„Suteikiau didelį pasitikėjimo kreditą (M. Kairiui – ELTA), nes prieš tai buvo prieštaringai vertinamas, maniau, kad mums pavyks susitarti ir dirbti kartu, bet matome, kad LKT vadovas įsivaizduoja esąs kalėjimų ministras ir (...) priima pats sprendimus“, – į klausimą, ar pasitiki LKT direktoriumi, Eltai trečiadienį atsakė R. Tamašunienė.
Ji kartojo nepritarianti M. Kairio sprendimams, susijusiems su pertvarka bausmių vykdymo sistemoje.
„Pasirinktas modelis būtent taip atlikti reformą ir perkelti (pareigūnus – ELTA) iš Saugumo padalinio į Resocializacijos padalinį priverstiniu būdu, kuomet pareigūnai nesutinka ir keturi pareigūnai parašė prašymus išeiti iš Kalėjimų tarnybos, tai mano vertinimas – tokie žingsniai yra neteisingi“, – pabrėžė R. Tamašunienė.
Atmeta skandalingą žinią apie santykius tarp kalinių ir darbuotojų: dabar susiduria su persekiojimu
Teisingumo ministrė siūlo LKT vadovui M. Kairiui skirti papeikimą. Nuobaudą įstaigos vadovui siūloma skirti, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą ir kitus teisės aktus.
Sprendimą dėl siūlymo skirti M. Kairiui skirti papeikimą turės priimti Vyriausybė.
Dar šių metų liepą R. Tamašunienė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis esą to nepadarė.
M. Kairys anksčiau buvo nubaustas keliomis tarnybinėmis nuobaudomis.
Susiję straipsniai
Vyriausybė pernai liepos 9 d. LKT direktoriui skyrė papeikimą, o liepos 16 d. jam skirtas griežtas papeikimas.
Atsižvelgęs į tarnybinių patikrinimų išvadas, skirti M. Kairiui abi minėtas tarnybines nuobaudas pasiūlė tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus.
Kaip skelbta anksčiau, tarnybinių patikrinimų metu LKT vadovo veiksmuose nustatyti pažeidimai, susiję su tarnybos lėšų panaudojimu, tarnybinio automobilio naudojimo tvarka.
Galiausiai R. Mockus pasiūlė M. Kairį atleisti iš pareigų, tačiau LKT vadovui buvo suteiktas pranešėjo statusas – tokiu atveju asmuo negali būti atleidžiamas iš darbo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio jam. Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, minėtas STT tyrimas yra atliekamas dėl R. Mockaus veiksmų. Portalo žiniomis, LKT vadovas esą galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir jį pateikti teisėsaugai.
ELTA primena, kad M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.
Kiek anksčiau trečiadienį skelbta, kad trys pareigūnų profesinės sąjungos reiškia nepasitikėjimą teisingumo ministre Rita Tamašuniene.
Nepasitikėjimą ministre pareiškė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) ir Profesinių sąjungų centras.