Ar galima laisvai aplankyti, iš arčiau apžiūrėti Klaipėdos įžymybę – uosto švyturį? Ginčai dėl šio ne tik jūreivystės, bet ir miesto istorijos bei kultūros objekto jau persikėlė ir į teisėsaugos įstaigas.

Neseniai uostamiestyje viešėjusiam Vokietijos piliečiui Andre Krobothui knietėjo ne tiktai pamatyti, bet ir nufotografuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) prieigose stūksantį 44 metrų aukščio švyturį. Iš arčiau jo apžiūrėti neįmanoma – teritorija apjuosta aklina tvora.

Jūreivystės kultūra besidomintis vokietis į uostą per tvoras nesibrovė – mobiliuoju telefonu iš Burių gatvės nufotografavo švyturio bokštą. Tuomet prie jo prišoko valstybinės įmonės „KN Energies“ apsaugininkai.

Svečiui pakylėtu tonu nurodyta tučtuojau ištrinti jo užfiksuotus švyturio atvaizdus.

[[ge:lrytas:lrytas:1905921]]

Vengdamas nemalonumų turistas pakluso, o grįžęs namo plačiau paviešino incidentą. Tarptautinės farologų (švyturių tyrinėtojų) organizacijos atstovą A.Krobothą pribloškė apsaugininkų elgesys – daugelyje pasaulio šalių žmonės gali laisvai lankyti neveikiančius ir net veikiančius švyturius.

Šį incidentą palangiškis farologas Aidas Jurkštas pavadino teisinio idiotizmo apraiška: „Klaipėdos švyturiui tvarkyti iš valstybės biudžeto atseikėta 150 tūkst. eurų, viešai pažadėta jį suremontuoti, atverti visuomenei. Tačiau įvyko priešingai – istorinė švyturio kalva išdraskyta, aptverta tvoromis, kelias panaikintas – neprivažiuosi. Persekiojami netgi norintys pažvelgti į švyturį smalsuoliai.“

Neprileidžia net piešėjų

A.Jurkštą glumina atsainus KVJU direkcijos požiūris į švyturį, kuris, be kita ko, pripažintas vertingu Lietuvos jūreivystės kultūros objektu: „Didžiausia vertybė – bokšte išlikęs istorinis žibintas (Frenelio lęšiai). Bet jis, kaip nereikalingas atributas, išmontuotas ir perduotas muziejininkams. Švyturį paliko be jokios prieigos lankytojams, be savo autentiškos širdies.“

[[ge:lrytas:lrytas:43306989]][[ge:lrytas:lrytas:40889294]][[ge:lrytas:lrytas:33295685]][[ge:lrytas:lrytas:34050957]][[ge:lrytas:lrytas:33173762]]

Palangiškis paprašė, kad Susisiekimo ministerija, KVJU direkcija, „KN Energies“ (naftos ir suskystintųjų dujų (SGD) terminalų valdytoja) paaiškintų, kodėl Klaipėdos švyturys įslaptintas, paverstas neprieinamu žmonėms.

„KN Energies“ vadovybė draudimą fotografuoti, filmuoti, net ir piešti Klaipėdos švyturį, nepaisant atstumų, paaiškino „padidėjusiu hibridinių konfliktų pavojumi, būtinybe stiprinti nacionaliniam saugumui svarbios kritinės infrastruktūros apsaugą, siekiu užkardyti vaizdų perdavimą kitiems asmenims“.

Sargai nėra visagaliai

Geopolitinių grėsmių įžvelgė ir KVJU direkcija: „Jeigu vizualinio fiksavimo objektas yra ne vien tik švyturys, bet ir jūrų uosto apsaugos režimo elementai, patekimo į teritoriją kontrolės vietos, nacionaliniam saugumui svarbūs prekių krovos terminalai, įrenginiai, apsaugininkų reakcija gali būti susijusi su jų pareiga užtikrinti specialųjį režimą, užkirsti kelią galimiems pažeidimams.“

Kita vertus, apsaugininkai ne visuomet gali vaikyti turistus, versti juos trinti nuotraukas.

Patariama pirmiau identifikuoti įvykius, įspėti įtariamuosius, kviestis į pagalbą policiją, kitas kompetentingas institucijas, įgaliotas tinkamai vertinti situacijas, spręsti, ar žmonės piktavališkai fiksavo draudžiamą informaciją.

Kodėl anksčiau bent jau per šventes žmonių lankomas Klaipėdos švyturys atskirtas tvoromis?

KVJU direkcijos Veiklos atsparumo departamento inspektoriaus Aido Kalvio atsakymas labiau primena išsisukinėjimą: „KN Energies“ specialistai išanalizavo, kokios grėsmės kiltų atvėrus švyturį visuomenei. Informacijos, atsižvelgiant į jos jautrumą ir konfidencialumą, neviešiname.“

[[ge:lrytas:lrytas:43740503]]

Kreipėsi į policiją

Švyturį nuolat regi šimtai jūrų keltais, kruizų laineriais į Klaipėdą atplaukiančių ir išplaukiančių keleivių. Šūsnis instrukcijų dėl uosto apsaugos prirašę valdininkai jūrų turistų srauto niekaip negali kontroliuoti.

Betono sienomis ir tvoromis nuo žmonių atsitvėrę uostininkai, regis, užmovė apynasrį ne tik švyturių mėgėjams, bet ir sau patiems, todėl A.Jurkštas nelinkęs sustoti – jau kreipėsi ir į Policijos departamentą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „KN Energies“ apsaugininkų galimai neteisėtų veiksmų.

„Asmens turto ir apsaugos įstatymai privačioms saugos tarnyboms nesuteikia jokios teisės viešosiose erdvėse naikinti piliečių turtą, jų duomenis, taip pat grasinti naudojant psichologinį spaudimą“, – tvirtino farologas.

[[ge:lrytas:lrytas:43740502]]

Virš bokšto buvo išskleista trispalvė

Aidas Jurkštas, Jūreivystės istorikas, Tarptautinės švyturių dienos organizatorius:

„Dar 1796 m. įžiebtas Klaipėdos švyturys – vienas seniausių Baltijos pakrantėje. Lajaus žibintų šviesa tuomet atsispindėjo nuo bronzos atšvaitų. 1819 m. švyturys paaukštintas iki 30 metrų. Naują žibintų įrangą sudarė 13 sidabruotų plokštelių, lempos kūrentos alyva, šviesos spinduliai sklido į jūrą daugiau kaip 30 kilometrų atstumu. 1874 m. raudonais ir baltais kvadratais išmargintas švyturys pavadintas Raudonuoju. Molo gale mirksėjęs Baltasis švyturys žymėjo įplauką į uostą.

Per Antrąjį pasaulinį karą iš pajūrio sprunkantys vokiečiai abu šiuos švyturius sunaikino, išliko tik cokolinė 4 metrų aukščio Klaipėdos švyturio dalis. 1945 m. jis atstatytas, o 1953 m. iš naujo perstatytas ir atnaujintas. Šiais laikais laivavedžiai naudojasi naujausia navigacine įranga, elektroniniais jūrlapiais, o švyturiai vis dar rodo kelią žvejams, mažų laivelių įguloms.

Naudojant automatizuotą naujos kartos optiką švyturininkų profesija išnyko, tačiau istoriniai reliktai saugomi. Klaipėdos švyturys pripažintas kultūros vertybe, bet Frenelio lęšiai iš jo pašalinti – sąmoningai naikinamas paveldas. Nuo kalvos nurėžtą uosto teritoriją perdavus įmonei „KN Energies“ turistai gujami net iš švyturio prieigų. Nebeliko ir legalaus privažiavimo kelio.

Navigacinės reikšmės netekę ir dar veikiantys švyturiai remontuojami, pritaikomi turizmui, gautos lėšos padeda išlaikyti technikos ir marinistikos paveldą. Nidoje užgesintas švyturys vėl sužibo, kai buvo perduotas Neringos savivaldybei. Liepojoje tvarkomas švyturys irgi atsivers lankytojams. Tik Lietuvoje šis procesas kažkodėl sustabdytas.

Kai organizavau pirmąją visame pasaulyje švenčiamą, bet pas mus dar neįprastą Tarptautinę švyturių dieną Klaipėdoje, į šventę susirinko šimtai uostamiesčio gyventojų, turistų, visi galėjo įkopti į švyturio viršūnę. Papėdėje koncertavo atlikėjai, alpinistai virš bokšto išskleidė didžiulę trispalvę. Vėliau ji iškilo Nidos ir Šventosios švyturiuose. Dabar tokios šventės kažin ar įvyktų. Nebekalbama ir apie Baltojo švyturio – Lietuvos marinistikos ikonos – atstatymą. Plūgo rankena dar ne vienam valdininkui styro iš kišenės.“

Skandalas Klaipėdoje: pribloškė apsaugininkų elgesys su vokiečiu turistu, prireikė policijos (4)