Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjo Žygimanto Solovjovo teigimu, būtent vieta, kurioje žmogų pasiekia perspėjimas, turėtų lemti pirmuosius jo veiksmus. Oro pavojaus metu svarbu ne bandyti bet kokia kaina grįžti namo ar pasiekti pažįstamą priedangą, bet įvertinti artimiausią aplinką.
„Gavus oficialų pranešimą apie oro pavojų svarbiausia nedelsti. Priedangos naudojamos pagal artumo, o ne asmeninio pasirinkimo principą, todėl nereikėtų važiuoti per miestą ieškant pažįstamos ar, mūsų manymu, geresnės vietos. Saugi vieta gali būti ne tik specialiu ženklu pažymėta priedanga. Tai gali būti rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, požeminė perėja, tunelis ar vidinė patalpa be langų. Svarbiausia kuo greičiau sumažinti riziką ten, kur tuo metu esame“, – sako Ž. Solovjovas.
Parduotuvėje pirmiausia klausykite darbuotojų
Susiję straipsniai
Jeigu oro pavojus paskelbiamas žmogui esant prekybos centre, parduotuvėje, darbovietėje ar kitoje įstaigoje, pirmiausia rekomenduojama vadovautis pastato administracijos, apsaugos ar kito atsakingo asmens nurodymais. Jie turėtų žinoti, kurios pastato vietos numatytos žmonėms apsaugoti ir kaip jas saugiai pasiekti.
Jei aiškių nurodymų nėra, reikėtų ieškoti artimiausios saugios vietos tame pačiame pastate. Pirmenybė teikiama rūsiui, požeminei automobilių stovėjimo aikštelei ar žemiausiuose aukštuose esančioms vidinėms patalpoms be langų. Jei nėra galimybės pasiekti priedangos, galima vadovautis dviejų sienų taisykle: rinktis vietą, kurią nuo pastato išorės skiria bent dvi sienos. Reikėtų laikytis kuo toliau nuo langų, vitrinų ir stiklinių pertvarų. Tokia vieta vadinama saugia zona.
„Viena iš klaidų gavus perspėjimą būtų skubėti iš pastato vien todėl, kad žmogus žino priedangą už kelių kvartalų. Jei jau esate pastate, kuriame galima greitai pasiekti saugesnę vidinę ar požeminę erdvę, pirmiausia reikia vertinti būtent ją. Taip pat svarbu klausyti už pastatą atsakingų žmonių nurodymų, nes pavojaus metu savarankiškas žmonių judėjimas skirtingomis kryptimis gali tik apsunkinti situaciją“, – pažymi Ž. Solovjovas.
Panašus principas galioja ir viešajame transporte. Keleiviai negali reikalauti sustoti jų pasirinktoje vietoje. Reikėtų sulaukti vairuotojo nurodymų ir saugios galimybės išlipti. Susisiekti su artimaisiais pirmiausia patariama trumposiomis žinutėmis, kad bereikalingais skambučiais nebūtų apkraunami ryšio tinklai.
Koncerte svarbiausia nejudėti prieš srautą
Kitokia situacija susidaro oro pavojui užklupus koncerte, festivalyje ar kitame masiniame renginyje. Tokiu atveju individualus bandymas kuo greičiau pasišalinti nebūtinai yra saugiausias sprendimas. Renginio organizatoriai turi stabdyti arba laikinai nutraukti renginį ir nukreipti žmones į artimiausias priedangas ar kitas saugias zonas. Atsižvelgiant į renginio dydį gali būti nurodomi judėjimo maršrutai minios dydžiui mažinti.
Dalyviams svarbiausia klausyti organizatorių, apsaugos ar savanorių nurodymų, nebėgti, nesistumdyti ir nebandyti judėti prieš bendrą žmonių srautą. Taip pat nereikėtų grįžti pasiimti paliktų daiktų ar automobilio. Jei viena saugi vieta užsipildo, žmonės turi būti nukreipiami į kitą artimiausią vietą.
„Dideliame renginyje pavojų gali padidinti ne tik pati išorinė grėsmė, bet ir chaotiškas žmonių judėjimas. Todėl gavus nurodymą judėti į saugią vietą nereikėtų bandyti aplenkti srauto, ieškoti kito išėjimo ar savarankiškai keisti maršruto. Organizatoriai turi būti iš anksto numatę saugias kryptis, o dalyvio užduotis tokiu metu yra klausyti trumpų ir aiškių nurodymų bei judėti ramiai“, – sako Ž. Solovjovas.
Jei renginys vyksta lauke, o netoliese nėra pasiekiamos priedangos ar požeminės erdvės, saugesne alternatyva gali tapti žemesnė reljefo vieta, griovys, dauba ar kita nuo skeveldrų galinti apsaugoti uždanga. Rekomenduojama vengti langų ir vitrinų, scenos konstrukcijų, ekranų, apšvietimo bokštų, palapinių, metalo konstrukcijų bei kitų papildomą riziką galinčių kelti objektų.
Jei esate lauke ir atrodo, kad nėra kur slėptis
Jeigu perspėjimas apie oro pavojų žmogų pasiekia atviroje vietoje ir netoliese nėra nei pastato, nei priedangos, pirmiausia reikėtų ramiai įvertinti aplinką. Jei saugesnės vietos negalima greitai pasiekti, rekomenduojama rinktis žemesnę reljefo vietą, įdubą, griovį, vietą už betoninės sienelės ar kitą uždangą, galinčią apsaugoti nuo skeveldrų. Reikėtų vengti degalinių, elektros įrenginių, tiltų, stiklinių konstrukcijų ir kitų objektų, kurie gali kelti papildomą pavojų.
Jeigu netoliese pastebimas krentantis objektas ir pasitraukti nebėra galimybės, rekomendacijos tampa labai konkrečios: reikia gultis pilvu ant žemės, rankomis prisidengti galvą, suglausti kojas ir likti gulėti, kol praeis tiesioginis pavojus. Tik tada reikėtų judėti į artimiausią žemesnę ar uždengtą saugią vietą.
„Tokioje situacijoje natūrali reakcija gali būti bėgti arba telefonu bandyti užfiksuoti tai, kas vyksta, tačiau abu veiksmai gali didinti riziką. Skrendančių ar nukritusių objektų, sprogimų ar karinės technikos filmuoti nereikėtų. Jei matomas tiesioginis pavojus ir nėra kur pasitraukti, pirmiausia reikia kuo labiau sumažinti savo kūno siluetą ir apsaugoti galvą. O nukritusių objektų ar nuolaužų negalima liesti – apie juos reikia pranešti numeriu 112“, – pabrėžia Ž. Solovjovas.
Pasak specialisto, pasirengti tokioms situacijoms verta dar iki gaunant perspėjimą: žinoti ne vien artimiausią priedangą prie namų, bet ir apsidairyti vietose, kuriose reguliariai leidžiame laiką. Tačiau gavus patį oro pavojaus pranešimą svarbiausia tampa ne iš anksto susikurtas idealus planas, o artimiausia tuo metu realiai pasiekiama saugi vieta.
Daugiau rekomendacijų, ką daryti kilus oro pavojui – programėlėje KOVAS.