„Visiems mums yra šokas – ir dvasininkų, ir Bažnyčios bendruomenei, ir visai Lietuvai – turėti prieš akis tokią sisteminio lūžio krizę. Labai dėkoju visai teisėsaugos, prokuratūros aparatui, kad atrado, išryškino visą tą situaciją“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Vilniaus arkivyskupas.
„Tai mums visiems parodo, kad yra labai svarbu, jog visi žiūrėtume, visi atpažintume tuos ženklus, kur tokie dalykai vyksta“, – akcentavo G. Grušas.
Dvasininko nuomone, Bažnyčioje esantys pagalbos mechanizmai veikia, bet aukoms esą neretai stinga padrąsinimo prabilti.
Po kunigų pedofilijos atvejų – J. Oleko noras susitikti su G. Grušu: atsakymo vis dar nesulaukė
„Mechanizmas yra sudarytas, yra galimybė. Reikia suprasti, kad pačioms aukoms yra sunku, dažnai jie jaučiasi kažką padarę neteisingai (...), bet yra tas padrąsinimas, kad pasiskambintų, kad kreiptųsi. ir tais atvejais ne su viena auka esu kalbėjęs – ne šiuo atveju, bet ir kitais – pagalbos yra, kreiptis tikrai galima ir reikia“, – nurodė G. Grušas.
„Mechanizmas tikrai yra, bet to raginimo, supratimo – kaip ir kitais atvejais – yra tų greitųjų linijų, kur žmonės gali kreiptis ir gauti tą pagalbą, bet tik reikia raginimo ir padrąsinimo“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
Teisme – pirmasis posėdis kunigo T. Švedavičiaus byloje, spręs dėl turto arešto taikymo
Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį surengs pirmąjį posėdį seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus baudžiamojoje byloje. Pati byla dar nebus nagrinėjama, tačiau bus sprendžiama dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamojo turtui.
Teismų informacinė sistema LITEKO skelbia, kad teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka nagrinės klausimą dėl laikinų procesinių priemonių taikymo. Rašytinis procesas numato, kad byloje dalyvaujantys asmenys nekviečiami ir posėdyje nedalyvauja, tad nei kaltinamasis, nei jo gynėjas ar kitos bylos šalys į teismą nevyks.
Teisėjas A. Cininas Eltą informavo, kad baigiasi terminas ir teismas savo iniciatyva sprendžia jau anksčiau skirto laikino nuosavybės teisių termino pratęsimą.
Anksčiau prokuratūra skelbė, jog byloje pateikti civiliniai ieškiniai, tad kunigui taip pat apribota teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Tuo metu Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas teigia, kad seksualiniais nusikaltimais kaltinamas T. Švedavičius yra pažadėjęs nukentėjusiems atlyginti žalą.
„Pats kunigas yra pasiryžęs žalos atlyginimui, jis yra pažadėjęs skirti pinigus (...). Dabar laukiame tų konkrečių žingsnių, bet jis yra pats pažadėjęs skirti pinigų žalos atlyginimui“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė G. Grušas.
Kiek anksčiau jis yra sakęs, jog T. Švedavičius prašosi būti atleistas iš kunigystės.
Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų. Šiuo metu visi minėti asmenys yra pilnamečiai.
Nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų teismai priteisia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, išlaidas už advokatus.
Pavyzdžiui, į kalėjimą 7 metams uždarytas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius turėjo atlyginti teismo priteistą 32 tūkst. eurų turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems.
Nusikaltimai vykdyti ilgus dešimtmečius
Manoma, kad T. Švedavičius nusikaltimus vykdė nuo 2002-ųjų iki 2025 m. Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui – Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius pažymėjo, kad nėra duomenų, jog kunigai nusikaltimus būtų darę kartu. Tačiau, pasak jo, tiriant vieną bylą gauta medžiaga, kuri virto kitu tyrimu.
„Dalis duomenų, reikšmingų kitam tyrimui, buvo gauti vieno iš tyrimo metu, atlikus proceso veiksmus. Atlikus proceso veiksmus, nustatytos papildomos aplinkybės, kurios išsirutuliojo į atskirą tyrimą“, – dėstė prokuroras.
J. Laucius tiksliai neįvardijo, kokiu būdu teisėsaugą pasiekė informacija apie galimai padarytus nusikaltimus.
T. Švedavičius į kunigus įšventintas 2001 metų birželio 29 d. Pernai jis paskirtas Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu, šias pareigas jis ėjo iki 2025 metų gruodžio 19 d. Iki tol jis dirbo dar trijose parapijose Trakų ir Šalčininkų rajonuose.
Tuo metu R. Peciunas į kunigus įšventintas 1999 metų lapkričio 21 d. Jis ir T. Švedavičius skirtingu metu yra dirbę tose pačiose Paluknio Šv. Jono Krikštytojo ir Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapijose. R. Peciuno byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tuo metu sunkiais nusikaltimais kaltinamo T. Švedavičiaus bylą nagrinės Vilniaus apygardos teismas, teisiamasis posėdis šioje byloje dar nepaskirtas.
Eltos žiniomis, T. Švedavičiaus bylą nagrinėti gavusi teisėja kol kas atostogauja, tad pirmuosius posėdžius ji paskirs tik grįžusi iš atostogų rudenį.