„Kiek girdžiu iš frakcijų, yra stiprus palaikymas, bet nenoriu prikalbėti – luktelėkime paties balsavimo, matysime, koks bus sprendimas. Tikiuosi, kad jis bus palankus, nes (...) tikrai labai svarbu būti pasiruošus, o mūsų pasirengimas didina mūsų atsparumą ir priešo atgrasymą“, – žurnalistams antradienį prieš Seimo rytinį posėdį sakė J. Olekas.
Pasak jo, panaikinus Konstitucijos 137 straipsnį, Lietuva nebeturėtų išskirtinių teisinių apribojimų, kurių neturi ir kitos Europos Sąjungos ir NATO valstybės.
„Mes būsime lygūs, kaip kiti, ir galėsime iš tikrųjų pretenduoti, kad mes esame pasirengę atgrasyti priešą labiau negu buvo“, – teigė Seimo pirmininkas.
Argumentuoja, kodėl turėtų nelikti draudimo turėti branduolinį ginklą : tai taptų stipriu ramsčiu
J. Oleko teigimu, didesnis saugumas leistų žmonėms jaustis užtikrinčiau.
„Žmonės galės jaustis tvirčiau, galės gimdyti vaikus, galės kurti verslus, galės dirbti, nes žinos, kad jie gyvena saugesnėje šalyje, negu ta šalis, kuri turi tokius apribojimus“, – kalbėjo jis.
Susiję straipsniai
Antradienį Seimas ketina pirmą kartą balsuoti dėl Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo. Straipsnyje šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Pataisos iniciatoriai teigia, kad dabartinis reguliavimas riboja Lietuvos galimybes visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos ir branduolinio atgrasymo sistemoje.
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, jai per abu balsavimus turi pritarti ne mažiau kaip 94 iš 141 Seimo nario. Tarp balsavimų turi būti daroma ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
ELTA primena, kad liepą po pateikimo projektui pritarė 89 Seimo nariai, 11 balsavo prieš, 6 susilaikė.