Pasak jo patarėjo Gedo Salygos, premjeras atitinkamus klausimus su atsakingomis tarnybomis bei ministrais aptarinėja reguliariai. Vis dėlto, patarėjo teigimu, prireikus šiomis temomis galėtų būti diskutuojama ir NSK formatu.
„Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius nuo pirmųjų vadovavimo Vyriausybei dienų, nelaukiant naujų oro erdvės incidentų, iškėlė oro gynybos prioritetą, lankėsi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų padaliniuose. Premjero iniciatyva pradėtos bendros konsultacijos su Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovais, ieškant būdų spartinti pirkimus oro erdvės apsaugai. Po šių konsultacijų premjeras davė pavedimus Krašto apsaugos ministerijai tolygiau investuoti krašto apsaugai skiriamas lėšas“, – Eltai siųstame atsakyme teigė G. Salyga.
„Nurodyta paruošti iki šiol nenaudotą įrankį – vykdomų pirkimų švieslentę, kurioje šalies vadovams realiuoju laiku būtų pateikiamas bendras lėšų panaudojimo mastas. Ministerijos ir VPT vadovams nurodyta paskirti atsakingus asmenis prioritetinių gynybos pirkimų sutarčių derinimui ir efektyvesniam įvykdymui. Bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Invest Lithuania“ ir kitais partneriais Lietuvoje kuriamos sąlygos gynybos pramonės plėtrai. Reguliariai paskelbiama apie naujas stambaus masto investicijas. Susitikimai su ministrais, tarnybomis ir institucijomis Vyriausybėje ar nuotoliniu būdu vyksta reguliariai. Prireikus, šie klausimai gali būti aptarti ir NSK formatu“, – akcentavo jis.
Koalicinė taryba nenusprendė dėl naujų priemonių degalų tarifams mažinti: „Savaime tai kainų nesumažins“
Pasikeitus Vyriausybei, NSK sudėtis pakeista rugpjūčio pabaigoje. Jai pirmininkauja premjeras M. Sinkevičius, pavaduotojo pareigas eina Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.
NSK nariais taip pat yra Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Mindaugas Mažonas bei Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.
Susiję straipsniai
Be to, sudėtyje yra ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantis Robertas Kaunas, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, Energetikos ministerijos vadovas Lukas Savickas bei finansų ministras Taurimas Valys.
Paskutinis posėdis – gegužę
Pastarąjį kartą NSK posėdis vyko gegužės mėnesį. Jį tąsyk sušaukė tuometė premjerė Inga Ruginienė.
NSK posėdžiavo po to, kai Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastas nukritęs ir sudužęs ukrainietiškas dronas.
I. Ruginienės vadovavimo Vyriausybei laikotarpiu apytikriai vyko 15 NSK posėdžių, iš kurių apie 6 – praėjusių metų spalio–lapkričio mėnesiais, kai Lietuvą užplūdo kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos.
Kituose posėdžiuose aptarti Baltarusijos pasienyje įstrigusių vilkikų, į Lietuvą įskridusių dronų, traukinių avarijos klausimai.
I. Ruginienė Vyriausybei vadovavo nuo pernai rugsėjo iki šių metų liepos mėnesio.
Tuo metu jos pirmtakas socialdemokratas Gintautas Paluckas premjeravimo metu, Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, sušaukė apytikriai 4 posėdžius. Politikas ministro pirmininko pareigas užėmė nuo 2024 m. gruodžio iki pernai rugpjūčio mėnesio.
Savo ruožtu 2020–2024 metais Vyriausybei vadovavusi konservatorė Ingrida Šimonytė per šį laikotarpį sušaukė 11 posėdžių.
Pastarąjį kartą, spalio 3 d., oro pavojus su statusu „Geltona“ maždaug 40 minučių buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje ir Ukmergėje.
Žyma buvo užfiksuota už Lietuvos ribų, ji dingo objektui nepasiekus Vilniaus. Buvo pradėtos galimo drono paieškos, tačiau neidentifikavus objekto, jos buvo nutrauktos.
Tuo metu rugsėjo 15 d. naktį dėl pastebėto drono tikėtinas oro pavojus buvo skelbtas Vilniaus ir Kauno apskrityse. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas. Jį Kaišiadorių rajone numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai.
Dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos, jis turėjo sprogmenį.
Rusijos karui Ukrainoje nesibaigiant, Lietuva pastaraisiais mėnesiais ne kartą fiksavo su oro erdve susijusius incidentus ir skelbė apie galimus pavojus. Vis dėlto iki šiol nė vienas į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas nebuvo numuštas.