„Vertinu kaip nusivylimą. Deja, tai buvo toks nusivylimas, kurį buvo galima prognozuoti, matant sociologines apklausas arba nuotaikas Vokietijoje. Tai, ko gero, patvirtina tai, kad užsienio politika toli gražu nėra vienintelė dedamoji tuomet, kuomet žmonės eina prie balsavimo urnų ir balsuoja“, – žurnalistams Seime teigė G. Nausėda.
„Populistinių jėgų stiprėjimas ir įsigalėjimas kai kuriose Vokietijos žemėse kelia nerimą. Be jokios abejonės, (tai – ELTA) gali lemti ir tam tikrus svorio centrus nacionalinėje Vokietijos politikoje artimiausiais metais“, – akcentavo jis.
Vis tik, šalies vadovo teigimu, Lietuva tikisi, kad Vokietija laikysis valstybei duotų įsipareigojimų.
Susiję straipsniai
„Manau, kad kanclerio Friedricho Merzo ir jo Vyriausybės užsienio politika buvo labai aiškiai atpažįstama, labai nuosekli, su didele empatija ir pagalba Ukrainai jos kare prieš agresorę Rusiją. Vokietijos politika Lietuvos atžvilgiu buvo ir, tikiuosi, išliks ateityje, labai draugiška, labai konstruktyvi. Kaip ir anksčiau, tikimės, kad tie pažadai, kuriuos Vokietija suteikė mums ir mes suteikėme Vokietijai dėl infrastruktūros kūrimo, pasirengimo priimti pilnos sudėties Vokietijos karių brigadą Lietuvoje – bus įgyvendinti“, – sakė prezidentas.
Anot G. Nausėdos, pokyčiai Vokietijos nacionalinėje politikoje galėtų apsunkinti Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos planavimą.
„Kai kurie pokyčiai gali būti net teigiami, nes tikiuosi, kad bus labiau sutarimo dėl griežtos migracijos politikos Europos mastu taikymo ir ta mūsų diskusija (...) tiek Europos Vadovų Taryboje, tiek kitose institucijose taps konstruktyvesnė. (...) Bet gali būti ir kitokio pobūdžio pokyčių, kuriais mes tikrai taip smarkiai nesidžiaugsime. Ko gero, gali sutvirtėti ir gal netgi sugriežtėti Vokietijos pozicija dėl jos prisidėjimo prie ateinančios finansinės perspektyvos“, – tikino prezidentas.
„Prioritetų yra daug, svarbi ir sanglaudos politika, ir bendroji žemės ūkio politika. Kita vertus, norime ir padidinto dėmesio Rytų flangui. Visi suprantame, kad tokių prioritetų gausa reikalauja, kad ir biudžetas būtų atitinkamas. Tie 2 trilijonai eurų, kurie buvo pasiūlyti kaip projektas, mus tenkintų, bet Vokietija visą laiką signalizavo, kad ji yra nepasiruošusi tokiam dideliam biudžetui, žvelgdama iš savo nacionalinių finansų perspektyvos. Dabar, po šių rinkimų, bijau, kad balsai, kurie kalbės, kad Vokietija turėtų mažiau prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos finansų gali sustiprėti“, – svarstė jis.
Anksčiau pranešta, kad 2028–2034 m. ES biudžeto projekte numatytos rekordinės – maždaug 2 trilijonų eurų – išlaidos.
Pasak G. Nausėdos, diskusijos dėl šios daugiametės finansinės programos gali nusikelti ir į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laiką.
„Darysime tai, ką galime geriausio, kad biudžetas būtų ambicingas, bet tai nebus taip paprasta. Žinant tai, kad turime pabaigti kitos finansinės perspektyvos derinimą iki šių metų pabaigos – tai nebus lengva padaryti, galimas dalykas, kad šis procesas išsitęs ir mūsų pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu“, – dėstė jis.
Remiantis preliminariais rezultatais, kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus Saksonijoje-Anhalte, tačiau jai nepavyko užsitikrinti absoliučios vietų daugumos. Pagal pirmadienį anksti ryte paskelbtus preliminarius rezultatus, AfD sekmadienio rinkimus laimėjo, surinkdama 43,8 proc. balsų ir aplenkdama 17,2 proc. balsų surinkusius konservatyviuosius krikščionis demokratus (CDU).
Trys kairės partijos – „Kairieji“, „Žalieji“ ir socialdemokratai (SPD) – taip pat įveikė 5 proc. barjerą, kiekviena iš jų surinkdama po maždaug 9 proc. balsų.
5 proc. ribą įveikė bei į žemės parlamentą pateko ir populistinis „Sahros Wagenknecht aljansas“ (BSW). Verslą remiantys „Laisvieji demokratai“ (FDP) surinko 2,6 proc. balsų ir į parlamentą nepateko.