Psichologė Elžbieta Malūnavičienė sako, kad už minties „pasirūpinsiu vėliau“ slypi kur kas daugiau, nei paprastas atidėliojimas.
Pavojų žinome, bet...
Karas, gaisras, stichinė nelaimė ar ilgesnis ryšio sutrikimas – galimus scenarijus žino daugelis, tačiau tai dar nereiškia, kad esame jiems pasiruošę praktiškai.
Susiję straipsniai
„Kai mes mąstome apie galimą pavojų, pats galvojimas sukelia tam tikrą diskomfortą. Tuomet natūraliai gali kilti mintis, kuri tuo momentu suteikia palengvėjimą: padarysiu vėliau. Atidėliojimas trumpam sumažina diskomfortą, nerimas atslūgsta – atrodo, kad šiandien to daryti neprivalome“, – aiškina E. Malūnavičienė.
Psichologė taip pat atkreipia dėmesį, kad atidėliojimą skatina ir tai, kaip patys vertiname galimą pavojų: „Jeigu esame skeptiški, galvojame, kad jis (pavojus – aut. past.) mažai tikėtinas, arba kad niekas nuo mūsų nepriklauso, motyvacija ruoštis gerokai mažėja. Žmogui svarbu matyti pasirengimo naudą ir tikėti, kad jo veiksmai gali iš tikrųjų padėti.“
Čia, anot jos, svarbus saviveiksmingumas – įsitikinimas, kad pats gali atlikti veiksmą ir taip prisidėti prie norimo rezultato.
Informacijos gali būti per daug
Apie galimus pavojus šiandien kalbama daug. Tačiau svarbu ne tik kiek informacijos pasiekiame, bet ir kaip ją priimame.
„Didelis informacijos srautas gali stiprinti nerimą. Jeigu nuolat kartojama stipri, baimę ar nerimą kelianti informacija, tai gali prisidėti prie gynybinės reakcijos, kuri pasireiškia per vengimą ar neigimą, atsitraukimą“, – įspėja psichologė.
Todėl svarbu ne tik žinoti apie grėsmę, bet ir kaip elgtis jai kilus. E. Malūnavičienė priduria: „Jeigu suprantame, ką nelaimės atveju galime daryti, nuo ko pradėti, tai duoda teigiamą efektą. Tada žmogus nesijaučia toks bejėgis.“
Nuo „reikia“ iki „padarysiu“
Psichologės teigimu, lengviau pajudėti iš vietos, kai pasiruošimas nebeatrodo kaip vienas sudėtingas darbas.
„Reikėtų sumažinti atstumą nuo ketinimo iki konkretaus veiksmo. Tam svarbu tikslą suskaidyti į mažesnius žingsnius. Jeigu sau pasakome tik „reikia pasiruošti“, tai yra labai nekonkretu – nežinome, nuo ko pradėti, ką pirmiausia turėčiau padaryti. Kai pasiruošimas lieka dideliu ir neapibrėžtu tikslu, sunku prie jo apskritai prieiti. Tuo metu, kai išskaidome jį į konkrečius veiksmus, tampa aiškiau, ką galime padaryti jau dabar“, – aiškina E. Malūnavičienė. Psichologė rekomenduoja turėti planą „jeigu – tada“: jeigu nutiktų konkreti situacija, ką aš daryčiau ir ko man tuo metu reikėtų?
Toks pasiruošimas gali prasidėti ir nuo mažo žingsnio: patikrinti, ko namuose yra ir ko trūksta.
„Nebūtina nusiteikti, kad visą šiandieną arba savaitgalį skirsime ruošimuisi ekstremaliajai situacijai. Kartais užtenka atskirų nedidelių žingsnių. Verta konkrečiai numatyti: šeštadienį penkiolika minučių skirsiu šitai užduočiai. Per tą laiką galima pasitikrinti, ar turite vaistinėlę, žibintuvėlį ir kitus konkrečius dalykus, kuriuos reikėtų turėti“, – pataria ji.
Planą svarbu aptarti su artimaisiais
Pasirengimas – ne tik individualus klausimas. Ypač svarbu iš anksto žinoti, kaip elgtis šeimai, jei vienas iš artimųjų yra vaikas ar vyresnio amžiaus žmogus.
„Kalbant su vaikais, naudingiau pradėti ne nuo ilgo pasakojimo apie grėsmes, o paklausti, ką jie jau girdėjo, ką kalbėjo mokykloje ar darželyje. Tada galima išsiaiškinti, kas vaikui labiausiai rūpi ir dėl ko neramu“, – sako E. Malūnavičienė.
Kalbant apie pavojus nereikia apsiriboti pačia grėsme.
„Turime sakyti tiesą, bet neperkrauti detalėmis ir koncentruotis į veiksmą: ką mes tada galime daryti nutikus nelaimei, ką gali daryti vaikas, kas juo pasirūpins. Tai skatina saviveiksmingumą, mažina bejėgiškumo jausmą.“
Panašiai, jos teigimu, verta kalbėtis ir su vyresniais artimaisiais – svarbu išlaikyti jų savarankiškumą, bet kartu iš anksto aptarti, kaip jie elgtųsi sustojus įprastam gyvenimui: ar galėtų pasirūpinti savimi, ar turėtų pakankamai vaistų ir į ką galėtų kreiptis pagalbos.
O kiek pasiruošę esate jūs?
Dažnai atrodo, kad pasiruošti dar spėsime. Tačiau kilus ekstremaliosioms situacijoms , laiko ieškoti informacijos, susikrauti svarbiausius daiktus ar dėlioti planą gali ir nebūti.
Pasitikrinkite, kiek jau esate pasiruošę ir atlikite „Testą X“ – https://pasiruosk.lt/
Teste žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai užduoda 10 klausimų, kurie atkreipia dėmesį į svarbiausias su pasiruošimu ekstremaliosioms situacijoms susijusias sritis – nuo atsargų kaupimo, iki dezinformacijos atpažinimo ar veiksmų evakuacijos metu.
Pasiruosk.lt – galbūt kai kuriuos dalykus jau esate apgalvoję, o kai kurie testo atsakymai primins, kad yra sričių, kurioms reikia daugiau dėmesio.