
Pristatė prokuratūros siūlymus
Susitikime su Seimo pirmininku N. Grunskienė pristatė Generalinės prokuratūros siūlymus, kokių pokyčių reikėtų teisėsaugos sistemoje. Tarp jų – Bausmių vykdymo kodekso 82 str. 3 dalies pakeitimai dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų.
„Turi būti kaip ir už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus“, – tikino ji.
Dėl seksualinių nusikaltėlių registro generalinė prokurorė ragino dar padiskutuoti.
„Seimo pirmininkas klausė nuomonės. Manome, kad dar reikalinga diskusija šiuo klausimu. Ir pirmas dalykas, tai, vėlgi, kad nepakenktume nukentėjusiems“, – kartojo N. Grunskienė.
„Mes sakome, kad taip – vaikų apsauga yra būtina, ją būtina stiprinti. Bet reikia labai gerai pagalvoti, kad nepakenktume“, – pridūrė ji.
Be to, generalinė prokurorė užsiminė apie galimus Baudžiamojo kodekso pakeitimus. Anot jos, vis dažniau fiksuojami atvejai, kai seksualinio pobūdžio nusikaltimai vykdomi elektroninėje erdvėje – tai, anot jos, reikėtų numatyti ir kodekse.
J. Olekas palaiko idėją dėl seksualinių nusikaltėlių registro
Po susitikimo su generaline prokurore Seimo pirmininkas J. Olekas teigė palaikantis idėją sukurti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą. Tiesa, pasak jo, šiuo klausimu reikėtų pasikonsultuoti su tokią praktiką jau turinčiomis valstybėmis.
„Šiandien, tokioje, tam tikra prasme, emocinėje situacijoje, aš pasisakau už to registro buvimą“, – žurnalistams Seime teigė J. Olekas.
„Kol kas matau daugiau naudos viešajame registre. Reikėtų dar pasikontaktuoti, nes tų viešųjų registrų nėra tiek daug. Turime kaimyninėje Lenkijoje. Generalinė prokurorė informavo, kad vienoje iš Jungtinių Amerikos Valstijų yra toks registras. Jeigu jis būtų labai efektyvus, tai jis turėtų paplisti daugelyje valstybių, gal tik viena, kita galėtų neturėti. Jo kažkodėl nepopuliarina“, – dėstė jis.
Parlamento vadovo teigimu, Seimas jau rudens sesijoje galėtų priimti sprendimus dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimų ir seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registro.
„Bausmių vykdymo kodekso atitinkamo straipsnio pakeitimai ir šio nusikaltėlių registro paskelbimas – manau, kad mes rudens sesijoje Seime turėsime šiuos dalykus apsvarstyti“, – komentavo jis.
Pirmadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad Seimas turėtų grįžti prie iniciatyvos sukurti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teigė, kad tokia idėja yra svarstytina.
Apie poreikį grįžti prie diskusijų dėl seksualinių nusikaltėlių viešojo registro pirmadienį tarpinstituciniame pasitarime kalbėjo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Anot ministrės, šiuo aspektu reikėtų rasti kompromisą ir žmogaus teisių klausimu, esą nekalbama apie registrą, kuris galiotų visą gyvenimą.
Vis dar laukia atsakymo iš G. Grušo
Susitikęs su generaline prokurore, Seimo pirmininkas planuoja pokalbį ir su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu. Vis dėlto, pasak parlamento vadovo, kol kas atsakymo jis nesulaukė.
„Taip, aš paprašiau susitikimo (...) ir iš arkivyskupo laukiame atsakymo“, – sakė J. Olekas.
Paklaustas, ar iš G. Grušo visiškai nesulaukta atsakymo, politikas teigė nenorintis daryti išvadų dėl tokios situacijos.
„Pradžioje neturėjau tiesioginio kontakto, o vėliau buvo pranešta, kad laukiama atsakymo“, – sakė jis.
„Toks laikas, nekaltinkite. Neturiu atsakymų, aplinkybių, dėl ko. Su arkivyskupu susitiksime“, – pridūrė J. Olekas.