Parlamente – STT vadovo vizitas: paaiškino, kodėl įspėjo Seimo valdybą (2)

Vis tik, pasak L. Pernavo, STT kreipėsi į Seimo vadovybę, mat jų gautoje informacijoje įžvelgiama galimų rizikų, kurias parlamentarai galėtų įsivertinti.

„Tarnyba nuolat gauna informaciją apie vienokias arba kitokias korupcines rizikas arba pažeidimus. Ir tarnyba pagal savo įstatymą tai vertina. Pagal kompetenciją tarnyba vertina, ar buvo, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika – t. y., per baudžiamojo įstatymo prizmę.

Jeigu, gi, kaip ir šiuo atveju, mes nematome požymių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, mes pagal savo įstatymą turime teisę tą informaciją persiųsti atitinkamai institucijai, kad institucija galėtų pati įsivertinti. Ką mes ir padarėme“, – žurnalistams po susitikimo sakė L. Pernavas.

„Mes nusikalstamos veikos požymių nenustatėme“, – pakartojo jis.

Nors STT raštuose užsimenama apie klausimų keliančius įdarbinimus bei galimas korupcines rizikas, L. Pernavas nurodė, kad Seimo valdybai pateikta informacija nėra tarnybos medžiaga.

„Mes rašte persiuntėme informaciją, kuri buvo gauta tarnybos. Tai nėra tarnybos informacija, tai yra tarnybos gauta informacija“, – akcentavo jis, neatskleisdamas nei šios informacijos šaltinių, nei gautų pranešimų skaičiaus.

„Jeigu mes matome tam tikras galimas korupcines rizikas arba galimus tam tikrus pažeidimus – pabrėžiu, galimus – tai mes tą informaciją persiunčiame, kad viena ar kita institucija galėtų ją įsivertinti ir, esant reikalui, padaryti kažkokias korekcijas“, – pakartojo jis.

L. Pernavo teigimu, kiek anksčiau gavus Liberalų sąjūdžio frakcijos kreipimąsi, STT pradėjo Seimo kanceliarijoje veikiančių tvarkų antikorupcinį vertinimą. Pastarosios galioja nuo 2017-ųjų metų.

„Šiuo metu tarnyba vertina atrankos ir įdarbinimo tvarką ir, matyt, artimiausiu metu mes pateiksime savo išvadas, kurias persiųsime ir Seimo valdybai, ir Seimo kanceliarijai“, – teigė STT vadovas.

Su L. Pernavu susitiko Seimo vicepirmininkės Orinta Leiputė, Jūratė Zailskienė bei Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pastaroji po pokalbio su STT vadovu žurnalistams teigė, kad situacija tapo aiškesnė – tarnyba neįžvelgia konkrečių nusikalstamų veikų, tačiau perspėjo dėl pakankamai rimtų rizikų, į kurias reikia atkreipti dėmesį.

„Esminis dalykas, kad ponas Pernavas mus informavo, jog kažkokių padarytų veikų STT neįžvelgia. Tačiau įžvelgia tokias sistemines korupcines rizikas, apie kurias turėjo, jautė pareigą įspėti valdybą“, – sakė politikė.

Ji pabrėžė, kad kalbama apie prevencinį STT veiksmą, o ne konkretaus nusikaltimo tyrimą.

„Kriminalo nėra, bet, kita vertus, yra pakankamai daug nerimo, kad kyla rizikos“, – situaciją apibendrino politikė.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, sulaukus STT antikorupcinio vertinimo bus sprendžiama, ar yra poreikis tobulinti galiojančias Seimo kanceliarijos darbinimo tvarkas.

Savo ruožtu O. Leiputė nurodė, kad iš STT gauta informacija daugiau yra prevencinio pobūdžio.

„Mes pasidalinome, tiksliau, tarnybos vadovas pasidalino informacija, pakomentavo šiek tiek tą raštą, kurį pateikė per du kartus, padiskutavome ir apsitarėme, ką darysime toliau“, – sakė O. Leiputė.

Socialdemokratė pabrėžė, kad STT nekalbėjo apie konkrečius neskaidrius įdarbinimus.

„Apie neskaidrius įdarbinimus kažkokius tai tikrai kalbėti negalėtume. Kalbėjome apie galimas rizikas, o ne apie kažkokius konkrečius įdarbinimus“, – nurodė ji.

Nors STT antrajame rašte valdybai nurodo, kad jų gautoje informacijoje teigiama apie su Seimo kancleriu Algirdu Stončaičiu susijusių asmenų įdarbinimą kanceliarijoje, apie šią aplinkybę susitikime kalbėta nebuvo.

„Apie konkrečius su Stončaičiu susijusius partinius ar darbinius (ryšius – Lrytas) kalbos nebuvo. Ir minimas laikotarpis yra 2024 m. birželio mėnuo“, – sakė O. Leiputė.

Seimo vicepirmininkės nurodė, kad kitą savaitę darbo grupė žada susitikti su parlamento kancleriu A. Stončaičiu.

STT dar birželį kreipėsi į Seimo valdybą ir prakalbo apie parlamento kanceliarijos įdarbinimo procedūrose galimai egzistuojančius sisteminius pažeidimus ir rizikas.

Teisėsaugos duomenimis, pažeidimai susiję ne tik su formaliu atrankų organizavimu, bet ir su konkrečia jų eiga: informacijos viešinimu, nešališkumo deklaravimu, vertinimo objektyvumu. Taip pat atkreiptas dėmesys į rizikas, susijusias su viešaisiais pirkimais.

Atsižvelgdama į tai, kad personalo administravimas yra tiesioginė Seimo kanclerio atsakomybė, tarnyba ragino šio klausimo nepalikti tik jo diskrecijai – taip esą būtų užtikrintas objektyvumas.

Seimo valdybos prašyta inicijuoti nepriklausomą kanceliarijos atrankų ir susijusių procedūrų vertinimą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio mėnesio. Tačiau parlamento vadovybė nutarė kreiptis į STT papildomos informacijos, prašant pateikti daugiau detalių. Duomenų pasikreipta ir į Viešojo valdymo agentūrą.

Antrąjį raštą STT Seimo valdybai pateikė dar birželio 29 d. Vis tik, Seimo vadovybė jį vertino tik rugpjūčio pradžioje vykusiame posėdyje – tuomet ir suburta klausimui spręsti skirta darbo grupė.

Dokumente, su kuriuo susipažino ir Lrytas, atskleidžiama daugiau, nors ir aptakių detalių. Vis tik, besta pirštu į Seimo kanclerį.

STT gautoje informacijoje akcentuojama, kad parlamento kanceliarijoje galėjo būti įdarbinti asmenys, susiję su A. Stončaičiu.

„Nuo 2024 m. pabaigos Seimo kanceliarijoje buvo įdarbinti asmenys, kurie susiję su Seimo kancleriu partiniais ar buvusiais darbiniais ryšiais, jo iniciatyva ir jo pasirinkimu. Konkursai galimai buvo fiktyvūs, jeigu apskritai jie buvo. Šių asmenų priėmimo tikslu buvo sukurti nauji etatai“, – nurodoma STT gautoje informacijoje.

A. Stončaitis tapo Seimo kancleriu būtent 2024 m. gruodį. Prieš tai jis priklausė Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, praėjusioje kadencijoje buvo išrinktas į parlamentą. Anksčiau dirbo Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kancleriu, Policijos departamente.

STT Seimo valdybą taip pat informavo, kad, tarnybos gautais duomenimis, tam tikri asmenys iš pradžių Seimo kanceliarijoje buvo įdarbinti pagal darbo sutartį – ne ilgiau kaip pusmečiui, nevykdant jokios atrankos ir niekur neskelbiant tokios informacijos, įdarbinimui taikant išimtį. Vėliau esą su šiais asmenimis pasirašytos neterminuotos darbo sutartys, galimai nevykdant įprastų atrankos procedūrų.

Galiausiai, dokumente įspėjama ir apie Seimo kanceliarijoje įdarbintus asmenis, kurie yra susiję su viešųjų pirkimų procesais, nors gali turėti ir privačių interesų ar kitų sąsajų.

Pats A. Stončaitis – tiek po pirmojo, tiek po antrojo STT raštų – tvirtino, kad jaučiasi ramiai. Anot jo, kanceliarijoje vykstantys konkursai atitinka visus numatytus reikalavimus.

„Aš absoliučiai ramus ir absoliučiai rami organizacija. Absoliučiai“, – anksčiau portalui Lrytas yra teigęs kancleris.