Spalio 9-ąją VILNIUS TECH erdvėse vykusioje nemokamoje konferencijoje apsilankė daugiau nei 3000 žmonių! 5 teminėse salėse buvo ieškoma atsakymų į klausimus, kurie šiandien skamba vis dažniau – kaip pasirengusi Lietuva ir ką galime padaryti patys? Įžvalgomis apie gynybą, fizinį, kibernetinį, ekonominį saugumą bei psichologinį atsparumą pasidalijo daugiau nei 150 politikos, kariuomenės, verslo, mokslo, žiniasklaidos ir visuomenės atstovų. Per vieną dieną apie saugumo temas kalbėta net 35,5 valandos!
Tai nebuvo vien dar viena konferencija apie grėsmes. Daug svarbiau buvo suprasti, ką tos grėsmės reiškia praktiškai.
Nuo geopolitikos iki žmogaus reakcijos
„Saugumo horizonte“ daugiausia dėmesio teko tam, kas vyksta už Lietuvos sienų ir kaip tai keičia mūsų šalies saugumo situaciją.
Diskusijose apie Europos saugumo lūžį, Vokietijos brigadą Lietuvoje, visuotinę gynybą ir Lietuvos atsakomybę už savo saugumą susitiko politikai, kariuomenės atstovai ir saugumo ekspertai.
Tačiau viena mintis skambėjo nuolat: saugumo neįmanoma užtikrinti vien ginklais.
Dronai, oro gynyba, kritinės infrastruktūros apsauga ar sąjungininkų pajėgos yra būtinos, tačiau ne mažiau svarbu, kaip pati visuomenė pasirengusi krizei.
Todėl greta klausimų apie kariuomenę ir gynybą konferencijoje buvo kalbama ir apie tai, kas vyksta žmogaus galvoje, kai krizė jau prasideda.
Pavojus gali prasidėti nuo vieno paspaudimo
Kitoje konferencijos salėje „Skaitmeninis frontas“ saugumas atrodė visai kitaip. Čia nebuvo nei tankų, nei uniformų. Tačiau grėsmės – ne mažiau realios.
Ekspertai analizavo kibernetines atakas, duomenų nutekėjimą, informacinį ir kognityvinį karą, algoritmų įtaką bei socialinės inžinerijos pavojus. Vienas iš konferencijoje nuskambėjusių principų paprastas: įsilaužėliui ne visada reikia pralaužti sistemą, jeigu duris galima atidaryti pačiam žmogui.
Todėl kibernetinis saugumas šiandien nėra vien IT specialistų reikalas. Tai – vadovų, darbuotojų, žurnalistų, valstybės institucijų ir kiekvieno žmogaus kasdieniai įpročiai.
Diskusijoje „Tai kuo tikėti? Ką daro žiniasklaida, algoritmai ir troliai“ buvo žvelgiama ir į kitą šios problemos pusę – kaip informacinė aplinka veikia mūsų sprendimus.
O klausimas, kurį sau tenka užduoti vis dažniau, paprastas: ar informaciją renkamės mes, ar ji pasirenkama už mus?
Krizė verslui prasideda gerokai anksčiau
Saugumas taip pat yra ekonomikos klausimas. „Atsparaus verslo“ salėje buvo kalbama apie energetiką, ryšio infrastruktūrą, veiklos tęstinumą, kritinių sistemų apsaugą ir tai, kaip įmonės turėtų elgtis tuomet, kai įprasti verslo planai nebeveikia.
Diskusija „Kai prasideda krizė: kas Lietuvoje veikia pirmas?“ priminė, kad krizė neturi laukti, kol jai bus pasiruošta. Ji gali prasidėti nuo sutrikusio ryšio, elektros tiekimo problemų, kibernetinės atakos ar nutrūkusios tiekimo grandinės.
Todėl atsparumas versle šiandien tampa ne papildomu privalumu, o viena iš sąlygų išlikti. Konferencijoje apie tai kalbėjo ir verslo pasaulio atstovai, dalindamiesi ne vien teorinėmis įžvalgomis, bet ir patirtimis, kurios krizės metu įgauna visai kitą svorį.
Kiek atsparumo galime reikalauti iš žmogaus?
Galbūt vienas netikėčiausių „Saugumo kodo“ akcentų buvo tas, kad kalbant apie saugumą vis grįžtama prie žmogaus.
Kiek ilgai galime išlikti ramūs? Kaip priimame sprendimus, kai aplinkui daug nežinomybės?
Kada atsparumas tampa stiprybe, o kada iš žmogaus reikalaujame per daug? „Psichologinio atsparumo“ salėje buvo kalbama būtent apie tai.
Čia saugumas įgavo kitą prasmę – nebe kaip gebėjimas apsisaugoti nuo išorinio pavojaus, bet kaip gebėjimas išlikti veikiančiam tada, kai pavojus jau yra šalia.
Ir tai ypač svarbu, nes krizės metu žmogui nereikia būti superherojumi. Jam reikia žinoti, ką daryti toliau.
Saugumas prasideda nuo žmonių
„Pilietinės galios“ salėje dėmesys krypo į visuomenę – bendruomenes, savanorystę, integraciją ir žmones, kurie krizės metu gali tapti pirmąja pagalbos grandimi.
Diskusijose buvo kalbama ir apie tai, kaip susikalbėti visuomenėje, kurioje vis daugiau skirtingų patirčių, nuomonių ir informacijos šaltinių.
Juk atspari visuomenė nėra ta, kurioje visi galvoja vienodai. Atspari visuomenė – ta, kuri kritiniu momentu sugeba veikti kartu.
Pagerbti tie, kurie saugumą kuria kasdien
Konferencijos pabaigoje dėmesys buvo skirtas žmonėms, kurių darbas dažnai tampa matomas tik tada, kai nutinka nelaimė.
Apdovanojimuose „Žmonės, kurie saugo“ pagerbti pareigūnai, gelbėtojai ir kiti žmonės, kurių kasdienis darbas yra neatsiejamas nuo visuomenės saugumo.
Tai tapo simbolišku priminimu: už abstraktaus žodžio „saugumas“ visada stovi konkretūs žmonės.
Tie, kurie atvyksta, kai kiti bėga. Tie, kurie lieka, kai tampa pavojinga. Tie, kurie turi būti pasiruošę net tada, kai niekas kitas dar nežino, kas nutiks. „Saugumo kodas“ pagrindinė mintis: svarbiausia – nebijoti, o pasiruošti.
Lrytas ir savivaldybės stiprina bendradarbiavimą
Konferencijos metu Lrytas ir Lietuvos savivaldybių atstovai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įtvirtinama iniciatyva, skirta stiprinti visuomenės informuotumą apie savivaldybių įgyvendinamas saugumo priemones ir skatinti atsakingą komunikaciją saugumo tema. Iniciatyvą palaiko Lietuvos savivaldybių asociacija.
Ši iniciatyva yra platesnio Lryto projekto „Saugumo kodas“ dalis. Projektu siekiama kalbėti apie tai, kaip valstybė, savivalda, verslas ir visuomenė gali stiprinti pasirengimą įvairioms grėsmėms, didinti atsparumą ir geriau suprasti šiandienos saugumo iššūkius. „Saugumo kodas“ apima ne tik fizinį saugumą, bet ir civilinę saugą, kibernetinį bei informacinį atsparumą, pasirengimą krizėms ir visuomenės gebėjimą tinkamai reaguoti į grėsmes.
Konferencijos bendraorganizatoriai – Krašto apsaugos ministerija, VILNIUS TECH, pagrindiniai partneriai: „Telia“, „Britų taryba Lietuvoje“, „Atea“, „Insurance Bee“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Partneriai ir rėmėjai: Vidaus reikalų ministerija, Europos Parlamento atstovybė, Energetikos ministerija, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), „ESET“, „Santa Monica Networks“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, „Metida“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, „Sareme“, „Greco“, „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“, „Danger Park“, „CHS Investment Group“, „Lietuvos žmogaus teisių centras“, „RSI Europe“, „Lietuvos Raudonasis Kryžius“,„VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas“, „Baltijos Skydas“, „Pleveles.lt“, „RepSense“, „Kuprine72.lt“, asociacija „Visuotinė gynyba“, „Omberg Group“, „Uniqa“, „Fresh Post“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos policija, „Fogo“, LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, „S.T.A.R.M.Y“, Tautinių mažumų departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija, prekybos tinklas „Aibė“, „Baltic Diagnostic Service“, „Telecentras“, „Aurida Engineering Company“, „Fresh Post“, „Bioguto“ ir kiti.
Informacinis partneris: Delfi.