ELTA glaustai: po potvynių Nepale dingusia be žinios paskelbta viena Lietuvos pilietė

Tuo metu tarp svarbiausių dienos ekonominių aktualijų – prezidento kritika tinklų operatoriaus komunikacijai, šalyje dešimtims tūkstančių vartotojų po audros vis dar neturint elektros.

Užsienio aktualijose – JAV žiniasklaidos pranešimai apie CŽA vadovo įspėjimą Maskvai nepulti NATO šalių, augantis potvynių bei nuošliaužų Nepalo ir Tibeto pasienyje aukų skaičius, Latvijoje svarstomas siūlymas dėl Rusijos eskalacijos grėsmės skelbti nepaprastąją padėtį rytiniame pasienyje ir Baltijos šalių, Lenkijos bei Suomijos eurokomisarų laiškas Europos Komisijos pirmininkei.

Nepale po pražūtingų potvynių oficialiai dingusia be žinios paskelbta viena Lietuvos pilietė. Tai patvirtino Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Aistė Stakėnienė. Ji nurodė, kad potvyniui užklupus pasienio teritoriją, lietuvė su piligrimų grupe buvo migracijos pastate. Pasak kanclerės, ministerija palaiko ryšį su Nepalo institucijomis, o prie lietuvės paieškos prisideda ir šalyje dirbantis Lietuvos garbės konsulas. URM taip pat bando susisiekti su dingusios pilietės artimaisiais.

Ministerijos duomenimis, Nepale šiuo metu yra ir daugiau Lietuvos piliečių, tačiau jie nėra potvynių paveiktame regione. Milžiniška potvynio banga, kurią, JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, sukėlė ledyno griūtis, trečiadienį Nepalo ir Tibeto pasienio regione sunaikino ištisus miestus ir kaimus. Skelbiama apie šimtus žuvusiųjų, daugiau nei tūkstantis žmonių laikomi dingusiais be žinios.

Neskelbtą JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo vizitą Maskvoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aptars prasidėjus parlamento rudens sesijai. Anot komiteto pirmininko Rimanto Sinkevičiaus, šis klausimas „nėra degantis“. Poreikį aptarti CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitą išreiškė konservatorius, Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

„The Wall Street Journal“ (WSJ) ir „CBS News“ pranešė, kad CŽA vadovo tikslas buvo įtikinti Rusiją nepulti NATO narių, atsižvelgiant į JAV žvalgybos vertinimus, kad Maskva gali norėti išbandyti aljansą. Pati CŽA atsisakė komentuoti šią kelionę. Pasak „ABC News“, vienas šaltinis teigė, kad J. Ratcliffe‘as per susitikimus Maskvoje taip pat užsiminė apie Iraną.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) valdybos pirmininkė Ineta Kursevičienė sako gavusi patvirtinimą iš premjero Mindaugo Sinkevičiaus, kad artimiausiu metu bus parengtas 5 metų planas pareigūnų algų augimui ir darbo sąlygų gerinimui. I. Kursevičienė sako, kad toks susitarimas galėtų būti pasiektas iki naujų metų. Vienas iš pareigūnų keltų reikalavimų – siekis, kad minimalus darbo užmokestis pradedančiajam pareigūnui siektų 1,5 tūkst. eurų „į rankas“. Tai galėtų padėti užtikrinti dirbančių pareigūnų išlaikymą darbo vietose bei pritraukti naujų.

Po susitikimo su pareigūnų atstovais, premjeras teigė, kad Vyriausybės programoje numatyta siekti priedo už tarnybos stažą atkūrimo, sudaryti geresnes sąlygas derinti tarnybą ir šeimos gyvenimą bei skatinti pareigūnus ilgiau pasilikti tarnyboje. Taip pat, anot jo, siekiama stiprinti kolektyvinius darbo santykius ir profesinių sąjungų dalyvavimą priimant sprendimus. Vyriausybės duomenimis, šiemet statutinių tarnybų bendras darbo užmokesčio fondas padidėjo 7 proc., pareigūnų atlyginimams papildomai skirta 39,2 mln. eurų.

Po smarkios savaitgalio audros dideliam skaičiui gyventojų dar neatkūrus elektros tiekimo, prezidentas Gitanas Nausėda „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) komunikaciją vartotojams vadina klaidinga. Šalies vadovas taip pat ragina Valstybės kontrolę (VK) po pilno elektros atkūrimo įvertinti esamą kompensacijų gyventojams tvarką.

Pasak komentaro, kurį Eltai perdavė prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, chaotiška ESO komunikacija vartotojams kelia abejones dėl teisėtų lūkesčių į kompensacijas ir ESO patikimumu. ESO jau skelbė kompensuosiantis tiesioginius audros nuostolius klientams, kuriems elektros tiekimo atstatymas užtrunka ilgiau nei 72 val. – maksimali kompensacijos suma supaprastinta tvarka sieks 220 eurų. Prašymus nuo rugsėjo bus galima pateikti per ESO savitarną.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad ESO vadovo Renaldo Radvilo atsakomybės dėl audros padarinių likvidavimo klausimą kol kas reikėtų atidėti. Jis mano, kad reikia palaukti ir pamatyti galutinį rezultatą. Anot ministro, svarbiausias prioritetas šiuo metu yra spartūs elektros tiekimo atstatymo darbai.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad krizės metu reikėtų susilaikyti nuo kaltųjų paieškų ir koncentruotis į problemų sprendimą. Taip jis kalbėjo paprašytas įvertinti po savaitgalį Lietuvoje praūžusios audros kilusią kritiką institucijoms. Pasak NKVC vadovo, kaltųjų paieškos krizės metu nėra produktyvios, o savivaldybės turėtų aiškiai įvardyti, kokios pagalbos joms reikia. Kaip teigiamą pavyzdį jis išskyrė Vilniaus rajono savivaldybę. Kalbėdamas apie progresą atstatant elektros tiekimą, jis pažymėjo, kad situacija po audros gerėja, nors skirtinguose sektoriuose – nevienodu tempu.

Opoziciniai Seimo konservatoriai pasiūlė užbaigti dabar numatytą 2 tūkst. kilometrų elektros tinklų kabeliavimą, o vietoje papildomo šios programos etapo – įsigyti 150 tūkst. didžiausios rizikos individualiems namams skirtų rezervinių generatorių. Anot politikų, dabar siūlomas papildomas kabeliavimas iki 6 tūkst. kilometrų tinklo valstybei kainuotų 320 mln. eurų, tuo metu generatorių programa būtų 5,3 karto pigesnė – siektų 60 mln. eurų.

Šį planą konservatoriai ketvirtadienį posėdyje pristatė energetikos ministrui bei ESO vadovui. Anot konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno, vidutinio galingumo generatorius galėtų kainuoti apie 400 eurų, ESO gyventojams galėtų padėti juos kofinansuoti. Dėl to siūlomas toks generatorių įsigijimo mechanizmas, kad gyventojas mokėtų apie 100 eurų, o valstybė arba ESO – apie 300 eurų, kitaip sakant, žmonėms būtų taikoma 75 proc. kainos subsidija. Energetikos ministras L. Savickas teigė, kad konservatorių siūlymas yra konstruktyvus, jį kartu su kitomis priemonėmis galima bus svarstyti pilnai atkūrus elektros tiekimą. Tuo metu ESO vadovas R. Radvila tikino, kad atkūrus elektros tiekimą turės būti svarstomi visi siūlymai, kurie padėtų ateityje didinti tinklo atsparumą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narį, socdemų atsakingąjį sekretorių ir buvusį Vyriausybės vicekanclerį Justą Pankauską prokuroras prašo pripažinti kaltu „čekiukų“ baudžiamojoje byloje, 4 metams atimti jam teisę dirbti valstybės tarnyboje ir skirti 5 tūkst. eurų baudą. Prokuroras per posėdį Alytaus apylinkės teisme J. Pankauską prašė pripažinti kaltu dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo. Kaltinimai J. Pankauskui susiję su 2019–2021 m. eitomis Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario pareigomis. Teisėsauga įtaria, kad politikas suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas degalų įsigijimo išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Manoma, kad J. Pankauskas teikė svetimus kuro kvitus kaip savo. Tačiau yra ir jo artimųjų banko kortelėmis apmokėtų kvitų. Pateikus šiuos kvitus neva kaip išlaidas tarybos nario veiklai, politikui Lazdijų rajono savivaldybės administracija nepagrįstai išmokėjo 2 tūkst. 516 eurų. Kaltintojas nesutiko, kad 43 metų J. Pankauskas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojui tėvui, jis kėlė kėlė klausimą, ar J. Pankausko tėvas yra vertas pasitikėjimo, nes jo kvitai pateko į sūnaus ataskaitas ir už juos buvo gautos išmokos. Kęstučio Liudviko Pankausko kortele 2020 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio mėnesiais buvo apmokėtas kuras, vėliau sūnus gavo kompensacijas.

Pačiame Vilniaus centre įsikūrusioje Užsienio reikalų ministerijoje ryte buvo kilęs nedidelis gaisras. Jis greitai buvo suvaldytas, pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta, pastatas nenukentėjo. Buvo pranešta, kad Juozo Tumo-Vaižganto gatvėje įsikūrusioje ministerijoje atvira liepsna dega ventiliacijos šachta. Iš pradžių kilo dūmai, vėliau pasirodė atvira liepsna. Į įvykio vietą buvo išvykusios 4 gaisrinės cisternos ir autokopėčios.

Parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė ankstesnius teismų nuosprendžius už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą. Kasacinį skundą pateikė nuteisto politiko advokatas Vytautas Sirvydis. Prašoma peržiūrėti žemesnių instancijų teismų nuosprendžius, juos panaikinti, o bylą nutraukti. LAT dar spręs, ar priimti šį skundą. Kasacinis teismas sprendžia dėl kiekvieno paduoto skundo priėmimo, ar jis atitinka kasacijai keliamus reikalavimus ir pan.

Liepą Lietuvos apeliacinis teismas padidino R. Žemaitaičiui anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Apeliacinis teismas savo sprendimu konstatavo, kad R. Žemaitaitis pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai nuteistas dėl viešo tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenis dėl jų žydų tautybės bei dėl viešo nacistinės Vokietijos Lietuvoje įvykdyto Holokausto šiurkštaus menkinimo užgauliu ir įžeidžiančiu būdu. Teismas iš dalies tenkino prokuroro apeliacinį skundą ir nusprendė, kad R. Žemaitaitis, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs tris tekstus, padarė tęstinį nusikaltimą, tai yra šiurkščiai menkino Holokaustą.

Į Lietuvą laikinai atvykusius žydus Vilniuje apspjovusiam vyrui siūloma apriboti laisvę – prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroras prašo kaltu dėl kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų žydų tautybės ir religijos bei viešosios tvarkos pažeidimo pripažinti sostinės gyventoją G. L. (gim. 1972 m.). Minėtas G. L. yra Gintaras Liutkevičius, socialinėje erdvėje prisistatantis kaip Grafas Liutkevičius. Jis vasarą socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paviešinęs vaizdo įrašą su užrašu „Naujas IŠŠŪKIS: „apspjauk sionistą ir paviešink“.

Vaizdo įraše matyti, kaip G. Liutkevičius prieina prie žydų tautybės asmenų, bando juos kalbinti lietuviškai, tačiau jie paprašo kalbėti angliškai. Tuomet galimai įrašo autorius angliškai sako girdėjęs, esą žydai mėgsta spjaudyti ant krikščionių. Vyrai tai bando neigti. Tada vaizdo įrašo autorius liepia vyrams važiuoti namo, o vėliau juo apspjaudo. Pasak prokuratūros, G. L. kaltinamas tuo, jog liepą viešoje vietoje Vilniuje, elgdamasis agresyviai ir įžūliai, piktybiškai tyčiodamasis, be priežasties, priėjęs prie trijų laikinai į Lietuvą atvykusių žydų tautybės asmenų, judaizmo religijos mokytojų – rabinų, tuo metu filmuodamas telefonu, savo žodžiais ir veiksmais (apspjaudamas) juos niekino, iš jų tyčiojosi ir skatino neapykantą dėl jų žydų tautybės ir judaizmo religijos.

Prokuroras teismo prašo priimti baudžiamąjį įsakymą, kuriuo G. L. būtų pripažintas kaltu dėl šių nusikaltimų ir jam būtų paskirtas laisvės apribojimas 12 mėnesių, šiuo laikotarpiu įpareigojant G. L. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei sudalyvauti elgesio pataisos programoje. G. L. taip pat turi atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą.

Neįprastas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe'o vizitas į Maskvą šią savaitę buvo skirtas įspėti Rusiją dėl bet kokio puolimo prieš NATO valstybes nares, pranešė JAV žiniasklaida. „The Wall Street Journal“ ir „CBS News“ pranešė, kad J. kelionės tikslas buvo įtikinti Rusiją nepulti NATO narių, nes JAV žvalgyba, kaip pranešama, vertina, kad Maskva gali mėginti išbandyti Aljansą.

„Politico“ pranešė, kad J. Ratcliffe’o įspėjimas buvo susijęs su galima eskalacija, į kurią būtų įtrauktos NATO rytinio flango sąjungininkės Baltijos regione. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šiuos žiniasklaidos pranešimus vadino „bauginančiomis istorijomis“, kurios esą „neturi nieko bendra su tikrove“, ir savo ruožtu apkaltino Europos šalis „labai agresyvia politika“ prieš Rusiją. Baltieji rūmai į daugkartinius prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė, o JAV prezidentas CŽA vadovo vizitą Maskvoje vadino „pusiau rutininiu“, leisdamas suprasti, kad J. Ratcliffe'as ten lankėsi aptarti karo Ukrainoje.

Staigių potvynių ir nuošliaužų Nepalo ir Tibeto pasienyje aukų skaičius išaugo iki 362. Daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių laikomi dingusiais be žinios, nemaža jų dalis – užsieniečiai. Trečiadienį milžiniška potvynio banga, kurią, JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, sukėlė ledyno griūtis, Nepalo ir Tibeto pasienio regione sunaikino ištisus kaimus. Jungtinės Valstijos pažadėjo skirti 500 tūkst. dolerių skubios pagalbos, Jungtinė Karalystė – 5 mln. svarų sterlingų, o Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija – 1,4 mln. JAV dolerių. Europos Sąjunga pranešė aktyvavusi savo palydovinės stebėjimo sistemos „Copernicus“ pajėgumus, siekdama padėti gelbėjimo darbams. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė išsiuntusi skubios medicininės pagalbos priemonių.

Latvijos klimato ir energetikos ministerija parengė ir pateikė tvirtinti potvarkio projektą, kuriuo dėl Rusijos karinių veiksmų eskalacijos grėsmės šalies rytiniame pasienyje būtų skelbiama nepaprastoji padėtis sveikatos apsaugos, energijos tiekimo ir vandentvarkos sektoriuose. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks potvarkis būtinas, nes Latvijos oro erdvėje ar netoli šalies sienos vis dažniau aptinkama bepiločių orlaivių ir kitų neatpažintų objektų, galinčių kelti grėsmę visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ir ypatingos svarbos infrastruktūros veikimui. Todėl esą reikalingas teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų nepertraukiamą valstybės institucijų ir įmonių veiklą.

Latvijos klimato ir energetikos ministras Janis Vitenbergas ketvirtadienį tikino, kad nepaprastosios padėties paskelbimas pasienyje nėra tikėtino užpuolimo ženklas, o greičiau prevencinė priemonė, kuria siekiama užtikrinti, jog oro grėsmės metu būtų garantuotas svarbių paslaugų tęstinumas.

Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos eurokomisarai Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiuntė laišką, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos agresijos regione. Apie liepos 30 d. jai išsiųstą laišką ketvirtadienį pranešė Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas (RFE/RL).

Laiške, kurį pasirašė trys Europos Komisijos nariai iš Baltijos šalių – Kaja Kallas, Andrius Kubilius ir Valdis Dombrovskis – bei Lenkijos ir Suomijos deleguoti eurokomisarai, kalbama apie „blogėjančią saugumo aplinką“, vis dažniau fiksuojant oro erdvės pažeidimų ir dronų įsiveržimų. Pagrindinis laiške išdėstytas reikalavimas – skirti papildomą maždaug 115 mlrd. JAV dolerių finansavimą priešakinių valstybių verslo ir investicinei aplinkai bei atsparumui stiprinti.