Praūžusi audra Lietuvą nubloškė į viduramžius. Kai kur gyventojai liko be šviesos, vandens ir telefono ryšio. Liko guostis tik tuo, kad medis neužvirto ant galvos, o vėjas nenuplėšė namo stogo.

Išbandyti gyvenimą be įprastų kasdienių patogumų privertė praėjusį šeštadienį Lietuvoje praūžusi audra. Vandens ir elektros daug kas neturėjo ir šiai savaitei persiritus į antrąją pusę.

Keliems gyventojams gamtos šėlsmas baigėsi blogiau. Anykščių rajone, Mažionių kaime, virsdamas medis mirtinai prispaudė žvejojantį vyrą, dar keturi žmonės nukentėjo Kėdainių rajone medžiui užvirtus ant važiuojančio automobilio.

Dėl liūties ir siaučiančio vėjo nuostolių patyrė tūkstančiai gyventojų – vėjas plėšė namų ir ūkinių pastatų stogus, vartė pavėsines ir šiltnamius, griūvantys medžiai daužė namų langus ir automobilius.

[[ge:lrytas:lrytas:43726530]]

Vien praėjusį savaitgalį dėl užlietų patalpų ir nugriuvusių medžių ugniagesiai sulaukė 2525 iškvietimų.

Sunkumų buvo iškilę ir patiems ugniagesiams.

Vėlų šeštadienio vakarą Jonavos rajone ant kelio Kėdainiai–Jonava užgriuvusius medžius šalinančius du ugniagesius partrenkė automobilio „Opel“ vairuotojas. Gelbėtojai atsipirko sumušimais.

Dėl audros padarinių pirmadienį ekstremalią situaciją paskelbė Kazlų Rūdos ir Anykščių savivaldybės, antradienį prie jų prisijungė Telšių ir Biržų rajonai.

[[ge:lrytas:lrytas:43693094]][[ge:lrytas:lrytas:43679551]][[ge:lrytas:lrytas:43683776]][[ge:lrytas:lrytas:43659474]][[ge:lrytas:lrytas:43679514]][[ge:lrytas:lrytas:43655517]]

Biržų rajone situaciją apsunkino tai, kad dalis aukštosios linijos laidų gedimų yra Latvijos pusėje, kur audros padariniai buvo dar sunkesni.

Dėl audros padarinių Vyriausybė trečiadienį paskelbė ekstremaliąją situaciją ir valstybės mastu.

Atsargas teko išmesti

Draudimo bendrovės skaičiuoja, kad audra gyventojams ir verslui padarė daugiau kaip 3 mln. eurų nuostolių. Vien pirmosiomis savaitės dienomis draudikai sulaukė daugiau nei 3 tūkst. pranešimų apie stichijos padarytą žalą.

Bet dalies gyventojų patirtų nuostolių draudimas nekompensuos, nors dėl kelioms paroms dingusios elektros nebuvo vandens, neveikė šaldytuvai, sugedo šaldikliuose žiemai sudėtos daržų ir miško gėrybės, mėsos atsargos.

Dėl nutrauktų laidų elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paskelbė, kad audros nuostolius kompensuos tiems klientams, kuriems elektros tiekimo atkūrimas užtruko ilgiau nei 72 valandas. Maksimali supaprastinta tvarka suteikta kompensacija sieks 220 eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:43738413]]

Dalijosi net išvietėmis

Nemažai gyventojų be elektros liko Panevėžio rajone esančiuose kaimuose. Šio rajono seniūnijų seniūnai pasakojo, kad be elektros, vandens ir telefono ryšio likusius žmones gelbėjo tik kaimuose įprastas draugiškumas. Kelias dienas kaimynai dalijosi šulinio vandeniu, vieni kitiems leido pasinaudoti lauko tualetais, skolino generatorius.

Generatorius turinčios parduotuvės gyventojams leido įkrauti telefonus, o kai kurios priglaudė ir iš neveikiančių šaldytuvų išimtus produktus.

Anykščiuose dingus elektrai neveikė dalis degalinių, todėl audros padarinius šalinusiems ugniagesiams degalų teko skolintis iš ūkininkų. Kad be degalų neliktų visas Anykščių rajonas, vienai degalinių generatorių parūpino savivaldybė.

[[ge:lrytas:lrytas:43689911]]

Daužė mašinas ir langus

Griūvantys medžiai ir plėšomi stogai gyventojams pridarė nemažai nuostolių.

Didžiasalio kaime (Vilniaus r.) ant penkių automobilių užkrito stogo dangos konstrukcija. Birštone, Algirdo gatvėje, medis užgriuvo ant keturių stovėjimo aikštelėje paliktų automobilių. Dar du automobilius apgadino Kaune, Šarkuvos gatvėje, ant važiuojamosios kelio dalies nugriuvęs medis.

Trakuose, Lukos skersgatvyje, ant namo užvirto medis. Ant daugiabučio namo medis užgriuvo ir Vilniuje, Architektų gatvėje. Kaune, Demokratų gatvėje, virsdamas medis išdaužė įstiklinto balkono langą.

Liko įkalinti sodybose

Gelbėtojai padėti galėjo ne visiems gyventojams. Kauno rajone, Vilemų kaime, ant ūkinio pastato, kuriame laikomos vištos, užgriuvo didelis uosis.

Garbaus amžiaus vištų savininkė iš seniūnijos pagalbos nesulaukė, tačiau nedaug kuo padėti galėjo ir ugniagesiai. Paaiškėjo, kad pastatas kritinės būklės, o griūdamas didžiulis medis nutraukė ir elektros laidus.

Todėl medžio pjaustyti nebuvo galimybių. Gelbėtojai senolei patarė nevaikščioti šalia ūkinio pastato, o apie pavojų keliančius laidus informavo ESO.

[[ge:lrytas:lrytas:43738414]]

Ugniagesiai ir kitus gyventojus įspėja nesiartinti prie nukritusių laidų. Jie gali būti mirtinai pavojingi net tada, kai atrodo, kad nutraukti jau seniai ir nebekelia grėsmės.

Zabieškos kaime (Rokiškio r.) kuriam laikui buvo įkalinta moteris su kūdikiu – į sodybą vedantį miško kelią užtvėrė išvirtę medžiai. Juos pirmiausia ėmė pjaustyti urėdijos darbuotojai, o į pagalbą vykdami ugniagesiai atitvėrė nutrauktus elektros laidus.

Vėjas nepagailėjo ir kapinių

Gyventojus pašiurpino ir griūvančių medžių suniokotos kapinės. Nuo audros itin nukentėjo Panevėžyje esančios Šilaičių ir Kristaus Karaliaus katedros kapinės.

Griūdamas medis apgadino ir karių kapines Vilniuje, Vingio parke.

Šiemetis ciklonas smogė smarkiau

Meteorologas Gytis Valaika feisbuke palygino 2024 m. liepos pabaigoje ir praėjusį savaitgalį siautusias audras.

2024 metais smogęs pietinis ciklonas, vardu „Kirsti“, be elektros buvo palikęs iki 160 tūkst. vartotojų. Šįkart dėl pietinio ciklono, pavadinto „Priska“, be elektros liko iki 268 tūkst. vartotojų.

Meteorologo teigimu, pagal kritulių kiekį 2024 m. liepos 28 ir 29 d. siautusi audra buvo šlapesnė. Daugelyje vietovių kritulių išmatuota daugiau nei šiemet, o Telšiuose, Šiauliuose ir Laukuvoje tada iškrito 1,2–1,4 mėnesio kritulių normos. Šiemet drėgniausia buvo Šilutėje, kur per mažiau nei vieną parą išmatuota 82,5 mm kritulių.

[[ge:lrytas:lrytas:43738412]]

Pagal vėjo gūsių stiprumą šių metų audra buvo labiau vėjuota ir apėmė didesnę šalies teritoriją. Vėjo gūsiai vietomis siekė bent iki 24–28 m/sek., o pavienės stotelės rodė ir iki 29–31 m/sek. siekusius gūsius. Prieš dvejus metus iki 24–28 m/sek. pasiekę vėjo gūsiai apėmė mažesnę teritoriją.

Lietuvoje būta ir didesnių audrų

1967 metų spalio 18-ąją uraganas niokojo Žemaitijos regioną, o vėjo greitis gūsiuose siekė net 55 metrus per sekundę. Audringa Baltijos jūra tada sugriovė Palangos tiltą, nuplovė kopas, pajūryje kilo potvynių.

Didelės žalos uraganas padarė Klaipėdos miestui. Gūsingi vėjai iki 1,86 metro pakėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Taip aukštai vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. Uraganas Žemaitijoje išvertė tiek medžių, kiek buvo numatyta iškirsti per 3 metus.

Po daugiau nei trijų dešimtmečių, 1999 metų gruodį, pajūrį siaubė ir uraganas „Anatolijus“. Vėjo gūsiai išlaužė ir išvertė ištisus miško kvartalus. Vėtra ant namų ir kelių vertė medžius, apgadino daug pastatų ir automobilių, sutrikdė elektros linijų darbą.

Vėjo greitis vietomis viršijo 40 m/sek., o Baltijos bangos pajūryje siekė net 5–6 metrus. Palangos paplūdimys buvo suniokotas, ties jūros tiltu bangos pasiglemžė 15–18 metrų kopų ruožą. Neringoje uraganas nugriovė garsųjį Saulės laikrodį. Vandens lygis uosto laivybos kanale buvo pakilęs iki 1,65 m padalos.

2005 metų sausį Lietuvą pasiekė uraganas „Ervinas“. Tąkart stichija siaubė ne tik Lietuvą, bet ir didelę dalį Šiaurės Europos – Norvegiją, Daniją, Nyderlandus. Šiose šalyse žuvo 132 žmonės.

Per uraganą „Ervinas“ Lietuvos pajūrio zonoje vėjo greitis gūsiuose siekė iki 34–35 m/sek. Tada smarkiai nukentėjo Palangos paplūdimio kopos, buvo išlaužyti miškai, Danė užtvindė Klaipėdos senamiestį. Elektros avarijų šalinimas truko net šešias dienas.

2010 metų rugpjūtį neįprastai galingas škvalas nusiaubė kelias Lietuvos savivaldybes – laužė medžius, apgadino pastatus. Stichija pareikalavo 4 žmonių gyvybės: du žmonės žuvo Varėnos rajone, po vieną – Prienų ir Šiaulių rajonuose.

2016 metų birželį praūžusi audra irgi pridarė nuostolių daugelyje Lietuvos vietovių. Smarkiausi vėjai siautė pajūryje ir niokojo Žemaitiją.

Kraupi Lietuvoje siautėjusios stichijos kaina: įkalinti žmonės ir kitos skaudžios pasekmės – kas žinoma (9)