Informaciniuose karuose nėra nesvarbių taikinių – būtina išlaikyti budrumą

Skaityk lengvai. 

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame 2026 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime konstatuojama, kad Rusija stiprina informacines kampanijas socialiniuose tinkluose ir joms palaikyti naudoja iš anksto parengtus, nuolat kartojamus propagandos naratyvus. Ataskaitoje pažymima, kad priešiškų valstybių tikslus Lietuvoje padeda įgyvendinti ir prorusiškai nusiteikę asmenys.

Kritinis gyventojų mąstymas, gebėjimas atskirti faktus nuo melagingos informacijos ir aktyvus domėjimasis saugumo aktualijomis padeda užkirsti kelią priešiškų veikėjų pastangoms ir stiprina mūsų pilietinę visuomenę.

Tarptautinės sankcijos ir nacionaliniai ribojimai sumažino Rusijos propagandos kanalų galimybes Lietuvoje skleisti propagandą, tačiau Kremlius neatsisakė tikslo siekti įtakos Lietuvos informacinėje erdvėje.

Prieš Lietuvą nukreipti Rusijos propagandos naratyvai mažai kinta, bet jie vis dažniau platinami užmaskuotai. Taip siekiama sudaryti įspūdį, neva Rusijai palankios žinutės kyla iš Lietuvos visuomenės.

Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu Rusijos įrankiu informacinei įtakai Lietuvoje skleisti, nes tai suteikia galimybių išvengti propagandos kanalams taikomų ribojimų ir per tikslines operacijas bei ilgalaikes kampanijas skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis, kurstyti nesantaiką, mažinti pasitikėjimą NATO ar diskredituoti paramą Ukrainai.

Socialinių tinklų algoritmai sudaro sąlygas informacijai greitai plisti, o Rusijos propagandos kanalai, siekdami sukurti patikimumo įvaizdį, dažnai prisidengia nepriklausomų naujienų portalų ar nuomonės formuotojų profiliais.

Žvalgybos vertinimu, Rusija prisitaiko prie kintančių informacijos vartojimo įpročių ir, siekdama savo naratyvais paveikti dar didesnę auditoriją, aktyviai naudojasi socialiniu tinklu „TikTok“.

Rusijos propaganda „TikTok“ platformoje dažnai pateikiama patrauklia forma – per trumpus pramoginius vaizdo įrašus, memus ar garso takelius, slepiančius Kremliaus interesus atitinkančią žinutę.

Taip siekiama įtraukti jaunus žmones ir paveikti jų nuomonę svarbiais politiniais ir socialiniais klausimais, mažinti jų pasitikėjimą tradiciniais naujienų šaltiniais.

„TikTok“ dažnai skleidžiami naratyvai, kuriais siekiama diskredituoti Lietuvos istoriją, menkinti nacionalinę tapatybę ir skleisti abejones dėl valstybės ateities.

Rusija nuosekliai, ypač nuo 2022 metų, platina kaltinimus, kad Baltijos valstybės sistemingai klastoja Antrojo pasaulinio karo istoriją, garbina su nacistiniu režimu bendradarbiavusius asmenis, etniniu ir politiniu pagrindu persekioja rusakalbius ir naikina rusišką kultūrą.

Šiuos ir kitus ilgalaikius Lietuvą diskredituojančius Rusijos propagandos naratyvus formuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija.

Tai svarbiausia Kremliaus režimo institucija, užimanti kertinę vietą Rusijos propagandos hierarchijoje. Pagrindinis vaidmuo platinant kaltinimus rusofobija tarptautinėse organizacijose tenka Rusijos užsienio reikalų ministerijai.

Viešais pareiškimais ir diplomatiniais kanalais ji siekia atkreipti dėmesį į Baltijos valstybių tariamą rusofobinę politiką. Rusijos užsienio reikalų ministerija kasmet rengia ataskaitas apie žmogaus teisių būklę užsienio valstybėse.

Jose Baltijos valstybės įvardijamos kaip labiausiai rusofobiškos, o Lietuva kaltinama rusakalbių teisių pažeidimais, kitaminčių persekiojimu ir sistemingu istorijos klastojimu.

Šiems kaltinimams paremti pasitelkiamos Rusijos įtakos sklaidai įkurtos priedangos organizacijos – pagal Kremliaus naratyvus pseudomokslinius tyrimus vykdančios akademinės institucijos, fondai, analitiniai centrai.

Jų užduotis – įrodyti, kad Baltijos valstybėse palaikoma nacizmo ideologija ir vykdoma rusofobinė politika.

Tarp tokių organizacijų – I.Kanto Baltijos federalinis universitetas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir jai pavaldžios federalinės agentūros „Rossotrudničestvo“ įsteigtas Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas, Rusijos prezidento administracijos iniciatyva įkurtas fondas „Istorinė atmintis“.

Jų iniciatyva Rusijoje organizuojamos Baltijos valstybėms skirtos konferencijos, parodos ir kiti renginiai, kuriuose Rusijos išgalvoti kaltinimai pateikiami kaip ekspertinis vertinimas. Sakyti kalbos tokiuose renginiuose dažnai kviečiami ir prorusiški asmenys iš Lietuvos.

Žvalgybos vertinimu, Rusija stengiasi panaudoti šiuos kaltinimus kaip spaudimo priemonę Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms tarptautinėse organizacijose. Tikėtina, kad tarptautinėse organizacijose sistemiškai kartojamais kaltinimais dėl rusakalbių teisių pažeidimų ir nacizmo šlovinimo Rusija siekia pateisinti savo agresyvią užsienio politiką ir geopolitinius interesus.

Vienas esminių Rusijos propagandos bruožų yra jos pasikartojantis pobūdis. Kremlius informacines kampanijas kuria remdamasis keliais nuolatiniais naratyvais, jie veikia kaip standartiniai modeliai, kuriuos Rusijos propagandos priemonės pritaiko prie konkrečios situacijos.

Toks veikimo modelis atsispindėjo Rusijos propagandos kampanijoje, nukreiptoje prieš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių atsijungimą nuo BRELL elektros energijos sistemos.

Įgyvendindama šią kampaniją Rusija adaptavo keturis propagandinius naratyvus.

Informacijai skleisti Rusija panaudojo Baltijos valstybėms skirtus propagandos sklaidos kanalus ir socialinius tinklus, o žinučių sklaidą didino automatizuotos socialinių tinklų paskyros, platinusios dirbtinio intelekto įrankiais sukurtus sprendimą atsijungti nuo BRELL menkinančius vaizdus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo tyrinėti Rusijos informacinį karą.

Pasak jo, Kremliaus strateginis mąstymas išlieka nepakitęs nuo sovietinių laikų, tačiau keičiasi tik priemonės – nuo tradicinės žiniasklaidos iki dirbtinio intelekto įrankių.

N.Maliukevičiaus nuomone, informacinių karų problemą suaktualina du pagrindiniai veiksniai.

Vienas jų – daugybės funkcijų perkėlimas į virtualią erdvę, kurioje dirbame, priimame politinius sprendimus.

„Objektyvi tikrovė yra tokia, kad informacinė erdvė tampa labai svarbi“, – įsitikinęs ekspertas.

Tačiau technologijos turi kelias dedamąsias – tiek pozityvią, tiek negatyvią. Pastarąją savo tikslams stengiasi panaudoti piktavaliai veikėjai.

„Kai kaimynystėje turime V.Putino ir Aliaksandro Lukašenkos režimus, valstybės sienos fiziškai nesulaiko nuo informacinių ginklų taikymo prieš mus. Todėl reikia išmokti išgyventi tokioje tikrovėje – priimti savo saugumo, gynybinius sprendimus“, – pažymėjo N.Maliukevičius.

Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu vykdomos ne tik informacinės operacijos. V.Putinas suaktyvino savo žvalgybos ir išpuolius rengiančių veikėjų tinklus, jų atstovai Europoje ėmėsi labai agresyvių fizinių operacijų – padegimų, diversijų.

„Regime visą spektrą priemonių, su kuriomis mums reikia išmokti kovoti“, – mano informacinio saugumo ekspertas.

N.Maliukevičiaus nuomone, galima kalbėti ne tik apie Rusiją ir Baltarusiją, bet ir apie visą autoritarinių režimų sąjungą, kuriai galima priskirti Kiniją, Iraną, Šiaurės Korėją.

Šios šalys keičiasi ne tik karinėmis technologijomis – štai Šiaurės Korėjos kariai buvo išsiųsti į Ukrainos karo frontą.

„Jos keičiasi informacinių karų patirtimi ir vykdo operacijas prieš mus – suderintai arba pasinaudoja išbandytais šablonais“, – mano TSPMI politologas. Vis dėlto artima kaimynystė verčia mus daugiausia dėmesio skirti Kremliaus ir Minsko strategijoms.

N.Maliukevičius taip pat patvirtino daugybę kartų girdėjęs samprotavimus, neva jokių pareigų neinantis ir jokios svarbios informacijos nevaldantis žmogus negali būti įdomus Šiaurės Korėjos ar Kinijos veikėjams.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia labai individualizuoti propagandą ir įtakos operacijas. Vykdomos operacijos prieš tam tikrus žmones, kurie yra susibūrę į socialinio tinklo grupę. Galbūt kai kam atrodo, kad jis yra vienas ir nesvarbus, bet šiuolaikinės technologijos leidžia individualiai pritaikyti masines strategijas“, – įsitikinęs ekspertas.

Jis prisiminė 2016 m. prezidento Donaldo Trumpo laimėtus rinkimus JAV ir „Brexit“ kampaniją Jungtinėje Karalystėje.

Strategija buvo labai automatizuota ir individualiai įvertino rinkėjų lūkesčius. Šią strategiją skolinasi ir piktavaliai veikėjai.

2027-ųjų pavasarį Lietuvoje vyks savivaldybių merų bei tarybų rinkimai.

Ar jie gali sudominti informacinių karų veikėjus? N.Maliukevičiaus nuomone, Kremliui prioritetas yra didieji Europos Parlamento, atskirų šalių prezidento rinkimai.

„Lietuvoje vyksiantys rinkimai jiems gali būti įdomūs kitokiu požiūriu. Tai gali būti savotiška bandymų operacija – pasitikrinti, kokios priemonės veikia, kokios neveikia, ir vėliau perkelti šias strategijas į svarbesnius ir didesnius rinkimus Europoje“, – mano politologas.

Neatmetama, kad veikimas gali būti labai tikslingai nutaikytas į tas šalies savivaldybes ir regionus, kur veikia arba planuojami svarbūs kariniai objektai. Lietuvoje itin daug diskutuota apie Kapčiamiesčio (Lazdijų r.) poligoną.

Toks pasirinkimas visai įmanomas bandant komplikuoti Lietuvos saugumo ir gynybinius sprendimus.

Priešiškai nusiteikusiems asmenims gali pasirodyti, kad bus kažkaip paveikti šie sprendimai.

TSPMI dėstytojas neabejoja, kad melagingai informacijai skleisti naudojama ne tik tai skaitmeninė erdvė.

Vykdomos strateginės kompleksinės operacijos, kurios parenka įvairius įrankius įvairioms auditorijoms.

Vyresnio amžiaus žmonėms tinka spausdintinė spauda, vidutinio amžiaus – socialiniai tinklai, o jaunimui – šiuolaikiškiausi platformų „TikTok“ arba „Telegram“ sprendimai.

Kai vykdoma kompleksinė operacija, bandoma pasinaudoti visomis priemonėmis. Visi kanalai yra savotiškai svarbūs.

Studijuojant medijų naudojimo duomenis matyti, kad pagrindiniai kanalai Lietuvoje yra socialiniai tinklai ir televizija, todėl operacijų metu aktyviausiai ir siekiama panaudoti šiuos kanalus.

Nors propagandinių Rusijos ir Baltarusijos televizijų transliacijos Lietuvoje uždraustos, pasienio regione galima matyti skaitmeninius valstybinius Baltarusijos televizijos kanalus.

N.Maliukevičius neabejoja, kad norint apsisaugoti nuo tokios informacijos sklaidos reikia ilgalaikių kompleksinių sprendimų.

„Nėra auksinių momentinių receptų“, – įsitikinęs politologas.

Pasak jo, reikalinga teisinio reguliavimo bazė, kuri eliminuoja smurto propagandą ar kitokius agresyvius informacijos sklaidos būdus, valstybės institucijų vykdomas informacinės erdvės monitoringas, taip patefektyviai veikianti žiniasklaida, pilietinės iniciatyvos, o galiausiai viskas susiveda į individualų žmogų – ar jis supranta ir moka atskirti emocijos prisotintą informaciją nuo žinių bei naujienų.

„Šiuolaikiniame informaciniame šurmulyne pagrindinis patarimas gyventojams – neskubėti su nepatikrintos informacijos sklaida, išmokti daryti pauzes, tikrinti šaltinius, įvertinti informaciją ir tuomet priimti sprendimą, ar reikia ją platinti“, – patarė N.Maliukevičius.

Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis mano, kad kalbėti apie informacinį karą šiuo metu ne visai teisinga.

„Paprastai įsivaizduojame, kad karas yra tuomet, kai mums meluoja arba pateikia neteisingą informaciją. Informacinis karas būna abipusis, o kai esi užpultas ir giniesi, tai vadinama užpuolimu arba informacine agresija“, – mano G.Mažeikis.

Jo nuomone, karas prasidės tuomet, kai mes pradėsime atsakinėti į Rusijos dezinformaciją teisingos informacijos puolimais, kurie padidintų šioje šalyje demokratinių pokyčių siekį.

G.Mažeikis tikino kol kas nematantis, kaip Lietuva galėtų atsakyti į Rusijos informacines atakas.

Kol kas mes užsiimame melagingų pranešimų identifikavimu, bet informacinio karo metu tai yra labai nedėkingas darbas, nes informacijos paneigimas gali užtrukti daugiau laiko negu jos pateikimas.

„Bet kuriuo atveju pažeidžiami mūsų piliečiai, nes jie gauna neteisingą informaciją ir žmones apninka abejonės. Priešingos pusės piliečiai negauna tokios informacijos ir mes nieko negalime padaryti“, – svarstė G.Mažeikis.

Šiuo atveju galima išvesti paraleles su Ukrainoje vykstančiu karu. Ukraina buvo bepralaiminti, kol nepradėjo vykdyti atsakomųjų veiksmų tiek įprastinės ginkluotės, tiek informacinio karo prasme. Dabar Ukraina turi dešimtis efektyvių kanalų „Telegram“ platformoje.

Lietuvoje bandoma kalbėti rusų kalba per LRT arba „Delfi“ kanalus, bet pagal sklaidos principą jie neprieinami Rusijos piliečiams. Kad būtų prieinami, turėtų būti didesnė reklama ir būtų apeiti Rusijos saugumo taikomi apribojimai.

Rusijos troliai ir kitos dezinformavimo sistemos gali veikti Lietuvos visuomenę rinkimų metu, pasirinkdami vieną ar kitą grupę, bandydami padidinti ir pagerinti požiūrį į Rusijos agresiją Lietuvoje ir tokiu būdu netiesiogiai veikti rinkimų rezultatus.

Veikti tiesiogiai jiems būtų labai sudėtinga, nes grėstų baudžiamoji atsakomybė.

„Kai vyksta rinkimai Rusijoje, neturime nei priemonių, nei poreikio kažkaip juos paveikti“, – įsitikinęs VDU atstovas.

Vyrauja nuomonė, kad visuomenės atsparumas svetimai propagandai ir kritinis mąstymas yra pakankamos sąlygos atremti informacinius puolimus.

„Kare neužtenka turėti ginkluotės, galinčios numušinėti atskrendančias raketas. Ukrainos pavyzdys parodė, kad nevykdant atsakomųjų puolamųjų veiksmų pasiekti pergalės neįmanoma“, – kalbėjo G.Mažeikis.

Jis prisiminė, kad Sąjūdžio veiklos pradžioje Petras Vaitiekūnas, Virgilijus Čepaitis ir Mykola Porovskis parengė istorinę apybraižą „Už mūsų ir jūsų laisvę“, kuri pasiekė ne tik Kaliningrado sritį ar Sankt Peterburgą, bet ir tolimąją Kamčiatką.

Tuo metu Lietuvos indėlis į laisvėjimo skatinimą buvo neįtikėtinai didelis, nors tokiam tikslui visai nebuvo investicijų.

Dabar tokia veikla turėtų būti gerai apgalvota. Nors Lietuvoje yra šiokių tokių galimybių, jos veikia netiesiogiai.

Lietuvoje veikia keli nepriklausomi Rusijos opozicijos kanalai, kurie transliuoja laidas „Telegram“ ir „YouTube“ kanaluose.

Žiūrėdamas jų laidas Lietuvos nematau. Autoriai rūpinasi savo istorija, bet kai reikia kalbėti apie Baltijos šalis ir demaskuoti Rusijos propagandą, jie tuo neužsiima, nes mato kitokius poreikius“, – kalbėjo G.Mažeikis.

Pasak eksperto, neturime tikslių sociologinių tyrimų, kiek visuomenė atspari dezinformacijai. Vaizdas geriau išryškėja rinkimų metu, kai kuri nors partija atvirai pasisako apie palankumą Baltarusijai bei Rusijai, taip pat reiškia sentimentus buvusiai Sovietų Sąjungai.

Galima manyti, kad tokių rinkėjų Lietuvoje yra daugiau kaip 10 proc. – tai gana didelis skaičius. Dar sunkiau pasakyti, ar jų nuostatos būtų palankios visiems Rusijos sprendimams.

„Dalis žmonių jaučia nostalgiją Sovietų Sąjungai, kiti tiki Rusijos noru užbaigti karą Ukrainoje ir mano, kad Rusijos iškeltos sąlygos yra teisingos, treti nori draugauti su Baltarusija, Rusija ir tokiu būdu išvengti karo“, – pažymėjo G.Mažeikis.

Skleidžiamų Maskvos melagienų tikslas – suskaldyti ES, supykdyti Lietuvą su Lenkija, Latvija ir Estija, taip pat pagerinti sąlygas Rusijos ekonominiams ir kariniams sprendimams.

„Dalis žmonių šito nesupranta. O tai nėra paprastas konfliktas, kur Rusija užpuolė vieną šalį. Rusija siekia atkurti savo imperiją ir pakeisti visą geopolitinę jėgų pusiausvyrą pasaulyje“, – tvirtino G.Mažeikis.

Jis mano, kad kitų metų pavasarį Lietuvoje vyksiantys savivaldos rinkimai nėra pernelyg menkas taikinys, bet sunku nuspėti apie investicijų mastą tokiam reikalui.

Rusijos užsienių reikalų ministerijoje veikia padaliniai, kurie yra atsakingi už atskiras šalis.

„Jie privalo vykdyti savo darbą ir bandys imtis kokių nors veiksmų. Nebūtinai per tiesioginį finansavimą. Galima pasitelkti vadinamąjį trolinimą, kai rašinėjami komentarai socialiniuose tinkluose arba skleidžiama dezinformacija apie reikšmingus kandidatus, galinčius laimėti per rinkimus. Tai ir yra šių žmonių darbas, jie negali kitaip elgtis“, – įsitikinęs VDU ekspertas.

G.Mažeikis patarė rinkėjams atkreipti dėmesį į kandidatų požiūrį į regioninius ir globalius konfliktus, nes tai gali grėsti ir Lietuvos valstybei.

Informacinės atakos remiasi atpažįstamais požymiais. Požymiai, kurie turėtų sukelti įtarumą: