Kelis mėnesius nedarbingumą turėjęs specialistas jau turi grįžti į centrą, tačiau teoriškai jam vadovaus vis dar tas pats žmogus, dėl kurio jaunam darbuotojui teko minti net psichiatrų slenksčius.
Po Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro atlikto vidinio tyrimo paaiškėjo, kad darbuotojo išdėstytos aplinkybės nesusijusios su centro aplinka, todėl galimų pažeidimų darbovietė vertinti negali. Sureagavo ir prokuratūra.
Kas nutiko?
Nors vis garsiau kalbama apie seksualinį smurtą – problema išlieka opi: įvardijo pagrindines priežastis
Lrytas jau rašė, jog šią vasarą GTC darbuotojas savo vadovą, Lietuvoje ypač gerbiamą mokslų daktarą, apkaltino seksualiniu priekabiavimu. Savo istorija pasidalijęs jaunas vyras papasakojo, kad vadovo sodyboje susidūrė su nederamu jo elgesiu – šis esą vertė jį gerti alkoholį, kartu būti vandens kubile, o galiausiai naktį įsliūkino į lovą ir lietė jo intymias kūno dalis.
GTC dirbantis vyras taip pat yra Vilniaus universiteto magistrantas, neseniai baigęs pirmąjį kursą. Šiame centre dirbantis mokslų daktaras yra ne tik jo tiesioginis darbdavys, bet ir akademinis vadovas universitete, atsakingas už jo magistro darbą.
Susiję straipsniai
Su gerbiamu mokslininku pašnekovas iki šiol turėjo šiltą ryšį – yra gyvai matęs ir jo šeimos narius, jo aplinką, tad jautėsi saugiai. Neseniai jie abu dalyvavo renginyje, darbuotojas ten skaitė mokslinį pranešimą. Vadovas pasiūlė pernakvoti jo sodyboje, o kitą dieną žadėjo, jog jie abu grįš atgal į Vilnių.
„Turbūt dažniausias klausimas – tai kodėl aš išvis į tą sodybą vykau. Jis pats man yra akcentavęs, kad aš jam – kaip anūkas. Dėl to saugumo jausmo aš jam daug atsiverdavau, pasipasakodavau apie savo asmeninius išgyvenimus, todėl ir pasirinkau nuvažiuoti į tą sodybą. Net nenumaniau, kad kas nors ten gali įvykti“, – pasakojo pašnekovas.
Vadovo vasarnamyje jis tikino kartą jau buvęs – anksčiau ten turėjo bendrą išvyką. Jos metu, prisiminė specialistas, šis labai skatino vartoti alkoholį. Šį kartą atvažiavęs jis vėl nujautė, kad privalės išgerti. Nors alkoholio atsisakė, darbdavys vėl užsispyrė – mat yra jaunas, tad pakentės. O netrukus mokslų daktaras pasakė, kad jie abu eis į kubilą. Čia jis jau esą kalbėjo ne tik apie darbinius reikalus, tačiau vietomis laidė ir labai gašlias užuominas.
„Pavyzdžiui, jis man nurodė, kad jeigu norėčiau dirbti Vilniaus universitete, turėčiau atsiduoti tam tikram asmeniui, ir jis manęs klausinėjo, ar aš jam atsiduočiau. Taip pat jis čiupinėjo man už kelių, už pėdų. Sakė, kad turi pėdų fetišą“, – pasakojo vyras.
Iš pradžių pavaldinys labai rimtai tokių veiksmų nevertino – žiūrėjo į tai kaip į tam tikrus juokelius. Nors pats buvo išgėręs, prisimena, kad dalį alkoholio vadovui nematant net išpilstė į kubilą. Tačiau netrukus vyras sulaukė pagyrų ir dėl savo lytinio organo.
„Prieš tai dar pasakė man komentarą, kad oi, čia mes labai vėlai nueisime miegoti, nes tu labai lėtai geri. Dar mane lygino su kitais laboratorijos darbuotojais, kurie, kaip supratau, yra gėrę su juo“, – dėstė pašnekovas.
Naktį studentas tvirtino sulaukęs dar vieno akibrokšto – vadovas esą įsliūkino į jo lovą.
„Nuklojo, pradėjo čiupinėti, kažką pasišvietinėti, apžiūrinėti. Pradėjo mane masturbuoti“, – prisiminė jis.
Jaunas vyras iš baimės tikino iškart sustingęs – tuo metu apsimetė, kad nieko nevyksta, nes bijojo, jog vadovas gali jį sužaloti. Taip pat negalėjo jam trenkti, nes mėlynę įrodyti lengva, o seksualinį priekabiavimą – nelabai.
„Mane būtų pašalinę ir problema būtų baigta. Labai išsigandau, nežinojau, ką daryti. Jis vėliau atsigulė prie manęs, apsikabino kaip kokį savo partnerį, ir po to aš užmigau. Ryte atsikėlęs jo neradau – aišku, parašiau savo artimos aplinkos žmonėms, kas man nutiko, jie iš karto liepė man dingti iš tos sodybos. Bet aš esu nevairuojantis, tai pats išvažiuoti niekaip negalėjau – turėjau išvažiuoti būtent su juo. Ir kai jį jau susitikau lauke, jis su manimi bendravo taip, lyg nieko nebūtų įvykę. Supratau, kad jis nežino, jog aš žinau“, – pasakojo darbuotojas.
Tuo metu jis pradėjo svarstyti, kaip surinkti įrodymų apie nederamą vadovo elgesį. Po kurio laiko jis jam galiausiai pasakė, kad viską prisimena ir slapta įsirašė judviejų pokalbius. Pašnekovas nusivylė ir GTC direktorės reakcija, kai šiai viską papasakojo.
„Kai įrašiau tuos pokalbius, liepos 3 dieną aš nuėjau pas Centro direktorę, kuri manęs net nepaprašė tų įrašų. Išvis jos buvo tokia reakcija, kad tai turėtų likti tarp mūsų trijų. (...) Direktorė stojo vadovo pusėn – man buvo pasiūlyta kuo greičiau svarstyti galimybę pačiam išeiti iš darbo, gaunant gerą išeitinę išmoką“, – pasakojo darbuotojas.
Paklaustas, ar anksčiau yra pastebėjęs signalų, jog darbdavys su juo elgiasi nederamai, specialistas pažymėjo, kad labiau tą pastebėdavo aplinkiniai, bet ne jis pats.
„Man atrodė, kad mes tiesiog labai gerai susibendravome. Būdavo visokių komentarų, kurie tuo metu atrodė labai primityvūs – pavyzdžiui jis man sakydavo, kad mano dantys labai gražūs ir tvarkingi. Jeigu būdavome išvykose, jis visą laiką apmokėdavo už mano maistą – tuo metu man atrodė, kad galbūt asmuo rūpestingas, jis yra vyresnis, finansiškai daug labiau aprūpintas, tai tas faktas, kad jis vietomis pasirūpina studentu, nebuvo labai įtartinas“, – svarstė pašnekovas.
Pats seksualiniu priekabiavimu kaltinamas mokslų daktaras komentuoti portalui Lrytas tuomet atsisakė, bet užsiminė apie šmeižtą. Centro vadovė Edita Sužiedėlienė neigė, kad į situaciją buvo pažiūrėta pro pirštus.
„Gavę pranešimą tikrai operatyviai inicijavome tyrimą ir taip pat pagal vidaus tarkas inicijavome ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Tai tas buvo padaryta tikrai laikantis vidaus tvarkų ir procesų. Iš institucijos pusės galiu tikrai atsakingai pareikšti, kad tai buvo padaryta“, – nurodė direktorė.
Paklausta, ar siūlė galimai nukentėjusiam specialistui išeiti iš darbo ir ragino jį tylėti, E. Sužiedėlienė teigė tokias interpretacijas „atsakingai atmetanti“.
Paaiškėjo centro verdiktas, sureagavo prokuratūra
Po kurio laiko portalui Lrytas pasidomėjus apie vidinio centro tyrimo išvadas, E. Sužiedėlienė nurodė, kad nurodytos įvykio aplinkybės su centro aplinka nėra susijusios.
„Gamtos tyrimų centras atliko vidinį tyrimą dėl „Pranešime nurodytų aplinkybių, susijusių su galimu saugios ir pagarbios darbo aplinkos pažeidimu, įvertimo“.
Remiantis tyrimo išvada, nenustatyta pakankamo pranešime nurodytų aplinkybių ryšio su Centro darbo aplinka, todėl tolesnis pranešime aprašyto elgesio vertinimas dėl galimo saugios, pagarbios, nuo smurto ir priekabiavimo apsaugotos darbo aplinkos pažeidimo nepatenka į Centro, kaip darbdavio, kompetenciją“, – raštu nurodė centro direktorė.
Prokuratūra darbuotojui yra suteikusi pranešėjo statusą, tačiau su portalu Lrytas jau vėliau, rugpjūčio pabaigoje, bendravęs vyras pasakojo, kad teisėsauga šia situacija nesusidomėjo ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nors tokį sprendimą jis apskundė. Tiesa, argumentai nustebino ir jį patį.
„Pirmą kartą, kuomet buvo nutarta nepradėti ikiteisminio tyrimo, buvo iš esmės argumentuojama tuo, kad šis atvejis buvo vienkartinis, aš leidausi su juo į pokalbius, nei verbaliai, nei fiziškai jam nepasipriešinau. Vadinasi, tokiose situacijose turėtų būti reaguojama nedviprasmiškai neigiamai.
Kadangi šito jiems trūko, nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo, argumentuojant, kad tai nutiko vieną kartą ir garso įrašuose jis pasako, kad daugiau tokių veiksmų nekartotų“, – pasakojo GTC darbuotojas.
Jo manymu, teisėsauga šiuo atveju neatsižvelgė į daug detalių – pavyzdžiui, į didelį galios disbalansą.
„Kad aš nuo jo priklausomas tiek savo tiesioginėje darbovietėje, tiek kas liečia ir mano akademinius pasiekimus. Ir į tai, kad psichoanalitiniu požiūriu mano reagavimas nėra kažkoks neįprastas – žmonės skirtingai reaguoja į tokias stresines situacijas.
Kadangi aš buvau įpratęs ir man buvo nurodoma, kad aš galiu jam labiau atsiverti, mūsų pokalbiai nėra jau tokie formalūs, jog esu kaip šeimos narys, tai aš daug ko nesitikėjau.
Ir man atrodo, kad tai nebuvo įvertinta per ilgalaikę perspektyvą, nes poveikis buvo daromas labai netiesioginis, ir prie to viskas iš tikrųjų ir vedė“, – pasakojo vyras.
Vėliau, prisiminė jis, policijai buvo pavesta patikslinti įvykio aplinkybes – teko vykti į ilgą apklausą.
„Buvau apklaustas, kad paaiškinčiau visą įvykių eigą. Tai užtruko apie penkias valandas. Manęs buvo paklausta, kaip aš atėjau į kontaktą su juo – paaiškinau, kad darbo pasiūlymas buvo visiškai jo iniciatyva, nes nebuvo taip, kad ieškojau darbo – tiesiog vieno iš užsiėmimų metu universitete jis manęs paklausinėjo, ar aš turiu darbą, ką galvoju apie savo ateitį, ir nurodė, kad jeigu viskas klostysis gerai, galėčiau būti įdarbintas pas jį.
Papasakojau visus chronologinius momentus, ir vėliau atėjo išvada, kad nieko papildomo ir naudingo nebuvo nustatyta, ir kad paliekamas galioti senasis sprendimas – jog jis tą padarė vieną kartą ir mano veiksmai yra dviprasmiški, nors nurodžiau priežastis, kodėl jie galėjo tokie pasirodyti“, – aiškino pašnekovas.
Pasak specialisto, teisėsaugos pareigūnai jo padarytų garso įrašų tikrai klausėsi, tad puikiai supranta, kad galimas nusikaltimas įvyko.
„Iš to rašto galima suprasti, kad nėra sakoma, jog tai, ką aš pateikiau, yra neteisinga. Jis tiesiog sako, kad dėl mano reakcijos vadovas nesuprato, kad negali imtis tokių veiksmų.
Kitaip tariant – kadangi aš jam nesipriešinau, tai nėra traktuojama kaip priekabiavimas, kadangi aš atvirai ir aiškiai nepasakiau, kad man tai nepatinka“, – dėstė vyras.
GTC darbuotojas jau turėtų grįžti į darbą po ilgo nedarbingumo laikotarpio, bet jo vadovas vis dar turėtų likti tas pats.
„Aš dirbu keletą valandų per dieną, bet pagal visą surašytą tvarką, mūsų kontaktas turėtų būti ribojamas – nei aš, nei jis negalime vienas su kitu nei kalbėtis, nei elektroniniu būdu bendrauti.
Mano veikla, užduotys yra paskiriamos jo, bet šiuo atveju tai vykdoma per įstaigos direktorę“, – aiškino jaunas specialistas.
Pasak jo, apskritai ši istorija stipriai atsiliepė tiek psichologiškai, tiek ir finansiškai – vyras neslepia nusivylimo, kad teisingumą pasiekti sunku.
„Tuo metu žmogui, kuris atliko prieš mane tokius veiksmus, negaliu teigti, kad jokio poveikio nepadarė, kadangi aš to nežinau, bet palyginus su tuo, su kuo man teko susidurti, ieškant tiesos, labai jaučiasi neteisybės momentas.
Kitas labai svarbus dalykas – aš vis tiek nieko nekeisčiau ir daryčiau viską taip, kaip dariau. Man atrodo, kad jokiu būdu mokslas neturėtų būti daromas per lovą, ir neturėtum būti vertinamas pagal tai, kaip atsiduodi savo vadovui ir leidi peržengti visas ribas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Už teisines, psichiatro paslaugas jaunam darbuotojui teko pakloti ir nemažą pinigų sumą, be to, jis ilgai turėjo ir nedarbingumą.
Portalas Lrytas kreipėsi ir į prokuratūros atstovus. Tiesa, šie nurodė, kad „nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumas ir pagrįstumas šiuo metu yra tikrinamas aukštesniojo prokuroro“.
Slapta įrašė pokalbį
Garso įrašuose, kurie buvo perduoti ir teisėsaugai, užfiksuotas GTC darbuotojo ir jo vadovo pokalbis, šiems važiuojant automobilyje. Iš jų galima suprasti, kad mokslų daktaras kai kurių savo veiksmų neneigia, tačiau stebisi, kodėl pats pavaldinys neužkirto jiems kelio, netgi bandė jį įbauginti.
Su garso medžiaga susipažino ir portalas Lrytas.
„Gali būti, apie tą fetišizmą tai kažkoks žodis ir gali būti išlikęs... Labai gerai atsimenu apie falą – šitą tai atsimenu, bet pats, atvirai pasakius, beveik gailiuosi. Galvoju, kodėl aš pasakiau tam vaikui apie tą falą? Bet tavo reakcija buvo labai normali“, – stebėjosi jis.
Jaunas specialistas savo vadovui sakė nežinantis, ar jam apie tai prabildamas elgiasi teisingai. Be to, priminė, kad ir pats buvo išgėręs, todėl tuo metu nebūtinai reagavo tinkamai.
„Šiaip tai galėjai pasakyti tada, kai viskas vyko“, – papriekaištavo vadovas.
„Taip, bet man irgi, žinote, sudėtinga tokį dalyką (pasakyti)“ – teigė darbuotojas.
„Čia gi yra kriminalinis dalykas. Jeigu tave graibo ar nežinau, ką daro, tai tu turi sakyti, nepaisant, kas ten būtų. Į snukį trenkti gali“, – siūlė mokslų daktaras.
„Nu, negaliu“, – nesutiko specialistas.
„Gali“, – tęsė vyras.
„Jūs mano vadovas“, – aiškino darbuotojas.
„Nu čia dabar!“ – šūktelėjo vyras, vėliau pasiteiravęs, ar dar gali toliau būti pašnekovo vadovu.
„Ar tai nuo manęs priklauso? Čia jau jūsų pasirinkimas“, – pažymėjo GTC darbuotojas.
„Tu gali sakyti, kad aš nenoriu su šituo p*daru“, – nukirto vyras.
„Aš taip nesakyčiau“, – kalbėjo jaunas specialistas, taip pat prisipažinęs, kad jam sunku apie tai kalbėti, mat bijojo galimų pasekmių, bet tylėti esą irgi nebūtų teisinga.
„Tu eik su savo tiesa, aš eisiu su savo tiesa. Sakysiu, kad tas bičas, dar prikabinsiu, ką tu man čia išpasakojai atviraudamas, sakysiu visiems, kad bandžiau su studentu dirbti normaliai, apkaltino mane seksualiniu priekabiavimu, o iš tiesų tai žinokit visi, kaip ten yra“, – pagrasino mokslų daktaras.