Vilniaus miesto savivaldybės civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas atkreipia dėmesį, kad evakuacijos tikslas – apsaugoti gyventojus, todėl truktų tiek, kiek reikėtų, nepaisant grėsmės dydžio.
Spūstys ir kryptys
Išgirdus žodį „evakuacija“ kai kuriems pirma asociacija yra susijusi su viso miesto išvykimu. Tokią situaciją vizualizuoti sudėtinga, todėl normalu, kad kyla daugiausiai klausimų, susijusių su trukme, srautų valdymu ar pagalba.
Susiję straipsniai
Pirmiausia svarbu suprasti, kad, jeigu tektų evakuoti visą miestą, procesas vyktų etapais, pradedant nuo arčiausiai pavojaus esančių seniūnijų.
„Spūsčių nėra įmanoma išvengti, tačiau ką galima padaryti, kad evakuacija būtų sklandi ir kuo įmanoma greitesnė – laikytis tarnybų nurodymų, vykti nurodytais maršrutais, nebandyti „pergudrauti“ kitų. Čia svarbiausia yra sąmoningumas, kuris lemia tiek pačių jūsų, tiek kitų gyventojų saugumą, proceso sklandumą“, – komentuoja Ž. Solovjovas.
Įvertinant skirtingas galimas grėsmes, numatytos trys evakuacijos kryptys: Panevėžio / Šiaulių, Klaipėdos arba Alytaus. Kokiu maršrutu keliauti, būtų nurodoma tik paskelbus apie poreikį evakuotis.
Apie situacijos pokyčius ir tai, kokių veiksmų reikia imtis, Vilniaus gyventojai būtų informuojami per programėlę KOVAS, GPIS pranešimais, radiju ir televizija. Pranešimus transliuotų LRT, M-1, Radiocentras. Be to, svarbiausia informacija būtų rodoma ir miesto švieslentėse.
Aktualu ne tik karo atveju
Į evakuacija nereikėtų žiūrėti pro pirštus – ji gali būti inicijuojama ir vienam daugiabučiui, ir visai seniūnijai ar miestui. Evakuacija gali būti skelbiama dėl skirtingų priežasčių: infrastruktūros avarijų, stiprių gamtos stichijų, hibridinių atakų, branduolinės ar karinės grėsmės.
„Vilniaus gyventojų evakavimo planas yra pritaikomas universaliai – nuo lokalių nelaimių iki tokių, kurios apima visą miestą. Vis dėlto, bet kuriuo atveju galioja tas pats algoritmas, kurį reikėtų įsidėmėti: pirmiausia gaunamas perspėjimas, tuomet organizuojamas išvykimas, gyventojams suteikiamos saugios zonos arba laikino apgyvendinimo vietos, saugiose zonose gyventojams teikiama informacija ir pagalba.
Galiausiai, galima grįžti namo tik gavus leidimą“, – aiškina Vilniaus miesto savivaldybės Parengties pareigūnas.
Jis priduria, kad bet kuriuo atveju evakuacija gali vykti trimis būdais: savarankiškai savo automobiliu, su savivaldybės pagalba (pagalbiniu transportu) arba su savivaldybės pagalba gaunant socialines ar slaugos paslaugas namuose.
Su kiekvienu evakuacijos etapu reikėtų susipažinti detaliau peržiūrint gyventojų evakavimo planą.
Ar įmanoma pasiruošti?
Ekstremaliųjų situacijų metu svarbiausia žinoti, ką daryti – tai padeda išlaikyti ramybę, veikti laiku ir priimti tinkamiausius sprendimus. Tam svarbu ruoštis iš anksto.
„Visi tikimės, kad evakuacijos planą teks panaudoti tik pratybų metu, tačiau turime būti bent jau susipažinę su tuo, kas mūsų gali laukti. Rekomenduoju kiekvienam peržiūrėti Vilniaus gyventojų evakavimo planą, susipažinti su procesu ir atrasti nuo namų, darbovietės ar kitų dažnai lankomų vietų vedančius maršrutus. Visko prisiminti neįmanoma, bet svarbu žinoti, ko ir kur ieškoti“, – sako Ž. Solovjovas.
Be to, rekomenduojama turėti su šeima aptartą planą, kaip elgtis skirtingų situacijų metu, iš anksto susikrauti išvykimo krepšį, nepamiršti pagalvoti apie vaikus, senjorus, augintinius.
Jaučiatės pasiruošę? Pasitikrinkite savo žinias ir atlikite „Testą X“ – https://pasiruosk.lt/