Trečiadienį neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvaujantis K. Budrys pabrėžė, kad artėjant žiemai Ukrainai būtina užtikrinti ne tik karinę, bet ir civilinę paramą, kuriai reikės papildomų finansinių išteklių.
„Turime remti Ukrainą, ypač artėjant žiemai. Turime pasistūmėti į priekį ne tik karinės, bet ir civilinės paramos srityje, o tam reikia finansinių išteklių. Todėl dabar yra tinkamas laikas ir vieta diskutuoti apie įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimą“, – žurnalistams sakė K. Budrys.
Diskusijos ES vyksta dėl maždaug 200 mlrd. eurų vertės įšaldyto Rusijos centrinio banko turto panaudojimo Ukrainos reikmėms.
Susiję straipsniai
Ministro teigimu, pasikeitus situacijai Ukrainoje, būtina užtikrinti ilgalaikį 6alies finansavimą.
„Atsiradus naujiems poreikiams ir pasikeitus (karinei – ELTA) situacijai Ukrainoje matome, kad mums reikia daugiau lėšų ir ilgalaikės vizijos“, – kalbėjo jis.
K. Budrys taip pat teigė, kad dabartinių priemonių Rusijai spausti nepakanka, todėl ES turėtų ieškoti papildomų būdų didinti politinį ir ekonominį spaudimą Maskvai.
„Akivaizdu, kad mūsų taikomi ribojimai Rusijai nėra pakankamai veiksmingi. Turime ieškoti ir kitų būdų, kaip galėtume didinti jai daromą politinį spaudimą“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Turime nedelsdami parengti naujas sankcijas. Turime smogti ten, kur Rusijai skauda labiausiai – jos energetikos kainoms. Tuomet Rusija galbūt supras, kad esame nusiteikę rimtai“, – aiškino ministras.
ELTA primena, kad anksčiau Belgija griežtai prieštaravo tam, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas pagalbai Ukrainai. Didžioji dalis maždaug 200 mlrd. eurų vertės ES įšaldyto Rusijos centrinio banko turto laikoma Belgijoje veikiančiame banke „Euroclear“.
Diskusijos dėl platesnio įšaldyto Rusijos turto panaudojimo atsinaujino ES ieškant būdų užtikrinti ilgalaikį Ukrainos finansavimą ir mažinti finansinę naštą bendrijos valstybėms.