Anot pareigūno, jam buvo pranešta, kad norintys tarnauti iki 65, o ne 60 metų apie tokį siekį turi pranešti likus bent pusmečiui iki numatyto amžiaus ribos.
V. Giršvildas stebisi – tuo metu, kai garsiai skalambijama apie pareigūnų trūkumą, norintys dirbti metami lauk vien dėl biurokratinio reikalavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą, nuo 2015 metų maksimalus pareigūnų tarnybos amžius buvo pailgintas iki 65 metų.
D. Šakalienės ir L. Kasčiūno diskusija: kaip padaryti Lietuvą saugesne?
Tačiau nuo 2024-ųjų įstatyme buvo numatyta papildoma procedūrinė sąlyga – pareigūnai, norintys pasinaudoti teise tęsti tarnybą pagal naująjį cenzą, privalo pateikti formalų prašymą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki tol, kol jiems sukanka pagal senąją tvarką numatyta amžiaus riba – 60 metų.
Jei toks pranešimas per nustatytą terminą nėra pateikiamas, pareigūnas yra automatiškai atleidžiamas iš tarnybos sukakus senajam amžiaus cenzui.
Susiję straipsniai
Į tokią situaciją pakliuvo ir gerai žinomas sostinės pareigūnas V. Giršvildas.
„Turbūt kiekvienam iš jūsų paskutiniu metu bent kartą yra tekę girdėti teiginius, kad policijoje katastrofiškai trūksta žmonių, keli metai iš eilės tarnybą palieka daugiau žmonių, nei išreiškia norą tarnauti ir trūkumas sudaro kažkur 1500 pareigūnų. Šiandien aš jums didžiosiomis raidėmis parašysiu, kad TAI YRA MELAS, o mažosiomis paaiškinsiu – kodėl?
Bet apie viską nuo pradžių. Spalio 2 d. minima Angelų sargų diena. Tai policijos diena – profesinė šventė. Man, kaip vis dar policininkui, tai taip pat turėjo būti šventė. Netgi dviguba šventė, nes spalio 4 d. man sukanka šešiasdešimt metų – jubiliejus. Bendrai, ne – triguba šventė, nes spalio 1 d. yra Lietuvos kelių policijos diena.
Bet šventės juk tam ir yra, kad jas kažkas sugadintų. Švenčių išvakarėse aš gaunu laišką iš Policijos departamento apie tai, kad spalio 5 d. būsiu atleistas iš tarnybos. Iš pradžių pagalvojau, kad tai pokštas. Pasirodo, visai ne pokštas.
Pradedu gilintis. Parašyta, jog man sukanka Vidaus tarnybos statute numatytas amžius, iki kurio man galima tarnauti. Pamaniau, kad klaida, nes skubiai skaitau aktualią Statuto redakciją, kur juodu ant balto parašyta, kad mano pareigybė priskirta 6 grupei, o 6 grupė tarnauja iki 65 metų.
Ir čia paaiškėja viena teisine prasme labai keista detalė – pasirodo, norint tarnauti iki 65 metų, ką man Statutas leidžia, aš privalau ne vėliau, kaip prieš puse metų... Prieš puse metu, Karlai, parašyti prašymą, kad man tai būtų leista.
Savo turiniu tai net ne prašymas, o greičiau jau pranešimas, nes jis nėra net svarstomas, negali būti nepatenkintas ir jo pagrindu nepriimamas joks individualus teisės aktas. Tai totali smulkmena, visiškas formalumas, teisine prasme neteisingas ir iškreipiantis visus teisės aktų taikymo principus. (...)
Bet, kad reikėtų prašyti, jog būtų taikomas Seime priimtas, Prezidento pasirašytas ir įsigaliojęs, ir šiuo metu galiojantis įstatymo statusą turintis teisės aktas, ir dar prašoma daugiau, nei prieš pusę metų, aš dar nebuvau girdėjęs“, – feisbuke paskelbė V. Giršvildas.
Ilgametis policijos pareigūnas teigė apie reikalavimą rašyti prašymą nežinojęs, manęs, kad po statuto pakeitimų paprasčiausiai galės tarnauti, iki kol jam sukaks 65-eri.
„Maniau, kad galiojantis reglamentavimas mane tenkina, tai ko ir iš ko aš dar turiu prašyti? Tada aš pamaniau, kad turbūt per visą Lietuvą aš turėčiau būti ne vienas, kuris taip pasimovė, turėtų būti ir daugiau logiškai mąstančių pareigūnų.
Ir išties, ne vienas aš toks. Radau dar kelis. O bet tačiau... Kiekvienam iš jų, kai jau artėjo terminas tam prašymui parašyti, buvo paskambinta ir priminta. Net ne parašyta, o asmeniškai paskambinta. Kiekvienam, išskyrus vieną – mane“, – stebėjosi V. Giršvildas.
Apie susidariusią situaciją jis informavo policijos generalinio komisaro pavaduotoją, bet iš jos išgirdo, kad pranešti apie siekį tęsti tarnybą turi pats pareigūnas, niekas jam priminti apie tai neprivalo.
„Ką reiškia „neprivalome“? Gal formaliai ir neprivalote, bet juk yra toks gero administravimo principas. Tačiau policijoje, pasirodo, tai tėra tušti žodžiai ir taikomas šis principas selektyviai – vieniems pranešti privalu, o kitiems neprivalu.
Tokį mano įsitikinimą tik sustiprino tas faktas, jog pranešimą, kad būsiu atleistas iš tarnybos, kuris savaime jau nieko nereiškia ir nieko nebegali pakeisti, man atsiuntė net į asmeninį, ne tik į tarnybinį paštą, nors siųsti tokį pranešimą, jei jau vadovautis vicegenerolės logika, taip pat niekas neprivalėjo. Bet negi praleis progą eilinį kartą iš Giršvildo pasityčioti.
O tai reiškia, kad iš policijos, kuriai atseit trūksta pareigūnų, jam pačiam nepageidaujant ir statutui leidžiant toliau tarnauti, lauk metamas žmogus, kuris pavėlavo paprašyti leisti jam toliau tarnauti. Pavėlavo, nors asmeniškai vicegenerolės paprašiau dar nepasibaigus savo tarnybos terminui, o kitą dieną po to, kai gavau pranešimą apie atleidimą“, – pastebėjo pareigūnas.
V. Giršvildas neslėpė apmaudo, nes tarnybą atlieka 36 metus, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Per tą laiką, kaip tikino jis, nėra sulaukęs nė vienos tarnybinės nuobaudos, yra gavęs ne vieną garbingą apdovanojimą, taip pat ir iš prezidento rankų. Be kita ko, daugiau nei dešimtmetį dėstė universitete, kur pats rengė būsimuosius pareigūnus.
„Rengtos mokymo programos, metodiniai leidiniai, iš kurių mokėsi ir tie, kurie pasišovė mane atleisti. Mano mokiniai yra tapę universitetų rektoriais, fakultetų dekanais ir katedrų vedėjais, mokslų daktarais, profesoriais, visų lygių teismų teisėjais, advokatais, ministrais ir viceministrais, Seimo nariais, departamentų direktoriais, generaliniais prokurorais ir net generaliniais komisarais bei policijos įstaigų vadovais. Nors prisipažinsiu – Policijos departamente yra ir tokių, kuriuos aš mokiau, beje, užimančių labai aukštas pareigas, dėl kurių man yra gėda“, – kirto V. Giršvildas.
Pareigūnas įsitikinęs, kad tokiu būdu siekta juo atsikratyti, nes šis užduoda per daug klausimų, į viešumą kelia problemas ir yra paprasčiausiai „nepatogus“.
„Kai jūs dar kartą išgirsite, kad policijai trūksta pareigūnų, milžiniški krūviai ir nėra kam dirbti, žinokite, kad policijai žmonių netrūksta. O tokie, kurie yra savarankiški, geba analizuoti, daryti išvadas, žino policijos problemas ir jų nedangsto, mato vadovų susireikšminimą, aroganciją, daromas klaidas ir nenorą jas pripažinti, netiki skleidžiama demagogija, pastebi kiekviename žingsnyje taikomus dvigubus standartus, mobingą, savų protegavimą, bet vis tiek ištikimai tarnauja Lietuvai, nes davė priesaiką, policijai nereikalingi ir net pavojingi.
Jų nėra daug, bet šiandieninėje policijoje jie rakštis toje vietoje, kuri visai ne veidu vadinasi“, – konstatavo V. Giršvildas.
Situaciją paaiškino R. Matonis
Dėl šios situacijos Lrytas kreipėsi į Policijos departamento atstovą Ramūną Matonį. Jis priminė, kad minėti reikalavimai yra numatyti Vidaus tarnybos statute ir galioja ne tik policijoje, bet visoje vidaus tarnybos sistemoje.
Pasak policijos atstovo, 2015 metais buvo priimtas Vidaus tarnybos statuto pakeitimas, kuris prailgino pareigūnų tarnybos amžių (šiai kategorijai – nuo 60 iki 65 metų).
Tie, kas norėjo, kad jiems būtų taikoma nauja Statuto norma, per metus laiko turėjo parašyti prašymą. Praktikoje, pasikeitus svarbiems teisės aktams, visi pareigūnai, R. Matonio teigimu, būna supažindinami su Statuto pakeitimais.
2024 metais buvo priimtas dar vienas įstatymo pakeitimas, kuris nurodė, kad likus ne mažiau nei 6 mėnesiams iki termino, kuomet sueis nustatytas amžius, pareigūnas turi teisę pateikti prašymą dėl tarnybos trukmės taikymo.
Tie, kurie tokių prašymų nepateikė, jiems liko galioti iki tol buvusi statuto norma ir trumpesnis tarnybos amžius (šiuo atveju, iki 60 metų).
„Policijos departamentas neturi ir nerenka tokių duomenų, kad visiems darbuotojams, artėjant terminui, apie tai buvo pranešta ar paskambinta. Įstatymas nenumato prievolės darbdaviui priminti darbuotojams apie tai, bet skirtinguose padaliniuose gali būti taikoma skirtinga praktika. Iki šiol neteko girdėti apie tokią problematiką.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad dažnu atveju, sulaukęs 60 metų, pareigūnas negali tęsti tarnybos dėl sveikatos problemų ar prastos savijautos, todėl renkasi palikti tarnybą ir pasitraukti į užtarnautą poilsį“, – nurodė R. Matonis.