Ar Lietuvos žmonės atpažįsta melagingas žinias?

Kas apie tai kalba?
Mykolas Katkus vadovauja įmonei „Repsense“.

Ši įmonė tiria, ką rašo žiniasklaida ir socialiniai tinklai.

Žiniasklaida yra laikraščiai, radijas, televizija ir naujienų svetainės.

Socialiniai tinklai yra vietos internete, kuriose žmonės dalijasi žinutėmis, nuotraukomis ir vaizdo įrašais.

Pavyzdžiui, „Facebook“ ir „TikTok“ yra socialiniai tinklai.

Mykolas Katkus kalbėjo su laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistu.

Jis pasakojo, kaip Rusija skleidžia melagingas žinias ir kaip jas atpažinti.

Kai kas nors tyčia skleidžia melagingas žinias, tai vadinama dezinformacija.

Mykolas Katkus sako, kad dezinformacija plinta 2 būdais.

Pirmas būdas yra toks.

Melagingos žinios patenka į daug skirtingų svetainių.

Rusija nori, kad galiausiai apie jas rašytų laikraščiai ir televizija.

Antras būdas yra toks.

Melagingas žinias skleidžia troliai ir botai.

Trolis yra žmogus, kuris internete tyčia rašo piktus ar melagingus komentarus.

Botas yra kompiuterio programa, kuri apsimeta žmogumi.

Kartais melagingas žinias skleidžia ir vietiniai žmonės, kurie pritaria Rusijai.

Kodėl žmonės tiki melagingomis žiniomis?

Kasdien matome labai daug žinių.

Visų žinių patikrinti neįmanoma.

Todėl pasitikime kai kuriais žmonėmis, laikraščiais ir svetainėmis.

Jų žinias laikome tikromis.

Apie mums svarbius dalykus skaitome daugiau.

Bet daugeliu kitų žinių tiesiog patikime.

Internete žmonės dažnai tampa piktesni ir daugiau ginčijasi.

Melagingos žinios dažnai sako tai, kuo žmonės nori tikėti.

Rusija ieško žmonių, kurie nepasitiki žiniasklaida.

Rusija taip pat ieško žmonių, iš kurių kiti juokiasi arba kurie jaučiasi nuskriausti.

Pavyzdžiui, tai gali būti žmonės, kurie tiki ateiviais.

Rusija sako šiems žmonėms tai, ką jie nori girdėti.

Štai pavyzdys.

JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkai nepasitiki didžiąja JAV žiniasklaida.

Jie sako, kad ši žiniasklaida meluoja.

Rusija jiems sako, kad ši žiniasklaida meluoja ir apie Rusiją.

Rusija sako, kad Rusija yra jų draugė.

Dažnai melaginga žinia atsiranda Rusijoje.

Pirmiausia ji plinta rusiškose svetainėse ir programėlėje „Telegram“.

„Telegram“ yra programėlė, kurioje žmonės rašo žinutes ir kuria grupes.

Po mėnesio ar kelių žinią pamato daug žmonių socialiniame tinkle „TikTok“.

Įmonė „Repsense“ tyrė Vokietiją.

Paaiškėjo, kad maždaug 1 iš 3 rusiškų žinučių iš programėlės „Telegram“ vėliau pasiekia vokiečius per „TikTok“.

Rusija skleidžia ne tik melą.

Ji taip pat skleidžia juokingus paveikslėlius ir pašaipas.

Juose gali ir nebūti melo, bet jie sutampa su tuo, kuo žmonės tiki.

Yra grupė, kuri yra susijusi su Rusijos žvalgyba.

Žvalgyba yra slapta tarnyba, kuri renka žinias apie kitas šalis.

Ši grupė veikia daugelyje šalių, pavyzdžiui, Vokietijoje ir JAV.

Grupė kuria labai daug vaizdo įrašų ir netikrų paskyrų.

Paskyra yra žmogaus puslapis socialiniame tinkle.

Grupė naudoja dirbtinį intelektą.

Dirbtinis intelektas yra kompiuterio programa, kuri gali rašyti tekstus ir kurti vaizdus.

Grupė nori, kad žinučių prieš Ukrainą būtų bent tiek pat, kiek žinučių už Ukrainą.

Socialiniuose tinkluose veikia algoritmai.

Algoritmas yra programa, kuri renkasi, ką jums rodyti socialiniame tinkle.

Troliai ir botai spaudžia „patinka“ ir dalijasi melagingomis žinutėmis.

Tada algoritmas mano, kad šios žinutės patinka daugeliui žmonių.

Algoritmas rodo šias žinutes dar daugiau žmonių.

Taip melagingas žinias pamato ir žmonės, kurie nesidomi politika.

Socialiniu tinklu „TikTok“ naudojasi daugiau nei pusė Lietuvos žmonių.

Bet Lietuvos valstybės įstaigoms šiuo tinklu naudotis draudžiama.

Daugelio partijų ir laikraščių šiame tinkle dar beveik nėra.

Todėl per rinkimus šiame tinkle būna daug žinučių, kurios palaiko Rusiją.

Šiame tinkle žmonės mėgsta trumpus ir įdomius vaizdo įrašus.

Rimtų politikų kalbų ten beveik niekas nežiūri.

Rusija kuria vaizdo įrašus, kurie tinka šiam tinklui.

Taip gali daryti ir tie, kurie Rusijai nepritaria.

Pavyzdžiui, Dominykas Kubilius kuria vaizdo įrašus šiam tinklui.

Jo vaizdo įrašus žiūri labai daug žmonių.

Atsiminkite, kad internetas nėra visas pasaulis.

Jūsų gyvenimas yra daugiau nei jūsų „Facebook“ puslapis.

Drąsiai pripažinkite savo klaidas.

Kartais žmogus paspaudžia „patinka“ po melaginga žinute.

Paskui jis gina tą žinutę, nors ir žino, kad ji melaginga.

Lietuvoje daug žmonių tikrina žinias ir aiškina, kur yra melas.

Todėl socialiniame tinkle „Facebook“ melagingos žinios plinta lėčiau.

Socialiniame tinkle „TikTok“ tokių žmonių dar mažai.

Mykolas Katkus sako, kad teisingų žinių turi būti ir šiame tinkle.

Mykolas Katkus mano, kad visi žmonės gali atpažinti melagingas žinias.

Kartais reikia tiesiog nurimti.

Pagalvokite, kam ši žinia naudinga.