R. Tamašunienė – viena iš socialdemokratų valdomos Vyriausybės ministrių, tačiau Vilniaus rajono socialdemokratai nuo pat pradžių nebuvo patenkinti sprendimu į Ministrų kabinetą skirti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovę.
Šios politinės jėgos – pagrindinės konkurentės dėl Vilniaus rajono mero posto būsimuose savivaldos rinkimuose, metai iš metų nesutaria ir savivaldybės taryboje, kurioje, nepaisant to, kad mero pareigas eina socialdemokratas, daugumą turi lenkai.
„Skandalinga situacija Teisingumo ministerijoje. Kai tavo kuruojamos sistemos pareigūnų profesinės sąjungos viešai pareiškia tavimi nepasitikėjimą, tai jau nebe eilinis politinis ginčas. Tai rimtas signalas apie problemas sistemoje, už kurią esi tiesiogiai atsakinga“, – tokiu įrašu feisbuke trečiadienį pasidalijo LSDP Vilniaus rajono skyrius.
Pabrėžiama, kad bausmių vykdymo sistemos profesinės sąjungos jau viešai prabilo apie pareigūnų ir finansavimo trūkumą, stringančius infrastruktūros projektus, prastėjančias darbo sąlygas ir kritikuoja ministerijos vykdomą sistemos valdymą.
„Ir čia kyla labai paprastas klausimas: ar ministrei Ritai Tamašunienei netrūksta laiko ir dėmesio problemoms savo pačios ministerijoje? Nes Vilniaus rajone ministrę matome dažnai – tai savivaldybės tarybos posėdžiuose, tai įvairiuose renginiuose.
O didžiausias absurdas šioje situacijoje – kad jos bendrapartiečiai iš LLRA-KŠS tuo pat metu viešai kaltina Vilniaus rajono savivaldybės administraciją mobingu. Šie kaltinimai jau peržengė politinių pareiškimų ribas.
Mūsų bičiulis, administracijos direktorius Vytautas Vansavičius dėl viešai paskleistų teiginių kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar juose nėra šmeižimo požymių. Galutinį vertinimą šiuo klausimu pateiks teisėsaugos institucijos“, – pranešė Vilniaus rajono „socdemai“.
Susiję straipsniai
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) ir Profesinių sąjungų centras trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame išreiškė nepasitikėjimą ministre R. Tamašuniene.
Kaip nurodoma profsąjungų pranešime, jos taip pat kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių su prašymu įvertinti R. Tamašunienės veiklą ir imtis sprendimų, kurie, pasak pareigūnų atstovų, užtikrintų atsakingą, kompetentingą ir rezultatais, o ne deklaracijomis grindžiamą bausmių vykdymo sistemos valdymą.
„Pareigūnų kantrybė išseko. Mėnesių mėnesius girdime kažkokias turbūt nuo vadovėlių nurašytas kalbas apie prioritetus, planus ir rūpestį pareigūnais. Tačiau kalėjimuose nuo gražių žodžių saugiau netapo, atlyginimai nepasidarė konkurencingesni, pareigūnų daugiau neatsirado, o kalėjimų infrastruktūros problemos neišnyko. Todėl dabar tiesiog užduodame klausimą: kiek dar laiko valstybė ir pareigūnai bus privesti kęsti tokį vadovavimą sistemai ir Teisingumo ministerijai?“ – pranešime cituojamas LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Kreipimesi į ministrą pirmininką profesinės sąjungos akcentuoja, kad kalėjimų sistemoje stringa infrastruktūros projektai, jaučiamas pareigūnų trūkumas, darbuotojams mokamas nekonkurencingas darbo užmokestis, blogėja darbo sąlygos ir sistemai nepakanka skiriamo finansavimo.
Profesinių sąjungų vertinimu, užuot sutelkusi dėmesį į šių problemų sprendimą R. Tamašunienė pernelyg giliai įsitraukė į Lietuvos Kalėjimų tarnybos (LKT) administravimą ir personalo klausimus.
„Viešai žinoma ir apie ministrės konfliktą su Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi Mindaugu Kairiu – pati R. Tamašunienė rugsėjį patvirtino, kad dėl jo veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiama dėl nuobaudos. Keista, kad savo ministerijoje niekaip nesusitvarkanti ministrė apsiėmė praktiškai tiesiogiai valdyti dar vieną instituciją. Jos vadovą palikdama savotišku ūkvedžiu“, – cituojamas VAITĮPS vadovaujantis Vitalijus Jagminas.
Profesinės sąjungos kritikuoja ir socialinio dialogo kokybę Teisingumo ministerijoje. Pareigūnų atstovų teigimu, ministrė ir jos komanda kalbasi esą tik su patogiais socialiniais partneriais, o nepatogius klausimus keliančių organizacijų atstovai ir pasiūlymai neva yra ignoruojami.
„Tai ypač kontrastuoja su pačios ministrės viešais pareiškimais. Dar gegužę R. Tamašunienė pareigūnų saugumą vadino svarbiausiu prioritetu, o rugpjūtį ministerija skelbė sieksianti papildomų milijonų eurų LKT darbo užmokesčiui. Deja, tačiau tai ir liko tuščiomis deklaracijomis. Sistemai jų nebereikia. Kaip nebereikia ir ponios Tamašunienės. Laikas sprendimas, kurių poveikį pajustų bendruomenė, o ši ministrė ir jos komanda įrodė esanti neįgali juos priimti ir įgyvendinti“, – sako K. Pauliukas.
„Jeigu ministrė per beveik metus nesugeba parodyti, kaip bausmių vykdymo sistema bus ištraukta iš dešimtmečius kauptų problemų, premjeras turi atsakyti, ar jis vis dar pasitiki tokiu savo Vyriausybės nariu. Mes savo atsakymą jau davėme – Rita Tamašunienė pareigūnų pasitikėjimo nebeturi“, – aiškina jis.
Ministrė nesutinka su profsąjungų kritika
Trečiadienį žurnalistų kalbinta teisingumo ministrė R. Tamašunienė teigė nesutinkanti su jai adresuotais profesinių sąjungų priekaištais apie esą nesprendžiamas problemas kalėjimų srityje.
„Vertinu labai kritiškai tokią (profsąjungų – ELTA) kritiką, kadangi (veiksmų – ELTA) planas yra. Pirmiausia, suformuotos metinės užduotys LKT vadovui, kur matome taip pat jų didelį vėlavimą ir prašysime paaiškinimų, kodėl tos užduotys neįgyvendinamos“, – aiškino ministrė.
Ji tvirtino, kad ministerija ne tik žino bausmių vykdymo sistemos problemas, bet ir jas sprendžia, ieško būdų, kaip didinti finansavimą šiai sričiai.
„Mes rūpinamės, kad būtų didesnis finansavimas, pirmiausia, darbo užmokesčiui, visiems Vidaus statuto pareigūnams iš tikrųjų nuoseklus darbo užmokesčio didėjimas yra numatytas ir šios Vyriausybės darbuose ir planuose“, – dėstė R. Tamašunienė.
Ministrė pabrėžė, kad nepritaria ir priekaištams apie nepakankamą socialinį dialogą su profsąjungomis. R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad nepasitikėjimą ja reiškiančios profesinės sąjungos esą gali būti palankios dabartiniam LKT vadovui M. Kairiui.
„Dialogas tikrai vyksta ministerijos formate – susitinkame su 11 profsąjungų. Šita kritika išreikšta tik dviejų profsąjungų atstovų. Tas ryšys su LKT vadovybe šių profsąjungų (...) yra kitoks negu su kitomis profsąjungomis. Tas, mano vertinimu, yra neteisinga, nes vadovas turėtų vienodai traktuoti visus socialinius partnerius“, – teigė ministrė.
R. Tamašunienė siūlo LKT vadovui M. Kairiui skirti papeikimą, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad jis, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą ir kitus teisės aktus.
Sprendimą dėl siūlymo skirti M. Kairiui skirti papeikimą turės priimti Vyriausybė.
Dar šių metų liepą R. Tamašunienė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis esą to nepadarė.
M. Kairys anksčiau buvo nubaustas keliomis tarnybinėmis nuobaudomis.
Vyriausybė pernai liepos 9 dieną LKT direktoriui skyrė papeikimą, o liepos 16 dieną jam skirtas griežtas papeikimas. Atsižvelgęs į tarnybinių patikrinimų išvadas, skirti M. Kairiui abi minėtas tarnybines nuobaudas pasiūlė tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus.
Kaip skelbta anksčiau, tarnybinių patikrinimų metu LKT vadovo veiksmuose nustatyti pažeidimai, susiję su tarnybos lėšų panaudojimu, tarnybinio automobilio naudojimo tvarka. Galiausiai R. Mockus pasiūlė M. Kairį atleisti iš pareigų, tačiau LKT vadovui buvo suteiktas pranešėjo statusas – tokiu atveju asmuo negali būti atleidžiamas iš darbo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio jam. Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, minėtas STT tyrimas yra atliekamas dėl R. Mockaus veiksmų. Portalo žiniomis, LKT vadovas esą galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir jį pateikti teisėsaugai.
M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.