Rusijos portalas ruwest.ru prieš kelias dienas pranešė, kad vietos gyventojui Igoriui Odincovui skirtas nuosprendis „dėl viešų raginimų vykdyti teroristinę veiklą“. Lrytas žiniomis, tai – tas pats asmuo, kuris buvo atplaukęs į Lietuvą.
Publikacijoje taip pat akcentuojama, kad šios bylos nagrinėjimas rugsėjo 17 dieną buvo sustabdytas, nes kaltinamasis pasislėpė. Būtent tądien rusas Nemunu ir atplaukė į Lietuvą prašytis pagalbos.
Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis tvirtina pažinojęs šį vyriškį. Mūsų tarnybų sprendimą parsiųsti Rusijos pilietį atgal jis vadina išdavyste ir mano, kad dienos šviesos senjoras nebeišvys.
Pasieniečių sprendimas sukėlė klausimų: teisininkai prabilo apie galimus pažeidimus
„Tai yra eilinė išdavystė. Labai negražu iš Lietuvos pusės. Ne tai, kad negražu, netgi nusikalstama“, – Lrytas pareiškė S. Šamborskis.
Klausimų dabar kyla ir dėl to, ar atvykėlis prašėsi prieglobsčio, ar ne. Tądien, kai įvyko incidentas, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, kad taip. Dabar Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai aiškina kiek kitaip – esą kyla abejonių, ar tokį „jo aiškiai ir suprantamai neišreikštą pareiškimą galima laikyti tarptautinės apsaugos prašymu“. Išaiškinus procedūras, vyras esą persigalvojo.
Susiję straipsniai
Po apklausos – atgal į Kaliningradą
Rugsėjo 17 dieną Lrytas pranešė, kad Pagėgių savivaldybėje apie 14 valandą sulaikytas Nemunu iš Kaliningrado į Lietuvą atplaukęs 68-erių rusas. Pasieniečiai jį sučiupo krante. Vyras nesipriešino. Pareigūnai juo pasirūpino suteikdami sausus drabužius bei avalynę.
Iškart po to apie penkias valandas vyko Rusijos piliečio apklausa, kurioje dalyvavo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) bei kitų tarnybų pareigūnai, buvo aiškinamasi, kokie jo motyvai neteisėtu būdu atplaukti į Lietuvą.
Vidaus reikalų ministras M. Katelynas teigė, kad Rusijos pilietis paprašė prieglobsčio tvirtindamas, jog Rusijoje yra persekiojamas dėl savo veiksmų socialiniuose tinkluose.
„Sulaikytasis paprašė prieglobsčio, teigdamas, kad Rusijoje yra persekiojamas dėl savo veiksmų socialiniuose tinkluose. Situaciją įvertino atsakingos institucijos, įskaitant VSD. Pasitarus su tarnybomis, priimtas aiškus sprendimas – vyras bus grąžintas į Rusiją. Tokie bandymai patekti į Lietuvą nėra toleruojami. Mūsų tarnybos reaguoja nedelsdamos, kiekvieną tokį atvejį vertiname individualiai ir atsakingai. Šiuo atveju sprendimas priimtas – sulaikytasis bus perduotas Rusijos pusei“, – Lrytas perduotame komentare sakė M. Katelynas.
Ir iš tiesų galiausiai, apie 19 valandą, per Panemunės kontrolės punktą senjoras buvo grąžintas į Kaliningradą.
G. Mišučio teigimu, buvo įvertintos ir visos kitos aplinkybės šiam asmeniui bandant neteisėtai patekti į Europos Sąjungos (ES) teritoriją. Tai buvo daroma vertinant šių dienų saugumo situaciją tiek Lietuvos pasienyje, tiek su Rusija bei Baltarusija besiribojančiose valstybėse, tiek geopolitinę padėtį visame regione.
„Buvo detaliai išanalizuoti Rusijos piliečio, kurio pasakojimas nebuvo nuoseklus, teikti duomenys, taip pat surinkta ir išanalizuota kita svarbi su šiuo įvykiu susijusi informacija, įskaitant ir tą, kuri susijusi su šio asmens keliama grėsme jam patekus į ES“, – nurodė jis.
Siekiant kuo objektyvesnio ir išsamesnio vertinimo, buvo pasitelkti ir kitų žvalgybos tarnybų pajėgumai.
„Tokie įvairiapusiai ir išsamia visų duomenų analize pagrįsti veiksmai leido objektyviai išanalizuoti šį atvejį, neteisėtai į ES bandančio patekti Rusijos piliečio situaciją ir jo asmenybę, taip pat su tuo susijusias grėsmes bei visas kitas tiriant šį įvykį paaiškėjusias svarbias aplinkybes“, – aiškino G. Mišutis.
Šešerius metus kalės griežtojo režimo kolonijoje
Rusijos naujienų portalas ruwest.ru, kuriame daugiausia rašoma apie Kaliningrado srities naujienas, prieš kelias dienas, remdamasis Baltijos laivyno karo teismo pateiktais duomenimis, panešė, kad vietos gyventojui I. Odincovui skirtas nuosprendis „dėl viešų raginimų vykdyti teroristinę veiklą“.
Minėtoje publikacijoje nurodoma, kad senjoras „vienoje susirašinėjimo programėlėje paskelbė informacinę medžiagą, kurioje terorizmo ideologija buvo vadinama teisinga ir verta sekti. Taip pat nurodoma, kad kaltinamasis laikėsi radikalių pažiūrų, buvo priešiškai nusiteikęs Rusijos valstybės institucijų atžvilgiu ir buvo specialiosios karinės operacijos priešininkas“.
Pabrėžiama, kad vyrui skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė griežtojo režimo kolonijoje. Trejus metus po paleidimo jam taip pat bus draudžiama administruoti interneto svetaines ir kanalus. Nuteistasis dar gali nuosprendį apskųsti.
Publikacijoje taip pat akcentuojama, kad šios bylos nagrinėjimas rugsėjo 17 dieną buvo sustabdytas, nes kaltinamasis pasislėpė. Tądien rusas Nemunu atplaukė į Lietuvą. Skelbiama, kad rugsėjo 21-ąją vyras buvo sulaikytas, o jau per kitą posėdį, vykusį rugsėjo 30 dieną, jam paskelbtas nuosprendis.
„Nelabai tikiu, kad jis gyvas išeis“
Lietuvių bendruomenės Kaliningrade pirmininkas S. Šamborskis pats jau daugiau nei 20 metų savo veiklą vykdo gyvendamas Kaune, nes jam buvo pritaikytas draudimas vykti į Rusiją.
Atgal į Kaliningradą parsiųstą, o vėliau nuteistą vyrą jis tikino šiek tiek pažinojęs – kažkada susikirto darbiniai keliai. Jį prisimena kaip tą, kuris padėjo mūsų šaliai, palaikė Ukrainą, nes pats esą yra kilęs iš Krymo.
„Per tuos tris dešimtmečius, kiek rūpinausi ten lietuvybe, yra susikirtę keliai, ypatingai 1990-aisiais, kai iš tikrųjų Lietuvai reikėjo paramos iš Rusijos inteligentų, kariškių ir kitų žmonių. Tai buvo žmogus, kuris aktyviai dalyvavo, stengėsi padėti Lietuvai.
Man yra žinoma, kad per Sausio 13-ąją jis tikrai važiavo ir prie Televizijos bokšto, ir prie parlamento, ir ne tuščiomis rankomis. Negaliu komentuoti tiksliai, bet tas žmogus tikrai buvo. Jis nemelavo.
Vėliau keliai yra susikirtę per jo dėdės darbus, kaupiant medžiagą ekspozicijai Karaliaučiaus katedroje, ir kitose veiklose. Buvo labai šviesus žmogus, mirė prieš keletą metų“, – Lrytas pasakojo S. Šamborskis.
Jis tikino taip pat girdėjęs, kad senjoras buvo nuteistas už savo komentarus socialiniuose tinkluose, kuriuose aiškiai pasisakė prieš Rusijos režimą.
„Buvo grupė žmonių, jo sekėjai. Jų pažiūros buvo viešinamos. Dabar viskas yra užblokuota, net ir pasižiūrėti nėra kaip. Bandžiau per įvairius socialinius tinklus pasižiūrėti, bet, matyt, Rusijos specialiosios tarnybos yra pasidarbavusios, kad nebūtų tie įrašai viešai prieinami“, – pastebėjo Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas.
S. Šamborskis teigė, kad vyriškis į Lietuvą ir plaukė tam, jog apsisaugotų nuo kalėjimo už savo pažiūras.
„Jam buvo iškelta byla, dėl to jis ir plaukė per tą Nemuną. Jis norėjo išsigelbėti. Lietuvos pusei nepakako argumentų. Juk jis dar negalėjo pateikti bylos baigties nuosprendžio, nes ji dar nebuvo išnagrinėta“, – atkreipė dėmesį jis.
„Tai yra išdavystė. Eilinė išdavystė. Mes, kaip Lietuva, sugebame išduoti Baltarusijos, Rusijos disidentus. Ir savo tautiečių sugebame neįsileisti vien dėl to, kad jie dirbo geležinkeliuose ar dar kažkur. Tai yra eilinė išdavystė. Labai negražu iš Lietuvos pusės. Ne tai, kad negražu, netgi nusikalstama“, – pareiškė S. Šamborskis.
Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas įsitikinęs, kad už bandymą pasprukti rusas sulauks dar griežtesnės bausmės.
„Dar bent pora metų prisidės. Kažin, ar jis iš viso pamatys dienos šviesą, nes yra ne toks jaunas žmogus, turint omeny, kokios yra sąlygos kalinimo Rusijoje, ypač griežtojo režimo kolonijose. Nelabai tikiu, kad jis gyvas išeis“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.
Sako, kad aiškaus prašymo nebuvo
Lrytas dar kartą su klausimais kreipėsi į VSAT, kad ši paaiškintų, kodėl nebuvo pradėtas svarstyti Rusijos piliečio prieglobsčio prašymas ir ar pasieniečiai nežinojo apie jam iškeltą bylą. VSAT atstovas G. Mišutis aiškino, esą aiškaus išreikšto prieglobsčio prašymo nebuvo – būta tik jo „požymių“.
„Kai šis Rusijos pilietis buvo sulaikytas, kaip ir jau minėjau Jums atsakymuose rugsėjo 18 d. tuoj pat po įvykio, buvo atliekamas jo individualus vertinimas, vyko užsieniečio apklausa. Jos metu būta požymių, kad jis galimai gali pageidauti kreiptis tarptautinės apsaugos, kitaip tariant – prieglobsčio.
Sienos pažeidėją apklausiantiems pasieniečiams kilo abejonių, ar tokį jo aiškiai ir suprantamai neišreikštą pareiškimą galima laikyti tarptautinės apsaugos prašymu. Dėl to VSAT pareigūnai jam pateikė išsamią informaciją apie tarptautinės apsaugos procedūrą Lietuvoje. Pasieniečiai įsitikino, kad Rusijos pilietis tokią informaciją suprato.
Tuomet užsienietis, išklausęs visą pateiktą informaciją ir, matyt, įvertinęs visas aplinkybes bei savo padėtį, neišreiškė noro prašytis tarptautinės apsaugos Lietuvoje. Kitaip tariant, nebuvo teisinio pagrindo priimti ir užregistruoti užsieniečio prieglobsčio prašymą“, – Lrytas komentavo G. Mišutis.
VSAT atstovas pabrėžė, kad užsienietis nė vienu momentu nuo sulaikymo iki jo grąžinimo į Rusiją grėsmių savo gyvybei ar laisvei kilmės šalyje nenurodė.
Jis pakartojo anksčiau jau teiktą informaciją, kad apklausos metu buvo detaliai išanalizuotas visas vyro pasakojimas, kuris buvo nenuoseklus, surinkta ir išanalizuota kita svarbi su šiuo įvykiu susijusi informacija, taip pat ir ta, kuri susijusi su šio asmens keliama grėsme jam patekus į ES.
„Sprendimas dėl užsieniečio buvo priimtas dabartinės saugumo situacijos kontekste ir siekiant valdyti kylančias rizikas, atskleistas vertinimo metu ir susijusias su šiuo Rusijos piliečiu“, – konstatavo G. Mišutis.
Jokių nusiskundimų dėl sveikatos užsienietis neturėjo, todėl, anot jo, atlikus individualų šio Rusijos piliečio vertinimą nebuvo nustatyta nė viena aplinkybė, dėl kurios jis negalėtų būti grąžintas atgal į Rusiją. Kitaip tariant, buvo priimtas sprendimas užsieniečio neįleisti į Lietuvą.
„Atsakant į Jūsų paskutinį klausimą būtina paminėti, kad VSAT pareigūnai atlieka tik pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus, o tokio prašymo nagrinėjimas bei sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo yra Migracijos departamento kompetencija“, – apibendrino VSAT atstovas.
Migracijos departamentas nekomentuoja
Lrytas kreipėsi ir į Migracijos departamentą su klausimais, ar jo atstovai dalyvavo minėto Rusijos piliečio apklausoje, kaip vyko pati vertinimo procedūra ir ar šis asmuo neturėtų patekti tarp tų, kuriems turėtų būti suteikiamas prieglobstis.
Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas nurodė, kad jie neteikia informacijos apie konkrečių prieglobsčio prašytojų bylose esančius duomenis, bylų nagrinėjimo eigą, trukmę, aplinkybes, užsieniečių pateiktus motyvus, patikslinimus, priimtus sprendimus suteikti ar nesuteikti prieglobsčio ir pan.
Tokie duomenys, anot jo, yra laikomi konfidencialiais bei juos atskleisti draudžia Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 68 str. 4 d. Dėl to R. Pukinskas paragino visais klausimais kreiptis atgal į VSAT.
„Jei toks asmuo būtų pateikęs prieglobsčio prašymą, jo nagrinėjimo ir kitų aplinkybių Migracijos departamentas komentuoti taip pat negalėtų remdamasis aukščiau pateiktais motyvais“, – aiškino jis.
Migracijos departamento atstovas akcentavo, kad Lietuvoje prieglobsčio prašymas turi dvi formas. Tai – pabėgėlio statuso suteikimas ir papildoma apsauga.
Pabėgėlio statusas skirtas asmeniui, kuris dėl pagrįstos persekiojimo baimės negali ar bijo grįžti į kilmės šalį. Persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politinėmis pažiūromis. Prieglobsčio prašytojo prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo pateikimo dienos.
Papildoma apsauga suteikiama žmonėms, kurie neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, bet kuriems grįžus gresia rimta žala. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad ji nesusijusi su jau minėtais penkiais pabėgėlio statuso pagrindais.
2026 metais, remiantis preliminariais duomenimis, pateiktais Migracijos departamento internetinėje svetainėje, kol kas sulaukta 252 prieglobsčio prašymų. Daugiausia – iš Baltarusijos (81), Afganistano (42), Pakistano (16), Rusijos (13), Irako (8) piliečių.
Priimtas sprendimas pabėgėlio statusą suteikti 93 asmenims, papildomą apsaugą – 2 asmenims. 110 asmenų prieglobstis nesuteiktas, dar 41 atveju prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas.
2025 metais iš viso buvo sulaukta 355 prieglobsčio prašymų, o daugiausia jų pateikė Baltarusijos (79), Somalio (46) ir Rusijos (33) piliečiai. Priimti sprendimai pabėgėlio statusą suteikti 141 asmeniui.
Migracijos metraštyje nurodoma, kad praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuotas prieglobsčio prašymų srautų stabilizavimasis – beveik identiškas rezultatas kaip ir užpernai. Nors Baltarusijos piliečiai ir toliau išliko didžiausia prieglobsčio prašytojų grupe šalyje, bendras jų aktyvumas susitraukė beveik perpus.
2024 metais gauti 362 prašymai, tarp kurių taip pat pirmavo Baltarusijos (140) ir Rusijos (47) piliečiai. Tais metais pabėgėlio statusas suteiktas 178 asmenims, o papildoma apsauga – 12 asmenų.
Kartu pernai metais išryškėjo ir naujos geografinės kryptys, tarp kurių labiausiai išsiskyrė netikėtas Somalio piliečių suaktyvėjimas, pakėlęs šią pilietybę į antrąją vietą pagal pateiktų prašymų skaičių.
Atvejai, kai iš Kaliningrado srities bandoma patekti į mūsų šalį, fiksuojami itin retai – tai būna pavieniai incidentai, tarp kurių pasitaiko ir netyčinių atvejų.
Asmeniui, kuris neteisėtai perėjo valstybės sieną, gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.