„Tai yra prevencinis žingsnis matant, kad Rusijoje po „rinkimų“ yra planuojama mobilizacija. Galime susidurti su bandančiais išvengti mobilizacijos ir norinčiais patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją pasiprašyti prieglobsčio.
Vertinant tuo pačiu ir vakarykštį įvykį Latvijoje, kai matome, kad instrumentalizuota migracija yra kelianti vis didesnes grėsmes, buvo priimtas sprendimas paprašyti krašto apsaugos ministro papildomų pajėgumų prie Lietuvos Respublikos sienos su Kaliningrado sritimi“, – kalbėjo M. Katelynas.
Ministras net kelis kartus pakartojo, kad šis sprendimas – preventatyvus. Tiesa, pripažįstama, kad jis buvo priimtas ir gavus tam tikras tarnybų indikacijas.
Pasieniečių sprendimas sukėlė klausimų: teisininkai prabilo apie galimus pažeidimus
„Tai buvo bendras sprendimas, ir tarnybų indikacijos, kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) jau ilgą laiką susiduria su grėsmėmis prie sienos tiek su Rusija, tiek Baltarusija. Matome ir tunelius, bandymus patekti. Praėjusią savaitę 43 migrantai į teritoriją bandė patekti pietų Lietuvoje. Tas įvykis buvo užkardytas.
Resursai nėra begaliniai. Iš tiesų mūsų pasienio tarnyba yra apkrauta darbu – pamainos vis ilgėja, pareigūnų nedaugėja, tai ta pagalba yra reikalinga. Tai buvo tiek iš tarnybų turima informacija, tiek ir politiniame lygmenyje priimti sprendimai“, – aiškino M. Katelynas.
Susiję straipsniai
Ar kariai pasienyje pasitelkiami ir atsižvelgiant į incidentą Latvijoje, kai 20 migrantų grupė iš Baltarusijos mėgino įsibrauti į šalį? Ministras sako, kad ne – tai yra tik sutapimas, tačiau ši istorija tik pastiprina argumentus, jog papildomi pajėgumai yra reikalingi.
Į pasienį su Kaliningrado sritimi iš viso bus siunčiama apie šimtas karių. Jei reikės, bus prašoma didesnio jų skaičiaus. Kol kas nėra svarstoma kariuomenę pasitelkti ir pasienyje su Baltarusija – tokio poreikio šiuo metu nėra.
Pasieniečių pajėgos išliks tokios pačios – jų perrotuoti neplanuojama, nes tam paprasčiausiai nėra resurso.
„Pasieniečių rezervas nėra begalinis, jie nėra šiuo metu perkelinėjami iš vienos sienos pusės į kitą“, – atkreipė dėmesį ministras.
Jei kariai ar pasieniečiai iš tiesų fiksuos bandymus iš Kaliningrado srities patekti į Lietuvą, siekiant išvengti mobilizacijos, ką su tokiais asmenimis darysime?
„Mano vertinimu, kiekvienas, bandantis gauti humanitarinį ar politinį prieglobstį dėl įvairiausių priežasčių, turi tai daryti teisėtais būdais. (...) Iš tiesų ar tai yra teisėta, ar neteisėta, bet jei vienintelė priežastis – mobilizacija, manau, kad tai nėra pakankamas pagrindas gauti prieglobstį Lietuvoje ar bet kokioje kitoje valstybėje“, – nurodė M. Katelynas.
Anot politiko, kariškių pasitelkimas pasienyje dar nereiškia, kad grėsmės lygis šalyje yra pakitęs. VSAT taip pat pabrėžia, kad situacija pasienyje su Kaliningradu yra rami, o neteisėtų migrantų iš Baltarusijos nefiksuojama penktą parą paeiliui.
Trečiadienio vakarą pranešta, kad valstybės sienai su Rusija saugoti bus pasitelkta kariuomenė. Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, šiuo metu sutarta pasienio apsaugai pasitelkti iki kuopos – apie 100 karių.
Planuojama, kad kariai pasienyje ties Kaliningradu bus dislokuoti porai savaičių, tačiau tiek pats terminas, tiek pajėgumai gali būti koreguojami atsižvelgus į kintančią situaciją.