L. Kasčiūnas britų pasiūlymą vertina teigiamai ir sako, kad jis galėtų suteikti naują impulsą JEF formatui, jungiančiam Šiaurės ir Baltijos šalis bei Nyderlandus.
„Aš labai teigiamai vertinu. Iš tikrųjų džiugu, kad jie pasiūlė tai daryti JEF formatu. Jis buvo inicijuotas prieš kelerius metus. Tai formatas, kuris tikrai turėjo labai daug pradinės dinamikos ir perspektyvų“, – Eltai sakė Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas.
Anot jo, JEF išsiskiria lankstumu, nes jo veikimui nebūtina visų narių pozicija.
Argumentuoja, kodėl turėtų nelikti draudimo turėti branduolinį ginklą : tai taptų stipriu ramsčiu
„Tai labai lankstus formatas pagal logiką, kad nereikia visų pritarimo: užtenka vieno, kuris gali veikti, norinčių ir galinčių koalicijoje. Toks mechanizmas yra labai geras“, – teigė L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, pastaraisiais metais JEF vaidmuo įvairiose krizinėse situacijose nebuvo iki galo atsiskleidęs, todėl britų pasiūlymas galėtų suteikti šiam formatui naują impulsą.
Susiję straipsniai
„Bet jis gali suveikti kaip kažkoks stabilizuojantis saugumo garantijas teikiantis veiksnys. Todėl manau, kad tai bus naujas impulsas šitam JEF formatui“, – sakė konservatorius.
T. Martinaitis taip pat teigiamai vertina britų pasiūlymą ir mano, kad papildomos atgrasymo priemonės galėtų sustiprinti regiono saugumą.
„Šiai dienai niekas atviro konflikto su Rusija vis dėlto nenori ir rengiasi tokioms įvykių eigoms. Negalima to ignoruoti, todėl turbūt čia reikia ieškoti sprendimų, kaip vis dėlto labiau užtikrinti viso mūsų regiono saugumą“, – Eltai sakė socialdemokratas.
Jo teigimu, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti branduolinio skėčio išplėtimas į Baltijos ir Šiaurės šalis.
„Vienas iš būdų yra branduolinio skėčio išplėtimas į mūsų teritorijas. (...) Šiaip šis pasiūlymas yra sveikintinas. Viskas, kas reiškia didesnį mūsų saugumą, yra sveikintina“, – pažymėjo T. Martinaitis.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į Prancūzijos branduolinio atgrasymo iniciatyvą, prie kurios anksčiau šį mėnesį prisijungė Suomija. Jo vertinimu, britų pasiūlymas galėtų ją papildyti.
„Vis dėlto Prancūzijos pajėgos ir tas sprendimas nėra iki galo aiškūs, konkrečiai kalbant apie tai, kaip jis galėtų būti įgyvendintas. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė šioje vietoje dažniau būdavo konstruktyvesnė, kai kalbame apie saugumo garantijas, atgrasymą ir didesnį užtikrinimą“, – sakė T. Martinaitis.
Pasiūlymą vertina kaip papildomą regiono atgrasymo priemonę
L. Kasčiūnas nemato problemos, kad Lietuvai ir kitoms regiono šalims galėtų būti taikomos kelios skirtingos branduolinio atgrasymo schemos.
„Tikrai nematau jokių problemų dėl to, kad būtų dvi ar trys branduolinio skėčio konfigūracijos. Galiausiai viskas vis tiek eitų į bendrą sistemą. Tai ją papildytų, o ne prieštarautų viena kitai“, – kalbėjo jis.
Pasak konservatoriaus, skirtingi atgrasymo mechanizmai suteiktų daugiau galimybių reaguoti į skirtingas saugumo situacijas.
„Labai svarbu turėti kuo daugiau opcijų ir galimybių. Jeigu kažkur kažkas nesuveiktų, tada galėtum imtis kito veiksmo, kitoje vietoje ieškoti saugumo ar saugumo garantijų“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
T. Martinaitis taip pat nemano, kad skirtingi branduoliniai skėčiai vienas kitam prieštarautų.
„Kuo didesnis gynybos užtikrinimas, didesnis atgrasymas ir daugiau saugumo veiksnių, tuo geriau. Jie vienas kitam iš principo neprieštarauja. Tai yra NATO valstybių papildoma šalies iniciatyva, kaip sakant, didinti apgynimą ir bendrą saugumą“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad prieš vertinant konkrečią britų iniciatyvos įgyvendinimo schemą dar reikėtų išsiaiškinti Jungtinės Karalystės sprendimų priėmimo dėl branduolinio ginklo panaudojimo mechanizmą.
„Reikės žiūrėti detales, nagrinėti britų sprendimų priėmimo mechanizmą ir palyginti jį su prancūziškuoju“, – teigė jis.
Pasak politiko, Lietuvai taip pat svarbu užbaigti pradėtus Konstitucijos pakeitimus, kuriais būtų panaikintas šiuo metu galiojantis draudimas šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.
„Esminė sąlyga visose šitose kalbose yra ta, kad mes turime užbaigti pradėtą namų darbą“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Suomijos naujienų portalas „Yle“ antradienį pranešė, kad Jungtinė Karalystė pasiūlė Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) karinės partnerystės narėms suteikti branduolinį skėtį.
Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF) yra Jungtinės Karalystės vadovaujama karinė partnerystė, kuriai be Suomijos taip pat priklauso Nyderlandai bei Šiaurės ir Baltijos šalys, tarp jų – Lietuva.
Susitarimas reikštų atskirą branduolinį skėtį, nepriklausantį NATO išplėstinio atgrasymo strategijai, pagal kurią JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija suteikia apsaugą visoms branduolinio ginklo neturinčioms Aljanso narėms.
ELTA primena, kad kovą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipėsi į gyventojus, siekdamas užtikrinti prancūzus dėl jų šalies ir Europos saugumo.
Politikas kalbėjo apie tai, kad Europa turi sugebėti geriau apsiginti ir labiau apsiginkluoti, taip pat sakė, kad žada tartis su sąjungininkėmis Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.