Prezidentas primena, kad jau yra buvę atvejų, kai iš pradžių apie savo kandidatavimą vengę kalbėti politikai vis dėlto nuspręsdavo siekti šalies vadovo posto.
„Mažiau klausykite, ką politikai kitą kartą sako. Jie sako tai, ką jie nori pasakyti tuo laiko momentu, bet aš tikrai galėčiau pateikti labai daug pavyzdžių mūsų nesenoje Lietuvos istorijoje, kuomet po to išryškėja, kaip tikri kandidatai į prezidentus ilgus mėnesius sakydavo, kad jie apie tai negalvoja“, – interviu portalui „15min“ teigė G. Nausėda.
„Ir ponas Skvernelis 2019 metais tą darė, 2018 metų pabaigoje“, – pridūrė jis.
Susiję straipsniai
Kalbos apie galimą K. Budrio kandidatavimą pradėjo sklisti praėjusių metų rudenį, kai ministro pozicijos užsienio politikos klausimais viešojoje erdvėje imtos sieti su vidaus politikos tikslais.
Vis dėlto pats ministras spalio pradžioje patikino neketinantis dalyvauti ateinančiuose prezidento rinkimuose bei apie tai informavęs ministrą pirmininką Mindaugą Sinkevičių.
Kaip skelbta, rugpjūtį Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmetė galimybės kandidatuoti į prezidentus, tačiau teigė, kad tokioms kalboms dar per anksti.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius rugsėjį teigė šiuo metu apie kandidatavimą negalvojantis, tačiau tokios galimybės visiškai neatmetė ir sakė, jog apie tai galės galvoti, kai baigsis mandatas Vyriausybėje.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2029 metais.
Prezidentas sako, kad metai poste jį išdegino visomis prasmėmis: norisi pailsėti nuo visko
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad septyneri metai, praleisti prezidento poste, jį „išdegino visomis prasmėmis“. Paklaustas apie tai, ką planuoja veikti pasibaigus kadencijai, jis teigė norįs keliauti, skaityti ir pailsėti nuo viešumo.
„Tie dešimt metų... Na, gerai, tvarkoj, dabar praėjo daugiau kaip septyneri metai. Jie tave tiek viduje išdegina, kad nežinau, kada ten vėl galės kažkas pradėti augti“, – interviu naujienų portalui „15min“ teigė G. Nausėda.
„Tas išdeginimas visomis prasmėmis ir emocijos... Emocijų amplitudės yra didesnės negu gyvenant ramų ir tokį, sakyčiau, stabilų gyvenimą. Tai šitoje vietoje tiek problemos, tiek krizės, kurios užklumpa, tiesiog tas emocines amplitudes padaro tokias didžiules, kad, na, žmogus tiesiog nori emociškai pailsėti nuo visko, net nuo viešumo“, – tęsė šalies vadovas.
G. Nausėda užsiminė, jog pasibaigus jo kadencijai norėtų tapti keliautoju ir skirti daugiau laiko skaitymui.
„Jeigu sveikata leis, aš būsiu keliautojas. Aš tikrai dar daugybės miestų ir gražių vietų pasaulyje nesu matęs. Jeigu tiktai leis galimybės, be jokios abejonės, norėčiau aplankyti. Daug kas nepamatyta arba pamatyta per kortežo langą, kas iš esmės reiškia, kad nieko nepamatyta“, – „15min“ nurodė prezidentas.
„Na, ir, be abejo, reikia perskaityti daug knygų, kurias dabar turiu savo bibliotekoje. Tai galbūt jos gražiai atrodo lentynose, bet jos neperskaitytos, o neperskaityta knyga – verkia“, – interviu portalui kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda Lietuvos prezidento pareigas eina nuo 2019-ųjų liepos.
G. Nausėda kritikuoja braškančią krašto apsaugos sistemą, lėtą susitarimų su Ukraina įgyvendinimą
Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad krašto apsaugos sistema sunkiai susidoroja su iššūkiu panaudoti gynybai skiriamas lėšas, o karinės technikos ir infrastruktūros projektai įgyvendinami pernelyg lėtai. Pasak jo, biurokratinės kliūtys trukdo ne tik efektyviai panaudoti biudžetą, bet ir įgyvendinti susitarimus dėl bendros gynybos pramonės plėtros su Ukraina.
„Aš pripažįstu, kad sistema veikia braškėdama, sistema sunkiai susidoroja su tuo iššūkiu, ką mes vadiname 5 procentais mūsų BVP krašto apsaugai. Terminai, kuriais įgyvendinami projektai nuo idėjos pateikimo iki jos įgyvendinimo, yra tiesiog per ilgi. Mes negalime sau leisti tokios prabangos 2–2,5 metų užtęsti šį procesą, kadangi tikrai nepaaiškinsime nedraugiškoms valstybėms, kad mums reikia daugiau laiko pasiruošti“, – interviu naujienų portalui „15min“ sakė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui tenka sudėtinga užduotis koordinuoti pirkimus vykdančių įstaigų, kariuomenės ir už infrastruktūrą atsakingų institucijų darbą, kad projektai būtų įgyvendinami laiku.
G. Nausėda taip pat kritikavo lėtą susitarimų su Ukraina įgyvendinimą. Prezidento teigimu, Lietuvai nepavyksta įgyvendinti susitarimų dėl bendros dronų gamybos, nes kyla problemų dėl Lietuvos institucijų gebėjimo pasiūlyti ukrainiečiams tinkamas bendradarbiavimo sąlygas.
„Nenorėdamas tuščiažodžiauti pasakysiu, kad pats tiesiogiai susidūriau, jog neretai ir dėl Lietuvos kaltės mes negebame įgyvendinti tų puikių susitarimų, kuriuos esame pasirašę su Ukrainos prezidentu du kartus. Vieną kartą tai padarėme Kyjive, kitą kartą Rumunijoje dėl dronų bendros gamybos“, – „15min“ teigė prezidentas.
Pasak jo, anksčiau jis manė, kad bendradarbiavimą stabdo Ukrainos nenoras dalytis technologijomis ir išduoti eksporto licencijas, tačiau dabar vis labiau linksta prie nuomonės, kad problemų kyla ir dėl Lietuvos institucijų negebėjimo pasiūlyti ukrainiečiams tinkamų bendradarbiavimo sąlygų.
Problemą mato pasenusioje sistemoje
ELTA primena, kad pristatydamas kitų metų valstybės biudžeto projekto rodiklius premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad iš šiemet krašto apsaugai skirtų asignavimų iki dabar panaudota apie 44 proc.
Rugpjūtį paskelbto Valstybės kontrolės (VK) audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. 2025 m. Be to, 42 proc. analizuotų pirkimų derinimai su ministerijos padaliniais ir patariamosiomis grupėmis truko nuo 30 iki 374 dienų. Taip pat nustatyta, kad pernai Gynybos fonde liko nepanaudoti 36 mln. eurų.
Auditoriai nustatė, kad ginkluotės įsigijimų sistemai laiku patenkinti kariuomenės poreikius trukdo tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai.
Paskelbtą VK auditą komentavusi buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, jog tikroji problema yra pasenusi, dar 2007 m. sukurta gynybos pirkimų sistema. Pasak jos, eidama ministrės pareigas ji pradėjo šią sistemą keisti. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad į VK nurodytą 59 proc. neįvykusių pirkimų rodiklį patenka ir dėl pasikeitusių kariuomenės poreikių nutraukti pirkimai.
Auditą komentavęs prezidentas G. Nausėda tuomet teigė, kad VK išryškino sisteminių problemų dėl atsakomybių pasidalijimo ir sprendimų priėmimo.
M. Sinkevičius taip pat yra sakęs, kad dabartiniai gynybos įsigijimų tempai jo netenkina ir pirkimų procesą ketinama stebėti Vyriausybės kanceliarijos lygmeniu.
Tuo metu KAM po audito tikino jau vykdanti pokyčius pirkimų procesams spartinti.