Norint pakeisti Konstituciją, už pataisą Seimas turi balsuoti du kartus, tarp balsavimų darant ne mažesnę kaip trijų mėnesių pertrauką. Kiekvieno balsavimo metu pataisai turi pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių – bent 94 iš 141 parlamentaro.
Priėmimo etape siūlymą išbraukti minėtą Konstitucijos straipsnį palaikė net daugiau Seimo narių, nei svarstymo. Už šią iniciatyvą balsavo 106, prieš – 18, susilaikė 6 parlamentarai.
Beveik visi „Nemuno aušros“ frakcijos nariai balsavime arba susilaikė, arba balsavo prieš, išskyrus Dainorą Bradauską, kuris, kaip ir svarstymo etape, spaudė mygtuką už. Prieš balsavo ir Mišrios parlamentarų grupės nariai Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas bei Vitalijus Šeršniovas.
Reikšmingas Europos gynybos žingsnis: Norvegija jungiasi prie Prancūzijos branduolinio saugumo skėčio
Taip pat ir valstietis Valius Ąžuolas. Dar keli jo frakcijos nariai – Jaroslawas Narkiewiczius ir Česlavas Olševskis – balsavime susilaikė. Jie priklauso valdančiajai daugumai.
Po svarstymo už šią iniciatyvą buvo 99 Seimo nariai, susilaikė – penki, prieš balsavo 13 parlamentarų.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir didžioji dalis parlamentarų sutaria, kad dabartinis draudimas neatitinka geopolitinės realybės – esą panaikinusi šį ribojimą Lietuva nebebūtų „silpnoji grandis“ ar pilkoji zona NATO aljanse. Iniciatyvą pasirašė pusšimtis Seimo narių iš įvairių frakcijų.
Diskusijas paskatino Prancūzijos siūloma nauja Europos branduolinio atgrasymo schema, taip pat pranešimai, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą papildomose NATO šalyse. Panašius teisinius ribojimus neseniai panaikino Suomija.
Susiję straipsniai
„Pažymėtina, kad nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų, dislokuojant branduolinius ginklus, kilus agresijos grėsmei, agresijos atveju ar kolektyvinės gynybos atveju“, – anksčiau pabrėžė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Mes negalime likti silpnąja grandimi visoje atgrasymo sistemoje. Turime apsispręsti labai tiksliai ir drąsiai, kad mes esame lygiaverčiai partneriai ir turime visas sąlygas, nes dėl saugumo garantijų vyksta vidinė tam tikra konkurencija, o turint tokius apribojimus, mes tampame ta silpnąja grandimi“, – pridūrė jis.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Tai reiškia, kad Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.
Taigi siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą.