Konservatorių suvažiavime – L. Kasčiūno vizija ir A. Kubiliaus kritika „socdemams“ (8)

Jį savo kalba pradėjo partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, akcentavęs ne tik TS-LKD kryptį, bet ir artimiausius darbus.

Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujama politinė jėga po kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų sudarys ir paskelbs šešėlinę Vyriausybę.

„Mūsų opozicinę laikyseną galima apibrėžti taip: stabdyti žalingus sprendimus, siūlyti geresnes alternatyvas ir palaikyti tai, kas atitinka Lietuvos interesą. Norint pasiekti rezultatų, reikia veikti organizuotai, kryptingai ir kaip vienai komandai. Todėl po savivaldos rinkimų sudarysime ir paskelbsime šešėlinę Vyriausybę, kurioje mūsų partijos politikai kuruos atskiras valstybės valdymo sritis ir svarbiausias temas“, – šeštadienį suvažiavime kalbėjo konservatorių pirmininkas.

Pasak L. Kasčiūno, ji bus sudaryta iš savo sričių profesionalų, gebančių pasiūlyti sprendimus.

„Šešėlinės Vyriausybės užduotis bus ne vien kritikuoti valdančiuosius. Ji rengs alternatyvas, telks ekspertus, nuosekliai pristatys mūsų pozicijas ir rodys visuomenei, kokius sprendimus priimtume gavę atsakomybę valdyti valstybę. Turime būti ne tik stipri opozicija. Turime būti pasirengę tapti stipria Vyriausybe“, – akcentavo jis.

TS-LKD lyderis teigė, kad opozicija neturi tik kritikuoti valdžios. Tačiau, pasak jo, jei valdantieji siūlo ydingus sprendimus, opozicija turi jiems prieštarauti.

„Opozicijos užduotis nėra vien kritikuoti valdančiuosius. Kai siūlomi žalingi sprendimai, turime jiems priešintis. Tačiau kartu privalome pateikti alternatyvas ir parodyti, kaip problemas spręstume patys. Per šį laikotarpį parodėme, kad opozicija gali būti veiksminga“, – dėstė L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas nurodė, kad atsinaujinus diskusijoms dėl visuotinio privalomojo šaukimo, partija žada artimiausiu metu inicijuoti politinį procesą dėl jo įvedimo.

„Mūsų siekis – Lietuva kaip dygliuotas lietuviškas ežys, kuris ir daug stipresnei rusiškai meškai būtų pernelyg nepatogus. Todėl aiškiai sakome: Lietuvai reikia visuotinio privalomojo šaukimo. TS-LKD artimiausiu metu inicijuos politinį procesą dėl jo įvedimo“, – kreipdamasis į partijos narius TS-LKD suvažiavime šeštadienį kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak TS-LKD pirmininko, Rusijai ir toliau keliant grėsmę regione, patikimos šalies gynybos pagrindas turėtų būti grindžiamas visuotinės gynybos principu.

„Narystė NATO ir Europos Sąjungoje yra pagrindinės Lietuvos saugumo atramos. Tačiau patikima kolektyvinė gynyba remiasi ir kiekvienos valstybės gebėjimu pačiai prisiimti atsakomybę. Todėl Lietuvos gynybos pagrindas turi būti visuotinės gynybos principas: tinkamai parengtas rezervas, atsparios institucijos, pasirengusi visuomenė ir aiškūs veiksmai krizės ar karo atveju“, – akcentavo Seimo narys.

Kaip skelbė ELTA, pastaruoju metu ir vėl atsinaujino diskusijos dėl visuotinio šaukimo įvedimo.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau teigė, kad Lietuva jau juda visuotinio šaukimo link. Vis tik jis pabrėžė, jog tam visų pirma būtina kokybiškai pasiruošti. Panašios pozicijos laikosi ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Savo ruožtu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tvirtino šiuo metu poreikio visuotiniam šaukimui nematantis.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius interviu Eltai teigė, kad ilgainiui Lietuvoje gali būti įvestas visuotinis šaukimas.

Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu bendrovės „Norstat“ rugpjūtį atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, 76 proc. apklaustų gyventojų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų.

ELTA primena, kad šiemet įsigaliojo nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių. Pagal ją, atlikti karinę prievolę jaunuoliai kviečiami iš karto po mokyklos.

Kitaip nei anksčiau, tarnybai bus šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, šaukimo amžius buvo 18–23 metai.

Viena svarbiausių Lietuvos politinio gyvenimo problemų – didelių idėjų ir darbų trūkumas, sako ilgametis konservatorius, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. Anot jo, iki šiol nėra aišku, kokie yra valdančiųjų prioritetai valstybei.

„Tiesą sakant, dabar dar vis nežinau apie ką yra šiandieninė socialdemokratų Vyriausybė, kokie dideli darbai ir kokios didelės idėjos yra jų svarbiausi prioritetai. Netgi nežinau, kokie yra Lietuvos savi prioritetai ateinančiam pirmininkavimui“, – kreipdamasis į partijos narius konservatorių suvažiavime šeštadienį kalbėjo buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis.

„Žinau, kokie bus Briuselio pageidavimai ir prioritetai Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiui, bet apie Lietuvos savus prioritetus beveik nieko nežinau“, – tęsė jis.

Eurokomisaras sveikintinu vadina sprendimą gynybai skirti daugiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau pabrėžia – vien tik skaičių neužtenka.

Taip pat politikas ragina karinį šalies pasirengimą tikrinti „Ukrainos testu“.

„Kam ir kaip tokius pinigus Lietuva išleis yra pačios Lietuvos ir NATO gynybos planų reikalas, bet aš raginčiau Lietuvą savo karinį pasirengimą gynybai reguliariai tikrinti paprastu „Ukrainos testu“: kviestis į savo nacionalines karines pratybas Ukrainos Dronų Armijos karius ir išbandyti, ar galime atlaikyti jų realizuojamas atakas“, – teigė jis.

„Žinome, kad kitose NATO šalyse po tokių testų paaiškėdavo, kad ukrainiečiai yra žymiai stipresni. (…) Taigi, jeigu nesugebėtume išlaikyti „Ukrainos testo“, tai reikštų tik vieną, kad nesugebėtume apsiginti ir nuo Rusijos dronų“, – akcentavo A. Kubilius.

ELTA primena, kad 2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP.

Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija dėl rinkėjų pasitikėjimo turi konkuruoti, tačiau dėl strateginės Lietuvos krypties privalo laikytis kartu, sako liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Esame pakankamai skirtingi, kad išliktume savimi, bet pakankamai brandūs, kad sutartume, kas svarbiausia. Lietuvos vieta buvo, yra ir bus tarp stiprių, laisvų ir vakarietiškų valstybių. Dėl rinkėjų pasitikėjimo konkuruokime iš visų jėgų, o dėl Lietuvos krypties laikykimės kartu“, – šeštadienį konservatorių suvažiavime kalbėjo politikė.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad abi partijos sutaria dėl vakarietiškų vertybių gynimo, saugumo, paramos Ukrainai, teisinės valstybės principų.

„Dabar Lietuvoje mums reikia brandžios politikos, tokios, kuri nebėga paskui trumpalaikį populiarumą, neieško pigaus dėmesio ir geba paaiškinti žmonėms, kodėl kai kurie sprendimai yra būtini, nors ir ne visada patogūs, kuri nemenkiną Lietuvos pasiekimų ir nekuria savo trumpalaikės sėkmės iš lengviausiai sukeliamos emocijos“, – akcentavo liberalų lyderė.

„Galime ginčytis, kas geriau vairuoja dešine kelio puse, bet svarbiausia, kad automobilio neatiduotume tiems, kurie net nežino, kur yra stabdis“, – pabrėžė ji.

Kaip skelbė ELTA, šeštadienį opozicinė TS-LKD partija susirinko į suvažiavimą. Jame politinės jėgos atstovai aptaria pasiruošimą artėjantiems savivaldos rinkimams, taip pat tvirtins jų programą.

Be to, TS-LKD suvažiavimas patvirtino dar vieną partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno pavaduotoją Palangos merą Šarūną Vaitkų. Pirmininko pavaduotojais jau yra Seimo narės Gintarė Skaistė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Europos Parlamento narys Paulius Saudargas, TS-LKD Kauno rajono skyriaus pirmininkas Justinas Urbanavičius, Vilniaus meras Valdas Benkunskas .

Partijos suvažiavime dalyvauja ir buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Moldovos užsienio reikalų ministras Mihajus Popšojus.

Suvažiavime apdovanojimais „Lietuvos ąžuolai“ bus pagerbti nusipelniusieji Lietuvos Nepriklausomybei.

Birželį partija patvirtino 13 kandidatų į merus, o praėjusį šeštadienį – dar 17.

ELTA primena, kad eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Lietuvoje vyks 2027 m. pavasarį. Politinės partijos jau pradėjo kelti kandidatus ir vykdyti vidines jų atrankos procedūras.