Rusija ir Baltarusija skleidžia melagingas žinias apie Lietuvą

Šis tekstas parengtas lengvai suprantama kalba pagal straipsnį „Lietuva – Rusijos
Daugiau nuotraukų (1)
  Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos analitikė Agnė Eidimtaitė.
  Nuotr. iš asmeninio A.Eidimtaitės archyvo.
ir Baltarusijos taikinyje“.
Kas apie tai kalba?
Agnė Eidimtaitė dirba Lietuvos kariuomenėje.
Ji tiria melagingas žinias apie Lietuvą.
Apie tai ji kalbėjo laikraščiui „Lietuvos rytas“.
Kai valstybė skleidžia melą apie kitą valstybę, tai vadinama informaciniu karu.
Lietuvos kariuomenė stebi melagingas žinias jau daug metų.
Melagingos žinios nėra naujiena
Valstybės skleidžia melagingas žinias jau kelis šimtus metų.
Pavyzdžiui, 1870 metais Prūsijos politikas suklastojo telegramą.
Taip prasidėjo karas su Prancūzija.
2008 metais Estija perkėlė sovietų kario paminklą.
Tada Rusija paskleidė labai daug melagingų žinių apie Estiją.
Ką Rusija sako apie Lietuvą?
Rusija skleidžia melagingas žinias nuolat.
Rusija sako, kad lietuviai garbina nacių padėjėjus.
Rusija sako, kad Lietuvos laisvės kovotojai padėjo naciams.
Rusija bando įrodyti, kad Lietuva nėra tikra valstybė.
Daugiausia tokių žinių pasirodo prieš svarbias Lietuvos datas:
Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Sausio 13-ąją.
Prieš Sausio 13-ąją Rusija beveik kasmet sako, kad 1991 metais į žmones šaudė
patys lietuviai.
Tai netiesa.
Rusija taip pat kalba apie Holokaustą.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai nužudė milijonus žydų.
Tai vadinama Holokaustu.
Rusija sako, kad lietuviai žudė žydus be nacių pagalbos.
Kapčiamiestyje kariuomenė stato poligoną.
Poligonas yra vieta, kur kariai mokosi.
Rusija nori, kad Lietuvos žmonės dėl to pyktųsi.
Karas Ukrainoje
2022 metais Rusija užpuolė Ukrainą.
Prieš karą priešiškų žinučių apie Lietuvą labai padaugėjo.
Vėliau prie Rusijos prisijungė Baltarusija.
Dabar Rusija ir Baltarusija sako, kad Ukrainos dronai skrenda per Baltijos šalis.
Dronas yra mažas lėktuvas be piloto.
Rusija net sako, kad dronai kyla iš Lietuvos.
Tai netiesa.
Taip Rusija aiškina savo žmonėms, kodėl nesugeba apsiginti nuo dronų.
Rusijoje greitai vyks parlamento rinkimai.
Todėl Rusija skleidžia daug melo apie NATO šalis.
NATO yra valstybių sąjunga, kuri gina savo nares.
Rusija taip pat grasina Lietuvai, kad Lietuva nepadėtų Ukrainai.
Ką daro Baltarusija?
Baltarusija sako, kad Lietuva, Lenkija ir NATO nori užpulti Baltarusiją.
Tai netiesa.
Šias žinutes Baltarusija derina su Rusija.
Bet kartais Baltarusija veikia viena.
Pavyzdžiui, Baltarusija pati rengia provokacijas pasienyje.
Kai kurie baltarusiai sako, kad senoji Lietuvos valstybė buvo baltarusių.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka apie tai nekalba, nes ši tema
susijusi su baltarusių laisve.
Baltarusija nori vėl vežti trąšas per Klaipėdos uostą.
Europos Sąjunga tai uždraudė.
Todėl Baltarusija bando paveikti Lietuvos verslą.
Apie trąšas Baltarusija kalba net su amerikiečiais.
Kaip Rusija ir Baltarusija skaldo Lietuvos žmones?
Rusijai ir Baltarusijai naudinga, kai Lietuvos žmonės pykstasi.
Todėl Rusija ir Baltarusija stengiasi, kad žmonės pyktųsi dar labiau.
Baltarusija sako, kad Lietuvos valdžia nesirūpina žmonėmis ir verslu.
Rusija bando supriešinti lietuvius su tautinėmis mažumomis.
Tautinės mažumos yra kitų tautų žmonės, kurie gyvena Lietuvoje.
Rusija taip pat bando supriešinti lietuvius su ukrainiečiais ir baltarusiais, kurie
pabėgo į Lietuvą.
Rusija sako, kad Lietuva skriaudžia žmones, kurie kalba rusiškai.
Rusija net nori skųsti Lietuvą, Latviją ir Estiją tarptautiniam teismui.
Tokį patį melą Rusija skleidė prieš karą Ukrainoje.
Lietuvoje kartais atsiranda užrašų, kad Vilnius nepriklauso Lietuvai.
Merkinėje kažkas išniekino partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago
paminklą.
Partizanai buvo lietuviai, kurie kovojo prieš sovietų valdžią.
Agnė Eidimtaitė sako, kad tai irgi informacinio karo dalis.
Kaliningradas
Kaliningradas yra Rusijos sritis šalia Lietuvos.
Rusija atidžiai seka, ką Lietuvos politikai sako apie Kaliningradą.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė, kad NATO gali sunaikinti Rusijos
karines bazes Kaliningrade.
Apie tai sužinojo net Vladimiras Putinas.
Rusija sako, kad NATO ir Lietuva nori užimti Kaliningradą.
Tai netiesa.
O Kinija?
Iš Kinijos melagingų žinių apie Lietuvą beveik nėra.
Kinijos žiniasklaida kartais tik kartoja Rusijos žinutes.
Ką daro Lietuvos kariuomenė?
Kariuomenė kasmet rašo ataskaitą apie melagingas žinias.
Ataskaita nėra vieša.
Bet kariuomenė kas mėnesį praneša žmonėms svarbiausius dalykus.
2025 metais Lietuva atsijungė nuo bendro elektros tinklo su Rusija.
Tada Rusija skleidė daug melo apie elektrą.
2025 metais Rusija bandė suskaldyti NATO.
Kai Donaldas Trumpas vėl tapo JAV prezidentu, Rusija ėmė sakyti, kad jis galvoja
taip pat kaip Rusija.
O Europą Rusija vadina savo pagrindiniu priešu.
Kariuomenė taip pat moko šauktinius.
Šauktiniai yra jauni vyrai, kurie atlieka karo tarnybą.
Šauktiniai mokosi Lietuvos istorijos ir to, kas vyksta pasaulyje.
Ar lietuviai atpažįsta melą?
Socialiniuose tinkluose yra daug melagingų žinių.
Apklausose žmonės sako, kad supranta, kas skleidžia melą apie Lietuvą.
Agnė Eidimtaitė mano, kad lietuviai melą atpažįsta geriau negu Vakarų šalių
žmonės.
Lietuvos žurnalistai taip pat greitai pastebi melą.
Bet mokytis atpažinti melą reikia nuolat.
Ką gali padaryti kiekvienas žmogus?
Skaitykite žinias lėčiau ir galvokite.
Jei žinia atrodo įtartina, patikrinkite ją keliose patikimose svetainėse.
Kartą Rusija melą apie Lietuvą paskleidė per Vokietijos interneto svetainę.
Tą melą pakartojo net Lietuvos ir Vakarų žurnalistai.
Todėl žinias tikrinti reikia visada.
Europos lengvai suprantamos kalbos ženklas

Skaityk lengvai

Šis tekstas parašytas lengvai suprantama kalba.Tekstas yra patikrintas ir patvirtintas redaktoriaus.

Daugiau

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.