Gyventojai į mobiliuosius telefonus gavo ir Lietuvos kariuomenės įspėjimus apie tikėtiną oro pavojų.
Lygis „Geltona“ reiškia, kad gyventojai turi būti budrūs ir nusimatyti saugią vietą.
Apie 10 val. 30 min. oro pavojaus įspėjimas iš „Geltona“ pakeistas į „Balta“ – tai reiškia, kad Vilniaus apskrityje ir Ukmergėje oro pavojaus nėra.
Apie spragas oro gynyboje prakalbęs A. Kubilius perspėja: turime ruoštis ne tik pavieniams dronams
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), oro pavojus paskelbtas dėl galimai į Lietuvą įskridusio drono.
Jis galėjo įskristi iš Baltarusijos pusės.
Susiję straipsniai
Dėl oro pavojaus buvo keliami NATO naikintuvai.
Vėliau Lietuvos kariuomenė informavo, kad NATO naikintuvams jokio objekto fiksuoti nepavyko.
„Oro atakos įspėjimas atšauktas (BALTA), galime tęsti įprastą veiklą. Vietovėje naikintuvai jokio objekto nefiksavo, radaruose matyto signalo dingimo vietą papildomai apžiūrės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis“, – feisbuke rašė kariuomenė.
Apie 12 val. 24 min. Lietuvos kariuomenė paskelbė, kad sraigtasparniui nieko aptikti nepavyko: „Karinės oro pajėgos išžvalgė dingusio kontakto vietą ir apylinkes, įtartinų objektų nerasta. Sraigtasparnis grįžta į Kauną, kur tęs įprastą budėjimą.“
Dėl oro pavojaus laikinai buvo uždarytas ir Vilniaus oro uostas: „Dėl nenustatytų skraidančių objektų veiklos laikinai uždaryta Vilniaus oro uosto kontroliuojamoji oro erdvė“.
Apie 10 valandą 15 minučių trys į Vilnių skridę orlaiviai suko ratus virš Dzūkijos. Paskelbta, kad iš Varšuvos skridęs bendrovės „Lot“ lėktuvas bus nukreiptas į Kauną. Atšaukus oro pavojų Vilniaus oro uostas veikė pilna apimtimi.
Lietuvos kariuomenė feisbuke gyventojams pakartojo, ką reiškia įspėjimas „Geltona“.
„Trumpai primename, kad atakos įspėjimas „Geltona“ reiškia, kad reikia nusimatyti priedangą ir galima tęsti įprastą veiklą. Turime žymą radare, naikintuvai keliami atlikti įprastą atpažinimo procedūrą“, – skelbė Lietuvos kariuomenė.
V. Vitkauskas: netrukus bus aišku, koks konkrečiai objektas fiksuojamas radaruose
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, tikėtinas oro pavojus paskelbtas dėl radaruose pastebėtos žymos – objekto, judančio Lietuvos kryptimi iš Baltarusijos.
„Užfiksuota žyma mūsų radaruose, kad galimai pavojingas objektas artėja link Lietuvos sienos, tai tą informaciją gavome prieš keliolika minučių. Šiuo metu yra suaktyvuota mūsų oro gynybos misija, pakelti naikintuvai, kad būtų galima identifikuoti taikinį“, – šeštadienio rytą LRT televizijai sakė V. Vitkauskas,
Anot jo, kol kas nėra aišku, koks objektas yra fiksuojamas – V. Vitkauskas sako, kad tai nebūtinai dronas.
„Taikinys – nebūtinai dronas. Tai gali būti, kaip ir anksčiau yra buvę, ir paukščių pulkas“, – priminė jis.
„(Kontrabandinių – Lrytas) balionų, turbūt, versiją reikėtų atmesti, nes vėjas nepalankus tam. Bet, manau, per keletą minučių turėtų būti aiškumas, nes naikintuvai, kuomet priartės prie objekto, bus galima įsivertinti vizualiai, kas tai yra per galimas pavojaus objektas. Ir tada bus priimami sprendimai – jį neutralizuoti ar pavojaus nėra“, – pridūrė V. Vitkauskas.
NKVC vadovas akcentavo, kad Vilniaus apskrities gyventojams gavus pranešimus apie tikėtiną oro pavojų (geltona), gyventojai turėtų nusimatyti artimiausias priedangas. Jeigu oro pavojaus lygis pasikeis į raudoną – tuomet keliauti į artimiausią priedangą.
Įspėjimo gali sulaukti ir Kauno apskrities gyventojai
LRT radijui V. Vitkauskas taip pat nurodė, kad atsakingos tarnybos sulaukia gyventojų pranešimų apie stebimą galimą objektą, skrendantį Jonavos link. Anot jo, kol kas tai yra pranešimai apie girdėtą specifinį garsą.
„Gauname pranešimų iš gyventojų, kad stebi galimą objektą jau už Vilniaus teritorijos, judant Jonavos link. Bet, iš tikrųjų, patvirtinti tos informacijos negalime, nes tai yra gyventojų pranešimai, tai nėra radarų duomenys“, – akcentavo NKVC vadovas.
Pasak jo, neatmetama, kad tikėtinas oro pavojus gali būti paskelbtas ir Kauno apskrityje.
„Jeigu, kaip ir sakoma, tas artėjimas yra daugiau į Vakarų pusę, tai gali būti pavojus paskelbtas ir gretimose teritorijose – ar tai būtų Kauno apskritis, Jonavos rajonas“, – sakė jis, pažymėdamas, kad pirmiausiai reikia įvertinti gyventojų pranešimus.
Paskutinį kartą numušinėjo
Paskutinį kartą apie tikėtiną oro pavojų buvo paskelbta rugsėjo 15 dieną, naktį. Tuomet Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus – buvo pastebėtas dronas. Tikėtinas oro pavojus atšauktas, kai dronas buvo sunaikintas NATO naikintuvo.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad dronas numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Du skrendančių objektų incidentai fiksuoti rugsėjo 13 dieną. Vienas objektas pastebėtas paryčiais Varėnos rajone, o antrasis – per pietus Vilniaus regione. Kaip vėliau patvirtino kariuomenė, antrasis objektas nebuvo dronas – tai buvo paukščių būrys.
Dar prieš tai oro pavojus skelbtas birželį Vilniaus apskrityje. Iš pradžių gyventojų perspėjimo išsiuntimo priežastimi Lietuvos kariuomenė įvardijo stebimą radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, tačiau vėliau NKVC pranešė, kad taikinys buvo identifikuotas kaip meteorologinis balionas.
Gegužės 21 d. oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.
Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
72LT nurodo, ką daryti, jeigu išgirdote perspėjimo sirenas ar gavote perspėjimo pranešimą apie oro pavojų „Raudona“:
- Klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą.
- Tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.
- Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite; nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus.
- Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis.
- Gavę nurodymą slėptis, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus.
- Jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus.
- Automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.
- Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
- Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.