Iš M. Sinkevičiaus – raginimai tarnyboms: audros pasekmių likvidavimas turėtų būti spartesnis (5)

Pasak jo, ekstremalios orų sąlygos lėmė, kad dar šiandien daug šalies gyventojų neturi elektros, per 60 tūkst. žmonių – ir mobiliojo ryšio.

„Nepaisant to, kad audra vyko savaitgalį, manau, (...) kad pasekmių likvidavimo greitis turėtų būti spartesnis. Turi būti pasitelkiamos absoliučiai visos pajėgos, kiek mes jų turime“, – po tarpinstitucinio pasitarimo pirmadienį sakė M. Sinkevičius.

„Pavesta įmonės („Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) – Lrytas) vadovams telkti visas įmanomas pastangas – rangovus, subrangovus, kad tą situaciją likviduotume kaip įmanoma greičiau“, – nurodė jis.

M. Sinkevičiaus teigimu, iššūkių likviduojant audros padarinius kyla dėl specializuotos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo.

„Net ir pasitelkdami visus įmanomus (specialistus – Lrytas), mes turime tam tikrus greičius, kaip mes galime operatyviai vėl sugrąžinti elektrą“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

„Labai apgailestauju visuomenės, kad audros padariniai yra tokio masto, kad nesugebame per dieną likviduoti. Tai kurį laiką užtruks“, – pridūrė jis.

Premjeras akcentavo, jog pastarojo savaitgalio audra išryškino ilgai brendusias problemas valstybėje, todėl, likvidavus padarinius, bus ieškoma papildomų strateginių sprendinių, kaip užtikrinti elektros tiekimą net ir tokiose situacijose.

„Akivaizdu, kad ši situacija su audra apnuogino valstybės, turbūt, senas problemas, kurios galbūt nebuvo spręstos ir dėl to mes turime tą, ką turime. Šiandien turime situaciją, kurią reikia likviduoti, ir judėti į priekį. O tada grįšime prie strateginių sprendimų“, – sakė jis.

„Aš manau, kad yra labai aiškiai taisytinų vietų. Ir tikrai nereikės laukti dar vienos pakartotinės audros, kad ją sugebėtume ištaisyti“, – pažadėjo M. Sinkevičius.

Pasak energetikos ministro Luko Savicko, akivaizdu, kad situacija dėl praūžusios audros apima daugybės skirtingų sričių ratą.

„Ir tos kelios dienos, o kai kuriems galbūt ir savaitė be elektros, yra milžiniškas išbandymas. Ir akivaizdu, kad reikalingas atsiprašymas gyventojų, atsiprašymas didele dalimi ir iš mūsų ESO, dėl to, kad pasirengimas šiai situacijai akivaizdu, kad turi spragų“, – aiškino ministras.

Pasak L. Savicko, susitikime kalbėta, kaip užtikrinti kiek įmanoma spartesnį elektros energijos tiekimą.

„Deja, tie terminai yra ganėtinai ilgi. Be abejo, lūkestis išlieka toks, koks yra numatytas įstatymuose – 72 valandos yra tas tikslas, į kurį mes norėtume, kad būtų orientuojamasi didžiajai daliai gyventojų, kurie šiuo metu neturi elektros energijos.

Akivaizdu, kad nesuspėjus toliau turės būti mokamos, kaip numatyta, kompensacijos“, – pranešė ministras.

L. Savickas pabrėžė – sisteminiai sprendimai tikrai bus reikalingi.

„Ne veltui jau daug yra kalbų apie kabeliavimų tempų spartinimą. Akivaizdu, kad jeigu būtų padaryti tie darbai, jeigu 6 tūkstančiai kilometrų linijų, kurios yra pavojingos, miškuose, jeigu šiuo metu jos būtų kabeliuotos, tai kalbėtume ne apie šimtus tūkstančių, o apie dešimtis tūkstančių vartotojų be elektros. Ir kalbėtume apie atstatymą ne per nepilną savaitę, bet kalbėtume apie vieną arba dvi paras“, – dėstė energetikos ministras.

Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, labiausiai audra paveikė geležinkelių sektorių. Nors per porą parų traukinių eismas buvo atkurtas, ne visur atstatytas elektros tiekimas – kai kur valdymas vyksta vis dar rankiniu būdu.

„Iš viso buvo paveikta per 400 kilometrų geležinkelių ruožų iš 2 tūkst. kilometrų“, – kalbėjo ministras.

„Iš operacijų reikėjo išimti 4 keleivinius traukinius dėl traukinių pažeidimų, dėl staigaus stabdymo jie buvo apgadinti“, – pridūrė jis.

Bendrai, J. Taminsko teigimu, buvo paveikta beveik 8 tūkst. keleivių, per 100 traukinių. Tiesa, ministras džiaugėsi, jog pavyko užtikrinti sklandų tranzitinių traukinių iš ir į Kaliningradą judėjimą.

Vis tik, Susisiekimo ministerijos vadovas pabrėžė, jog audra „visu gražumu apnuogino“ telekomunikacijų sektoriaus problemas. J. Taminskas informavo, jog vis dar neveikia antrinė „Oro navigacijos“ stebėjimo sistema.

„Yra rimtos problemos su privačiais bokštais – telekomunikacijų operatorių. Ir tai sukėlė neigiamas pasekmes ir mums. Iki pat šio momento neveikia „Oro navigacijos“ antrinė oro stebėjimo sistema, ji yra sudiegta ant privačių (telekomunikacijų tiekėjų – Lrytas) bokštų. Ten nėra elektros tiekimo, mes jos neturime“, – piktinosi socialdemokratas.

„Įvykus tokiam incidentui iš dalies oro navigacija tampa pusaklė“, – neslėpė jis.

Jo teigimu, „Oro navigacijai“ pavesta kontaktuoti su Lietuvos radijo ir televizijos centru dėl galimybės perkelti oro stebėjimo įrenginius į bokštus, kuriuose energija yra teikiama nepriklausomai nuo tinklo gedimų.

Savo ruožtu Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos narys Darius Kuliešius aiškino, kad, apibendrinus visų mobiliojo ryšio operatorių pateiktą informaciją, skaičiuojama, jog apie 66 tūkst. vartotojų neturi elektroninio ryšio paslaugų.

„Situacija yra dinamiška, besikeičianti į gerąją pusę, kadangi pats pikas buvo sekmadienio vidurdienis, kuomet du kartus daugiau neveikė tinklo ir keletą kartų daugiau vartotojų ryšio neturėjo.

Iš bendro skaičiaus viso tinklo, kurių mes skaičiuojame apie 6000 bazinių stočių, šiuo metu neveikia apie 550 – tai yra 10 procentų bendro tinklo. Gera žinia, kad magistralinis ir kritinis korinis tinklas veikia be sutrikimų“, – nurodė D. Kuliešius.

Šiandien didžiausios problemos yra nutolusiose, miškingose vietovėse, kur yra sudėtinga atvykti prie bazinių stočių ir atstatyti elektros tiekimą.

„Bendras paveiktas teritorijos žemėlapis atrodo taip, kad daugiausia poveikio ryšio paslaugoms buvo fiksuota šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, centrinėje Lietuvos dalyje ir pietinėje Lietuvos dalyje – būtent tie patys žemėlapiai, kas yra susiję ir su elektros sutrikimais“, – kalbėjo RRT atstovas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs ESO vadovas Renaldas Radvila pranešė, kad po šeštadienį praūžusios audros elektros tiekimą pavyko atstatyti daugiau negu 50 proc. klientų, kuriems jis buvo sutrikęs. 

„Didžiausia audra, kurią turėjome šeštadienį, padarė ženklią įtaką tinklui. Dėl jos 268 tūkst. klientų neturėjo elektros energijos“, – pirmadienį teigė R. Radvila.

„Šiandieną, valandos senumo duomenimis, mes turime 120 tūkst. klientų, kurie vis dar yra be elektros energijos. Per sekmadienį ir (pirmadienio – Lrytas) pirmą dienos pusę pavyko atstatyti tiekimą daugiau negu 50 proc. klientų“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, šeštadienį šalyje praūžė jau seniai regėto galingumo audra. Stichija pražudė vieną žmogų, dar 4 buvo sužeisti.

Po šeštadienio be elektros Lietuvoje liko per 268 tūkst. gyventojų. ESO duomenimis, pirmadienio rytą elektros vis dar neturėjo apie 129 tūkst. klientų – daugiausiai Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.

Anot ESO vadovo R. Radvilos, energijos tiekimo atstatymas šiuose regionuose gali užtrukti iki šeštadienio, tuo metu Šiauliuose ir Klaipėdoje tiekimas turėtų būtų atkurtas dar pirmadienį.

Savaitgalį rekordinio skambučių skaičiaus – 33,5 tūkst. – sulaukė ir Bendrasis pagalbos centras (BPC) – vien šeštadienį fiksuota 24,4 tūkst. gyventojų kreipimųsi.

BPC duomenimis, skambučių srautas šeštadienį sparčiai augo nuo 14 val., o didžiausias pikas fiksuotas 16–18 val.

Savo ruožtu savaitgalį ugniagesiai gelbėtojai maždaug 2,5 tūkst. kartų vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių.

Sekmadienio rytą sušauktas specialus tarpinstitucinis pasitarimas dėl audros padarinių šalinimo. Kaip po jo teigė premjeras M. Sinkevičius, nepaisant didelio masto žalos, kol kas valstybės lygiu neplanuojama skelbti ekstremalios situacijos.

„Situaciją stebime ir nereiškia, kad ji negali būti dinamiška ir kisti“, – sekmadienį sakė M. Sinkevičius.

Tuo metu Kazlų Rūdos savivaldybėje skelbiama ekstremali situacija. Savivaldybės meras Mantas Varaška nurodė, kad elektros tiekimas vis dar neatkurtas maždaug 1,2 tūkst. vartotojų. Tai, anot jo, reiškia, kad be elektros gali būti likę apie 3–4 tūkst. gyventojų.